Vaikai visuomet domisi gyvūnais ir juos myli, nori juos pačiupinėti, paturėti. Šilti jausmai ir gera savijauta leidžia vaikui gerai jaustis, ugdyti atsakomybės jausmą, empatiją, moko išreikšti meilę. Visgi suaugusiems dažnai kyla klausimų dėl vaikų higienos bei baimė, kad vaikas gali užsikrėsti parazitais, „pasigauti“ negerų bakterijų ir užsikrėsti infekcija. Kaip to išvengti ir į ką vertėtų atkreipti dėmesį, kad netektų vaiko atplėšti nuo šuniuko dėl to sulaukiant daug liūdnų ašarų?

Pasivaikščiojimas po zoologijos sodą, parką. Su vaikais tarp gyvūnų

Kiekviena šeima su vaikais mielai renkasi išvyką į kaimą, mini sodelį su gyvūnais miestuose ar zoologijos sodą. Tėvams svarbiausia rasti vietą, kurioje galima būtų nusiplauti rankas ar turėti drėgnų servetėlių, padėsiančių nuvalyti mažųjų rankas, veidukus. Vaikai liečia gyvūnus, nori juos paglostyti, taip pat lipa ant tvorelių, liečia groteles, narvus, taigi, neišvengiamai, visur patenka į mikroorganizmų pilną aplinką, o rankų plovimas būtų pagrindinis dalykas padėsiantis apsaugoti vaiką nuo per didelio kiekio bakterijų ar kitų mikrobų. Jei įmanoma, patartina neimti į zoologijos sodus maisto produktų, maitinimo buteliukų, čiulptukų, netgi vežimėlių.

Tvarkinguose parkuose, kurie nuolat prižiūrimi, taip pat praeina šunys ar katės, tad smėlio dėžės, supynės – tai vietos, kur vaikas gali užsikrėsti kirminais, tad rankų plovimas ir vaiko priežiūra, stengiantis, kad jis nedėtų smėlio į burnytę yra geriausia prevencija. Tėveliams nebūtina drausti vaikams žaisti smėlyje,- vaikui būtinas pažinimas ir noras žaisti gamtoje yra natūralus dalykas, skatinantis jo kūrybinius ir kognityvinius gebėjimus. Mažyliai taip džiaugiasi, kai gali patrepsėti baloje, purvyne, pagulėti ant smėlio. Tam, kad nenukentėtų vaiko higiena, drausti šių dalykų tikrai nereikia.

Vaikai augantys su šunimis ir katėmis

Vaikas turi būti nuo mažens pratinamas naminio gyvūno nemušti, jį gerbti ir mylėti, nerauti jo kailio. Pirmiausia dėl vaiko saugumo, antra – dėl higienos,- pešdamas kailį vaikas netyčiom prisideda jo į burną, o šuo, saugodamasis mažojo, gali bandyti švelniai gintis, taigi apžioti jo rankytes, laižyti, žinoma, kalbame apie atvejus, kai šuo labai patikimas ir visuomet žinome, kad jis vaiko nenuskriaus. Gyvūno seilėse, burnos ertmėje visuomet yra bakterijų, tad jei vaikas gyvūno itin nevargina dėmesiu, tokių kontaktų bus mažiau.

Dažnai vaikus viliojantis dalykas – gyvūnų skanėstai. Šie dalykai, nors ir neskanūs, turi įdomią formą, spalvas, tad vaikas gali taip pat panorėti tokį puikų daiktą pagraužti. Dažnai plaukite ne tik vaiko, bet ir naminių šunų ar kačių žaislus, nes vaikai juos liečia, gali norėti pakramtyti. Mokykite vaiką netrukdyti gyvūnui ėsti, stenkitės, kad jis nepasiektų gyvūnų maisto. Netgi sausas kačių ar šunų pašaras gali turėti salmonela bakterijų.

Kitas viliojantis mažylius dalykas – kačių kraikas dėžutėje. Stenkitės, kad katės tualetas būtų nepastebimoje, vaikams nepasiekiamoje vietoje ar patalpoje.

Mažiesiems gyvūnai teikia didelio džiaugsmo, pažinimo, padeda gydyti ligas, psichologinius sutrikimus, stresą. Kontaktas su gamta ir gyvūnais vaikui būtinas ir privalomas, tad svarbu kreipti dėmesį į keletą higienos aspektų, – rankų ir drabužių, daiktų plovimą, vaiko auklėjimą, mokymą praustis, tuomet tikrai neteks baimintis dėl nešvaros sukeliamų pavojų.

Protected by Copyscape