Kas yra vakcina?

Vakcina paruošia organizmo imuninę sistemą kovai su ligas sukeliančiais organizmais. Vakcinoje yra antigenų, kurie organizmo imuninei sistemai atrodo kaip ligą sukeliantys organizmai. Kai vakcinoje esančios medžiagos patenka į organizmą, jis lengvai stimuliuojamas, tad jei augintinis iš tiesų būtų infekuotas, jo organizmas jau būtų pasiruošęs kovai su ligos sukėlėju. Jo imuninė sistema greitai atpažįsta ligos sukėlėją ir jį neutralizuoja visiškai arba sumažina ligos komplikacijas, gyvūnas praserga lengvesne forma.

Svarbiausia pasitarti su veterinarijos gydytoju, kokia vakcina ar kombinacija aktualiausia ir labiausiai tinkama jūsų gyvūnui, taip pat kokio vakcinacijos grafiko reikėtų laikytis kiekvienu konkrečiu atveju.

Kokie klausimai aktualiausi pirmą kartą skiepijantiems savo augintinį?

Kada vakcinuojamas mažas šuniukas/kačiukas?

Yra dviejų tipų schemos skiepijimui mažiems šuniukams: pirmas skiepas padaromas pusantro mėnesio, po to – dviejų mėnesių ir trijų mėnesių. Antra galima skiepijimo schema: dviejų ir trijų mėnesių amžiaus. Schema priklauso nuo vakcinos gamintojo, paprastai ją reikia rinktis atsižvelgiant į gyvūno sveikatą, tą geriausiai patars veterinarijos gydytojas.

Kačiuko skiepai paprastai atliekami dviejų ir trijų mėnesių amžiaus.

Skiepijama nuo tų pačių ligų, tik į trijų mėnesių amžiaus skirtą vakciną įeina skiepas nuo pasiutligės.

Kaip vakcinuoti gyvūną, paimtą iš prieglaudos?

Pirmiausia reikia duoti vaistus nuo kirminų ir tuomet po dešimt-keturiolikos dienų skiepyti. Jei gyvūnas turi kirminų, reikia kartoti vaistų dozę ir atidėti skiepą, priklausomai nuo to, kokių parazitų gyvūnas turi, jei askaridžių,- skiepas gali atsidėti net iki dviejų mėnesių, geriausia konkrečiu atveju visuomet konsultuotis su veterinarijos gydytoju.

Kada atidėti/vengti skiepų?

Kai gyvūnas serga: viduriuoja, pakilusi temperatūra, kosėja, yra gydomas nuo konkrečios ligos ir girdomas antibiotikais, taip pat, kai turi parazitų.

Ar skiepai saugūs?

Skiepai iš tiesų saugūs, tą garantuoja gamintojas. Tačiau po skiepo gali būti skausminga vieta, į kurią buvo vakcinuojama, net iki dviejų parų, gali patinti, pakilti kūno temperatūra. Taip pat gyvūnas gali būti vangus iki trijų parų, neėsti. Katėm gali atsirasti išskyrų iš nosies, gali čiaudėti, kosėti. Maža tikimybė, tačiau gali pasireikšti anafilaksinė reakcija,- šokas. Tuomet būtina kuo skubiau kreiptis į vet. gydytoją, visgi, šie atvejai itin reti.

Ar tikrai būtina skiepyti kasmet?

Taip, ypač, jei turite mažų vaikų ir gyvūnas gyvena aplinkoje, kur turi kontaktą su laukiniais gyvūnais ar kitais šunimis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Jei jūsų šuniukas ar kačiukas dar neturi vienerių metų:

Patys pirmieji naminio gyvūno vizitai būtini visoms reikalingos vakcinacijoms, kurios privalomos mažiems šuniukams ir kačiukams. Vizitai dėl skiepų dažnesni jauname gyvūno amžiuje, vėliau vakcinacija kartojasi periodiškai kartą per metus.

Per pirmąjį vizitą veterinarijos gydytojas taip pat turėtų pakonsultuoti apie erkių, blusų, kirmėlių prevenciją, apžiūrėti gyvūną, paskirti kraujo tyrimą, jei sveikatos būklė kelia įtarimą, – gyvūnas vangus, viduriuoja ar turi kitą įtartiną negalavimą.
Veterinarijos gydytojas taip pat įvertina, kaip gyvūnas auga ir vystosi,- ar teisingai vystosi gyvūno kaulų, raumenų sistema, – tai itin aktualu didelių veislių šunų šeimininkams. Jauniems šuniukams būtina apžiūra dėl rachito prevencijos, veterinarijos gydytojas pataria reikiamus maisto papildus, konsultuoja apie tinkamą gyvūno mitybą. Taip pat šeimininkai turėtų užduoti ir rūpimus klausimus apie gyvūno elgesį, jo socializaciją, adaptaciją namuose, lauke, ypač, jei kyla klausimų dėl gyvūno agresijos ar kitų elgesio sutrikimų.
Pirmieji vizitai svarbūs šeimininkui, kadangi jis gali plačiau pasikonsultuoti apie naminio gyvūno priežiūrą, mitybą, sveikatą, sutvarkyti reikiamus gyvūno dokumentus (pasus vykstant į užsienio šalis, mikročipavimus ir kt.).

Jei jūsų gyvūno amžius nuo 1 iki 7 metų:

Augintinio iki septynerių metų amžiaus vizitai pas veterinarijos gydytoją paprastai rekomenduojami kartą į metus. Gyvūnas vakcinuojamas, apžiūrimas, paskiriami reikalingi tyrimai, – paprastai būtinas kraujo tyrimas. Jei sveikatos būklė nekelia įtartinų ligų požymių, kraujo tyrimo turėtų užtekti įvertinti gyvūno sveikatos būklę. Tai veterinarijos gydytojas pažymi augintinio pase, – atliktą erkių, blusų, kitų parazitų patikrinimą, kraujo testo rezultatus, skiepų atžymas. Be kasmetinės augintinio apžiūros bei skiepų šeimininkas negali vežtis gyvūno į užsienio šalis.
Kasmetiniai vizitai nebūna dažni jei tik gyvūnas neturi sveikatos sutrikimų. Paprastai tam tikrų veislių augintinių šeimininkai į veterinarijos gydytojus kreipiasi dažniau dėl galimų alergijų, odos ligų, mitybos sutrikimų, kaulų – skeleto vystymosi sutrikimų ir pan.

Jei jūsų gyvūnui daugiau nei 7 metai:

Vyresnių augintinių sveikatos būklei įvertinti rekomenduojami du vizitai pas veterinarijos gydytoją per metus. Šeimininkas turėtų atkreipti gydytojo dėmesį, jei gyvūnas geria daugiau vandens, nei įprasta, jei blogėja jo apetitas, jei jis priaugo daugiau svorio, taip pat jei pastebi, kad gyvūnas sunkiai šlapinasi, tuštinasi, ar priešingai – tai daro dažniau nei įprasta.

Šeimininko pareiga – laiku atkreipti dėmesį į gyvūno sveikatos būklę

Svarbiausia šeimininko atsakomybė – nedelsti, jei mato, jog augintinis prastai jaučiasi, viduriuoja, vemia ar jei ryškėja kiti sveikatos sutrikimų požymiai. Tokiu atvejai vizitai tampa dažnesni. Uždelsus gydyti sveikatos sutrikimus, gyvūnas gali įgyti rimtesnių sveikatos problemų, tad šeimininkui didėja gyvūno gydymo išlaidos, todėl rekomenduojama susirūpinti sveikatos sutrikimų prevencija ir taip išvengti rimtų susirgimų. Jūsų gyvūnas bus laimingas ir džiugus, jei rūpinsitės jo sveikata!

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Pagrindiniai požymiai, kad jūsų gyvūnas gali turėti parazitų yra šie:

• Tamsūs taškeliai ant kailio;
• Blusų kiaušinėliai;
• Gyvūnas nuolat kasosi, laižosi;
• Paraudusi, nudraskyta oda ir odos dėmės;
• Kailio silpnėjimas, plaukų netekimas.

Šeimininkai gali lengvai patikrinti ar gyvūnas turi parazitų kailyje: apžiūrėti kaklo sritį, taip pat kailį ties uodega, pilvo sritį, apžiūrėti ar nėra išplikusių vietų kailyje. Būtina kruopščiai apžiūrėti gyvūno ausis, kaklą, vietas aplink akis.

Erkės ir blusos labiau pavojingos mažiems šuniukams ar kačiukams, kadangi, dėl mažo jų kūno svorio netenkant kraujo, kuriuo maitinasi parazitai, gyvūnai gali susirgti anemija. Pagrindiniai anemijos požymiai: papilkėjusios dantenos ir energijos stoka.

Blusos dažnai sukelia alergines reakcijas, kadangi kąsdamos suleidžia nuodingų medžiagų, dažnai sukeliančių niežulį, dėl ko silpnėja gyvūno kailis, odą itin niežti, tad gyvūnas nuolat kasosi bei netenka kailio. Kasydamas kailį gyvūnas gali pradraskyti odą bei įnešti infekciją, tad tai sukelia dar rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Dažniausiai gyvūnai užsikrečia blusomis bei erkėmis vos pasivaikščioję ant žolės ar turėdami nors trumpą kontaktą su kitais užsikrėtusiais gyvūnais. Blusos patelė padeda apie 40-50 kiaušinėlių per dieną, tad parazitai greitai pastebimi.

Pastebėjus blusų gyvūno kailyje būtina taip pat kruopščiai išsivalyti kilimus, minkštus baldus, kadangi parazitai gali išlikti gyvybingi ir tarpinėje aplinkoje.

Erkių prevencija ir higiena

Erkes geriausia šalinti mūvint gumines pirštines, tvirtai suėmus pincetu. Jei matote, kad palikote erkės galvutę, geriausia būtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad ją pašalintų. Dažniausiai gyvūnui įsisiurbia briedinės erkės, kurios puola ne tik naminius gyvūnus, bet daugelį žinduolių, taip pat ir žmones.

Pagrindiniai požymiai, kad gyvūnui įsisiurbusi erkė, kuri kelia sveikatos sutrikimus:

• Apetito netekimas;
• Apatija, energijos stoka, gyvūnas atrodo liūdnas;
• Sąnarių skausmas;
• Patinę limfmazgiai.

Ligos, kurias gali sukelti erkės yra: anemija, odos infekcija, gyvūną taip pat gali ištikti paralyžius.

Šiuolaikinės priemonės leidžia apsaugoti gyvūną nuo erkių ir blusų: tai įvairūs prevenciniai šampūnai, antkakliai, lašai, tabletės. Šias priemones geriausia rinktis konsultuojantis su veterinarijos gydytoju, kuris patars reikiamą priemonės dozę ir paaiškins vartojimo instrukciją, kad prevencija būtų efektyvi.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Kraujospūdžio kontrolė

Sveikai gyvensenai būtina svorio kontrolė ir judėjimas, tačiau įdomu tai, kad gyvūnas taip pat padeda kontroliuoti kraujo spaudimą. Studijoje, atliktoje JAV, kurioje dalyvavo 420 šeimų, poros, turinčios naminius gyvūnus namuose, laisvalaikio metu turėjo mažesnį kraujo spaudimą ir geresnius širdies darbo parametrus nei poros, kurios namuose nelaikė naminių gyvūnų. Studijoje, kuri tyrė žmones, turinčius aukštus cholesterolio lygius taip pat nustatyta, kad žmonės, turintys naminius gyvūnus, turi didesnį potencialą kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje, o tai gali būti susiję su didesniu fiziniu aktyvumu turint naminį gyvūną.

Gyvūnai ir širdies ligos, depresija

Studijos taip pat rodo, kad kačių šeimininkai turi mažesnę infarkto riziką, o šunų šeimininkai po infarkto atsigauna daug greičiau, nei tie, kurie neturi naminio gyvūno. Terapeutai sergantiems depresija pataria turėti naminį gyvūną – niekas jums nebus taip atsidavęs kaip ištikimas šuo ar meili katė, o tai padeda sveikti.

Daugiau bendravimo

Šunų šeimininkai dažnai linkę užmegzti pokalbį su kitu šuns šeimininku, tad šuo skatina žmones bendrauti, dažnėja komunikacija, – žmones sieja bendri pomėgiai, visada malonu kalbėti apie mylimą augintinį, jo priežiūrą.

Vaiko sveikata ir gyvūnai

Tyrimai rodo, jog kūdikiai ir vaikai, augantys aplinkoje, kurioje gyvena šunys ir katės, taip pat kaime, kur laikomi stambūs naminiai gyvuliai, žymiai rečiau turi alergijas, o jų imunitetas itin stiprus, vaikai atsparesni ligoms ir augdami rečiau serga.

Astmos prevencija

Įdomi tyrimų studija tiriant vaikus, kurie turi didesnę riziką sirgti astma. Nustatyta, kad vaikai, kurių namuose gyvena katė, turi mažesnę riziką sirgti astma, tačiau išimtis, kurią parodė šis tyrimas – vaikai, kurių mamos turi alerginę astmą dėl kontakto su kate, taip pat turi didesnę alergijos riziką, jei namuose gyvena katė.

Cukrinis diabetas? Į pagalbą – šuo

Žmonės sergantys cukriniu diabetu patiria krizes, kuomet kraujyje stipriai sumažėja gliukozės lygiai. Šios krizės pavojingos gyvybei. Nuostabu, kad kai kurie šunys sugeba nujausti šią krizę dar prieš jai ištinkant, kadangi žmogaus organizmas skleidžia tam tikrą kvapą, kurį šuo gali užuosti. Apmokyti šunys gali reaguoti – jie skatina šeimininką eiti ką nors užkąsti arba kitaip jį įspėja apie pavojų.

Santykių šeimoje indikatorius

Įdomus įvykis aprašytas psichologijoje – šuo reaguoja į žmonių konfliktus. Pora kreipėsi į psichologą dėl savo nesutarimų – jiems ėmus tarpusavyje ginčytis, šuo, kurį psichologas visuomet vedasi į darbą, atsisėdo tarp vyro ir žmonos sofos viduryje. Šuo padeda parodyti kokį efektą poros santykiai gali turėti jų vaikams.

Katės ir šunys – mūsų partneriai ieškant vėžio gydymo metodų

Šunys ir katės serga tomis pačiomis vėžio formomis kaip ir žmonės. Tiriant šunų prostatos vėžio vystymąsi mokslininkai geriau išaiškino ir vyresnių vyrų prostatos vėžio rizikas bei kuria prevencines programas. Tiriant sergančius gyvūnus randami nauji vėžio gydymo metodai bei kuriamos prevencinės programos, naudingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams.

Daugelis žmonių, turinčių naminius gyvūnus tai žino,- žmogui su gyvūnu būti gera ir gyvūnas iš tiesų turi teigiamos įtakos žmonių sveikatai. Prisiminkime – Adomas rojaus sode buvo ne šiaip sau vienas,- jį supo gyvūnai, kuriems visiems jis davė vardus!

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Jei gyvūną partrenkė automobilis

Pirmiausia prisiminkite, kad jei gyvūnas sąmonėje ir jam skauda, jis gali kąsti, tad per arti nesilenkite, nedidelius šunis atsargiai įvyniokite į rankšluostį ar paklodę. Sužalotą augintinį apžiūrėkite neskubėdami ir švelniai. Kelti ar traukti didelio sužaloto šuns nepatartina. Galima pasidaryti neštuvus iš lentų, pasinaudoti audeklo gabalais, vaikiškomis rogėmis, ar panašiomis priemonėmis.

Kaip patikrinti gyvybines funkcijas

Kūno temperatūrą galima matuoti į tiesiąją žarną elektroniniu termometru. Kvėpavimą galite patikrinti stebėdami gyvūno šonus aplink krūtinę, pilvo ląstą, taip pat prie nosies pridėję šlapią pirštą.

Jei augintinis apsinuodijo

Daugelis buityje naudojamų chemikalų yra pavojingi augintinių gyvybei. Automobilių plovimo skysčiai, skalbimo priemonės, chemija parazitams naikinti, vaistai ir net kai kurie maisto produktai gali būti stipraus apsinuodijimo priežastis. Svarbu buitinę chemiją laikyti nepasiekiamoje vietoje, o jei įtariate apsinuodijimą, nedelsiant vežti gyvūną į veterinarijos kliniką.

Užspringimai

Jei į gyvūno kvėpavimo takus pateko svetimkūnis geriausia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją ir nemėginti jo šalinti patiems, nes tai gali pabloginti būklę.

Šunų traukuliai

Svarbu gyvūną patraukti nuo galinčių užgriūti ar sužaloti daiktų, baldų, priepuoliui pasibaigus ieškoti pagalbos.

Šunų apkandžiojimas

Pasitaiko atvejų, kai vedžiojami šunys susipeša ar juos užpuola. Net jei po tokių atvejų pastebite ir mažą žaizdelę, geriau parodyti ją veterinarijos gydytojui. Šunų įkandimai dažnai įneša infekciją, net ir maža žaizda pūliuoja, sudaro kišenę, sutinsta. Tokiu atveju veterinarijos gydytojas gali pasiūlyti suleisti vaistų ir užsiūti žaizdą.

Bičių, vabzdžių įkandimai augintiniams

Jei nepastebite, kad gyvūnas po įkandimo jaučiasi blogai, jam netinsta kaklas, liežuvis, nepasunkėja kvėpavimas, greičiausiai įkandimas nebus pavojingas. Dažnai įkandimo vietoje susidaro nedidelis guzas, kuris netrukus praeina, tačiau jei pastebite, kad šuo jaučiasi blogai, geriau yra nedelsti, nes prasidėjęs alerginis šokas gali baigtis staigia mirtimi.

Šilumos smūgis

Šeškų šeimininkams ne visuomet pavyksta greitai rasti veterinarijos kliniką, kuri gali teikti šiems gyvūnams sveikatos priežiūros paslaugas. Mūsų klinikoje veterinarijos gydytojas atlieka aktualiausias procedūras šeškiukams:

• Sterilizacija/kastracija, kuri rekomenduojama nuo 5-6 mėnesių;
• Liaukų šalinimas, rekomenduojamas nuo 5-6 mėnesių. Patyręs vet. chirurgas gali tai atlikti sterilizacijos ar kastracijos metu, stengiantis išvengti papildomos narkozės.
• Skiepijimas 2 ir 3 mėnesių šeškams. Revakcinacija, profilaktiniai skiepai vėliau vykdomi kartą metuose.

Šeškai yra jautresni chirurginėms procedūroms, jiems itin svarbi kokybiška narkozė ir anatomijos specifiką išmanantis vet. chirurgas. Gyvybiniai šeškų organai itin smulkūs, organizmas mažas, kaip ir pats gyvūnėlis, tad būtina itin dėmesinga priežiūra, labai svarbi vet. gydytojo patirtis, atliekant chirurgines procedūras šiems gyvūnėliams. Taip pat svarbu šeimininkams suteikti visą informaciją dėl priežiūros po chirurginės intervencijos.

Operacijai reikia pasiruošti iš vakaro. Gyvūnas nemaitinamas vakare prieš operaciją ir operacijos rytą, stengiantis išvengti užspringimo narkozės metu. Operacijos trukmė – apie 1,5 val.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Veterinarijos gydytojo apžiūra paprastai apima keletą etapų. Vet. klinikoje gyvūnas turi būti pasveriamas, patikrinamos jo akys, ausys, burnos ertmė, dantų būklė. Stetoskopu vet. gydytojas tikrina gyvūno plaučius, širdies darbą, pilvo srities garsus.

Svarbus gyvūno sveikatos indikatorius yra jo dantenų būklė. Jei vet. gydytojas, švelniai paspaudęs dantenas mato, jog jos šiek tiek pabąla ir netrukus vėl užsipildo rausvumu,- jei tai įvyksta greitai, vadinasi gyvūno kraujotaka normali, geras širdies darbas. Baltos dantenos paprastai rodo sveikatos problemas, šoką ar anemiją.

Rankomis vet. gydytojas apčiuopia pilvo organus: kepenis, inkstus, šlapimo pūslę, patyręs gydytojas gali apčiuopa nustatyti organų padidėjimą. Šiuo metodu taip pat aptinkami padidėję limfmazgiai.

Šunų ir kačių šlapimo tyrimai

Diagnozuojant šlapimo takų, šlapimo pūslės, inkstų ligas šlapimo tyrimas padeda identifikuoti ligos kilmę, sunkumą. Šlapimas yra šiek tiek gelsvas, skaidrus, jame neturi būti kraujo, priemaišų, klampumo. Ligos atveju kinta šlapimo spalva, skaidrumas, kvapas. Nors gyvūnų šlapimo kvapas yra stiprus, pvz. kačių, tačiau jis neturi būti stipresnis nei įprasta, esant tam tikroms ligoms šlapime jaučiasi itin aštrus amoniako kvapas.

Esant pakitimams inkstuose amoniako kvapas jaučiamas ir iš gyvūno burnos.Tokiu atveju reikalinga labai skubi pagalba.

Šlapimo tyrimas padeda nustatyti šlapime esantį gliukozės, baltymų kiekį, šlapimo Ph terpę, kraujo pėdsakus. Šie indikatoriai rodo pakitimus šlapimo organų funkcijose ir gali rodyti traumų pasekmes, infekcijas, defektus ar ligas. Didelis kraujo ląstelių kiekis šlapime taip pat gali rodyti vidinį kraujavimą.

Veterinariniai kraujo tyrimai

Kraujo tyrimas parodo bendrą gyvūno organizmo būklę. Net sveikam gyvūnui rekomenduojama, bent kartą metuose atlikti kraujo tyrimą, kaip galimybę išvengti rimtų susirgimų ir ilgo bei brangaus gydymo.

Kraujas gyvūnams imamas iš venos. Yra keletas pagrindinių indikatorių kraujo tyrime, kurie padeda vet. gydytojui nustatyti gyvūno sveikatos būklę, diagnozuoti ligą:

• Bendras baltymų kiekis. Jo padidėjimas rodo uždegimą, dehidrataciją. Baltymų kiekio sumažėjimas sietinas su vidiniu kraujavimu, nevisaverte mityba, širdies ligomis.
• Albuminas. Didėjimas dėl dehidratacijos. Albumino sumažėjimas kraujyje gali reikšti vidinį kraujavimą, širdies ligas, kepenų patologiją.
• Kraujo šlapalo padidėjęs kiekis rodo inkstų patologijas, šlapimo pūslės trūkimą. Sumažėjimas sietinas su kepenų ligomis.
• Kreatininas,- medžiaga, dalyvaujanti organizmo metabolizmo procesuose, sietina su inkstų ligomis, raumenų pažeidimais, šlapimo pūslės pažeidimu ar trūkiu.
• Gliukozės kiekis kraujyje. Gliukozės kiekio padidėjimas gali rodyti diabetinę būklę, taip pat stresinę būklę. Per mažas gliukozės kiekis sietinas ir su neurologinėmis ligomis, nevisaverte mityba.

Veterinarinis bakteriologinis tyrimas

Mityba ir priežiūra sterilizuotiems augintiniams

Svorio didėjimas po sterilizacijos tampa aktualia problema tik tuomet, jei gyvūnas nėra pakankamai aktyvus ir jei nekoreguojama jo mityba. Jaunas gyvūnas po sterilizacijos išlieka toks pat fiziškai aktyvus ir vikrus,nepatiria hormonų pokyčių, labiau prisiriša prie šeimininko, tampa labiau klusnus, tad jei pakankamai vedžiojamas, o šeimininkai parenka tinkamą dietą/ mitybos planą ir maitina atsižvelgdami į vet. gydytojo rekomendacijas, augintinis gali išlaikyti sveiką kūno svorį be ypatingų pastangų. Dėmesys mitybai turi būti kiek didesnis, kai augintinis sterilizuojamas vyresniame amžiuje.

Sterilizuotą gyvūną lengviau auklėti, tokie augintiniai rečiau pabėga ar sukelia šeimininkui kitus nepatogumus, susijusius su pakitusiu elgesiu rujos metu. Tai taip pat padeda susidoroti su teritorijos žymėjimo problema, kas itin aktualu kačių šeimininkams.

Reikšminga prevencija veterinarijoje

Kalių sterilizacija beveik eliminuoja pieno liaukų vėžio riziką, gimdos vėžio riziką, patinams sumažina prostatos, sėklidžių vėžio riziką. Sterilizacija prailgina naminio gyvūno gyvenimą ir, tam tikra prasme, daro jį kokybiškesnį.

Ansktyvas sprendimas sterilizuoti augintinį gali apsaugoti jį nuo vėžinių susirgimų

Sterilizacija yra svarbus ir reikšmingas sprendimas, kurį turi gerai apsvarstyti kiekvienas gyvūno šeimininkas. Šuniukų/kačiukų/šeškų veisimas yra atsakingas ir sudėtingas procesas, kurio kiekvienas etapas turi būti kruopščiai planuojamas. Labai svarbu iš anksto numatyti potencialius mažylių šeimininkus, atsakingai rūpintis patele, kad ji neišsektų, numatyti galimas išlaidas Cezario pjūvio operacijai (jei to prireiks), šuniukų mitybai ir priežiūrai. Kiekvienas atsakingas šeimininkas praleidžia ir ne vieną bemiegę naktį prie savo mylimo augintinio per gimdymus, gimus vadai, prižiūrint, kad nė vienas mažylis neliktų alkanas. Ar esate pasiruošę tokiai atsakomybei ir ar jaučiatės atsakingi už naują gyvybę? Visuomet klauskime savęs, nes gyvenimas pilnas pavyzdžių, kuomet dėl žmogaus neatsakomybės liūdime, kad tiek daug gyvūnų neturi šeimininkų ir šiltų namų, išmetami į gatvę, paliekami likimo valiai.

Sterilizacijos operacija veterinarijos klinikoje

Gijimas po sterilizacijos vyksta  apie 10-14 dienų, taigi šiuo laikotarpiu šeimininko atsakomybėje žaizdos priežiūra, ramūs pasivaikščiojimai, o, reikalui esant, ir papildomos konsultacijos su vet. gydytoju ar vaistų injekcijos.

Kasdien šukuodami gyvūną galite kailio šėrimosi procesą pagreitinti, tuomet namuose pastebėsite mažiau prikritusių augintinio plaukų. Visgi, neįprastai dideli prikritusių plaukų kiekiai, jei jie nesusiję su sezoniškumu, gali rodyti ir sveikatos sutrikimus: stresą, nevisavertę mitybą ar net ligą. Gana dažnai šią problemą galima išspręsti pakeičiant mitybą, vet. gydytojas rekomenduoja keletą variantų kokybiškų ėdalų, maisto papildų.

Atkreipkite dėmesį, kurie požymiai gali reikšti ne tik sezonišką kailio šėrimąsi, – itin didelis krentančių plaukų kiekis ir išplikusios vietos kailyje gali būti susiję su:

• Parazitais, – blusomis, erkėmis;
• Grybelinėmis ir bakterinėmis infekcijomis;
• Alergijomis;
• Inkstų, kepenų ligomis;
• Nėštumu, laktacija;
• Onkologinėmis ligomis;
• Kontaktą su odą dirginančiomis medžiagomis.

Jei pastebite, kad augintinio oda paraudusi, krenta dideli kailio kiekiai, o požymiai nedingsta daugiau nei savaitę, verta pasikonsultuoti su vet. gydytoju veterinarijos klinikoje. Itin svarbu pastebėti, ar ant gyvūno odos nematote guzų, bėrimų, raudonumų, šašų. Taip pat šeimininkas turėtų lengvai pastebėti, kad gyvūnas dažnai kasosi, laižosi dėl diskomforto.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Gijimas po sterilizacijos vyksta apie 10-14 dienų, taigi šiuo laikotarpiu šeimininko atsakomybėje žaizdos priežiūra, ramūs pasivaikščiojimai, o, reikalui esant, ir papildomos konsultacijos su vet. gydytoju ar vaistų injekcijos. Procedūra baigiasi siūlų išėmimu po 10-14 dienų ir galutine apžiūra pas operavusį veterinarą.

Įsigiję mažą šuniuką ar kačiuką, galbūt jau svarstote, kaip reikės elgtis, kai gyvūnas pradės lytiškai bręsti. Augintinio elgesys brendimo laikotarpiu neišvengiamai keičiasi, dažnai jis pradeda žymėti teritoriją, tampa itin aktyvus.

Kastracija – tai sėklidžių pašalinimas per prapjautą mašnelę. Po jų išėmimo pjūvis yra užsiūnamas, o mašnelė nėra šalinima, su laiku ji susitraukia. Tą pačią dieną  šuo/katinas yra išleidžiamas namo jam suleidus skausmo kontrolės vaistų. Daugumą šunų/katinų kitą dieną nori tęsti savo įprastą rutiną, tačiau turi būti stebimi šeimininkų, kol žaizda visiškai sugyja.

Naminių gyvūnų vaisingumo reguliavimas yra kiekvieno gyvūno šeimininko atsakomybė, mažinanti beglobių keturkojų skaičių miestuose, padedanti užtikrinti, kad kiekvienas šuo ar katinas gali turėti šiltus namus.

Kastracija – tradicinė chirurginė procedūra

Šeimininkai, ruošiantys savo augintinį operacijai turi prisiminti, kad iš vakaro gyvūno geriausia nemaitinti, tačiau duoti vandens.

Operacija trunka apie 30 minučių, gyvūnas prabunda po valandos. Tik prabudęs gali vemti, neėsti iki 3 dienų po operacijos, tačiau taip būna retai. Katinus šeimininkai išsineša narvelyje. Keturkojis pacientas būna prabudęs, atsigavęs.

Po šios operacijos pjūvio vieta ir audiniai aplink pjūvį gali nežymiai patinti. Jei matote itin didelius tynius, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Iš žaizdos negali tekėti skysčiai, žaizda neturi atsiverti. Jei matote kokius nors žymius pakitimus, geriausia pasirodyti jūsų augintinį operavusiam veterinarijos gydytojui. Sėklidžių šalinimas nėra pavojinga procedūra gyvūno gyvybei, tad ypatingų komplikacijų neturėtų būti. Svarbu šiek tiek stebėti ir prižiūrėti savo augintinį 3-4 d. po operacijos.

Šunų, kačių, šeškų kastracijos privalumai ir trūkumai

Augintinio kastracijos privalumai: 

Kastracija sumažina vyrišką patinų agresiją, per didelį šlapimo išskyrimą, kuriuo žymi  savo teritoriją taip pat norą nepaisyti komandos, polinkį pabėgti rujos metu. Visos šios priežastys yra svarbios, todėl visi darbiniai tarnybiniai šunys, vedliai akliesiems žmonėms yra kastruoti. Jie mokosi greičiau ir yra patikimesni. Patirtis rodo, kad mažų veislių šunys labiau linkę žymėti teritoriją nei didelių veislių šunys. Dauguma terjerų  ir didelių veislių šunų yra labiau linkę į agresiją, tad šios priežastys lemia šeimininkų sprendimą kastruoti savo augintinį.

Kastracija žymiai sumažina patinų prostatos hiperplazijos riziką bei abscesų (pūlingų uždegimų ir infekcijų) vystymąsi. Vyresniame gyvūno amžiuje prostata didėja, apsunkina šlapinimąsi, negydomi šie procesai gali lemti onkologinius susirgimus.

Kastruoto gyvūno elgesio pakitimai. Kastracijos trūkumai:

Po kastracijos išnykus lytiniam potraukiui kastruoti gyvūnai neieško poros, nekovoja dėl teritorijos, jie tampa ramesni, todėl jų apetitas pagerėja, sumažėja aktyvumas. Pagerėjus apetitui šuo/katinas valgo daugiau, o šeimininkas šeria gausiau, todėl tai gali lemti svorio padidėjimą. Jei jūsų augintinis yra kastruotas, rekomenduojame mažinti maisto kiekį nuo 10 – 20% ar pakeisti maistą, rinktis pašarą, skirtą kastruotiems gyvūnams.