Jei pastebite, kad jūsų šuo dirglus, nuolat bando laižytis išeinamąją angą, „čiuožinėja“ ant užpakalio, – ne visuomet to priežastis parazitai, – dažna negalavimo priežastis gali būti analinių liaukų uždegimas. Šunys turi dvi liaukutes, maišelius prie išeinamosios angos, kurių pagrindinė funkcija – teritorijos žymėjimas ir vienas kito socialinė identifikacija – specifinio kvapo skleidimas. Analinės laiukos gamina aliejingą rudą stipraus kvapo skystį, reikalingą „apsiuostymui“, teritorijos žymėjimui.

Šunų analinių liaukų uždegimo simptomai ir požymiai

Kai kuriais atvejais šunų analinių liaukų gaminamos gleivės negali pasišalinti, sukeldamos uždegimus, infekcijas ir netgi abscesus (pūlingus uždegimus, galinčius sukelti kraujo užkrėtimą). Simptomai, padedantys šuns šeimininkui šiek tiek geriau identifikuoti analinių liaukų uždegimą būtų šie:

  • Dirglumas, neramumas, šuo negali ramiai ilsėtis; 
  • Šuo nuolat bando laižytis, kasytis ar kandžioti aplink išeinamąją angą;
  • Šuo skleidžia nemalonų kvapą;
  • Augintinis kenčia nuo vidurių užkietėjimo, negali pasituštinti, jaučia skausmą (inkščia) tuštindamasis.

Analinių liaukų uždegimo eiga

Įprastai, jei šuo yra sveikas, tuštinantis pasišalina ir analinėse liaukose esantis skystis, tad sveikatos sutrikimai prasideda tuomet, kai šio skysčio liaukos nesugeba pašalinti. Skysčiui užsistovint liaukose, jis tirštėja, darosi klampus ir užkemša liaukų kanalėlius. Šiuo atveju, augintiniui padėti nesunku – skystis lengvai pašalinamas švelniai paspaudus reikiamose vietose aplink išeinamąją angą, tad veterinarijos gydytojas greitai pašalins šį sveikatos sutrikimą.

Jei analinių liaukų užsikimšimas dažnai kamuoja jūsų augintinį, veterinarai rekomenduoja pridėti ląstelienos į šuns mitybą. Ląsteliena, balastinės medžiagos, padidina išmatų tūrį, jos lengviau pasišalina, stipriau paspaudžia analines liaukas besituštinant, taip padėdamos joms ištuštėti. Šuns dieta gali būti koreguojama veterinarų rekomenduojamu specialiu pašaru arba, jei šuo mėgsta, stengiantis jam dažniau pasiūlyti daržovių, košių su daržovėmis, kruopomis.

Negydomas analinių liaukų užsikimšimas gali pavirsti infekcija. Šuo būna itin dirglus, gali būti piktas, baikštus, pastebimos geltonos, kraujingos išskyros aplink išeinamąją angą. Šiuo atveju vet. gydytojas išplauna analines liaukas, skiria antibiotikus. Augintinį būtina stebėti, negydoma infekcija gali virsti pūlingu uždegimu, prie išeinamosios angos gali atsiverti žaizdos.

Užsienio veterinarijos klinikose, besikartojantiems ir itin dažniems analinių liaukų uždegimams ir nepraeinamumui, taikomas analinių liaukų šalinimas. Visgi, ši procedūra, nors dalinai išprendžai augintinio sveikatos sutrikimus, tačiau gali turėti komplikacijų, – šuo gali negebėti valdyti tuštinimosi proceso.

Uždegimo prevencija

Kiekvienos augintinio ligos geriausia prevencija – sveika mityba, svorio kontrolė ir pakankamas fizinis krūvis. Dažniausiai analinių liaukų užsikimšimą patiria nedidelių veislių per didelį svorį turintys ar nutukę šunys. Jei bent kartą jūsų šuniukas yra patyręs šį sveikatos sutrikimą, priminkite veterinarui patikrinti augintinio analines liaukas per kiekvieną vizitą.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais 

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape