Gyvūnai mažina įtampą, stresą: kaip tai įvyksta?

Galime stebėtis kaip gyvūnas gali pataisyti nuotaiką ir iš tiesų įdomu, kaip tai vyksta? Užtenka vos keletą minučių praleisti su šunimi ar kate, pažiūrėti į akvariumą ir pastebėsite, kad nuslūgo nerimas, įtampa. Tą akimirką žmogaus organizme vyksta fiziologiniai pokyčiai, kurių metu sumažėja hormono kortizolio, susijusio su stresu, lygis organizme. Padidėja hormono serotonino, sietino su gera nuotaika ir savijauta, lygis, tad organizmas atsistato po streso.

Kraujospūdžio kontrolė

Sveikai gyvensenai būtina svorio kontrolė ir judėjimas, tačiau įdomu tai, kad gyvūnas taip pat padeda kontroliuoti kraujo spaudimą. Studijoje, atliktoje JAV, kurioje dalyvavo 420 šeimų, poros, turinčios naminius gyvūnus namuose, laisvalaikio metu turėjo mažesnį kraujo spaudimą ir geresnius širdies darbo parametrus nei poros, kurios namuose nelaikė naminių gyvūnų. Studijoje, kuri tyrė žmones, turinčius aukštus cholesterolio lygius taip pat nustatyta, kad žmonės, turintys naminius gyvūnus, turi didesnį potencialą kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje, o tai gali būti susiję su didesniu fiziniu aktyvumu turint naminį gyvūną.

Gyvūnai ir širdies ligos, depresija

Studijos taip pat rodo, kad kačių šeimininkai turi mažesnę infarkto riziką, o šunų šeimininkai po infarkto atsigauna daug greičiau, nei tie, kurie neturi naminio gyvūno. Terapeutai sergantiems depresija pataria turėti naminį gyvūną – niekas jums nebus taip atsidavęs kaip ištikimas šuo ar meili katė, o tai padeda sveikti.

Daugiau bendravimo

Šunų šeimininkai dažnai linkę užmegzti pokalbį su kitu šuns šeimininku, tad šuo skatina žmones bendrauti, dažnėja komunikacija, – žmones sieja bendri pomėgiai, visada malonu kalbėti apie mylimą augintinį, jo priežiūrą.

Vaiko sveikata ir gyvūnai

Tyrimai rodo, jog kūdikiai ir vaikai, augantys aplinkoje, kurioje gyvena šunys ir katės, taip pat kaime, kur laikomi stambūs naminiai gyvuliai, žymiai rečiau turi alergijas, o jų imunitetas itin stiprus, vaikai atsparesni ligoms ir augdami rečiau serga.

Astmos prevencija

Įdomi tyrimų studija tiriant vaikus, kurie turi didesnę riziką sirgti astma. Nustatyta, kad vaikai, kurių namuose gyvena katė, turi mažesnę riziką sirgti astma, tačiau išimtis, kurią parodė šis tyrimas – vaikai, kurių mamos turi alerginę astmą dėl kontakto su kate, taip pat turi didesnę alergijos riziką, jei namuose gyvena katė.

Cukrinis diabetas? Į pagalbą – šuo

Žmonės sergantys cukriniu diabetu patiria krizes, kuomet kraujyje stipriai sumažėja gliukozės lygiai. Šios krizės pavojingos gyvybei. Nuostabu, kad kai kurie šunys sugeba nujausti šią krizę dar prieš jai ištinkant, kadangi žmogaus organizmas skleidžia tam tikrą kvapą, kurį šuo gali užuosti. Apmokyti šunys gali reaguoti – jie skatina šeimininką eiti ką nors užkąsti arba kitaip jį įspėja apie pavojų.

Santykių šeimoje indikatorius

Įdomus įvykis aprašytas psichologijoje – šuo reaguoja į žmonių konfliktus. Pora kreipėsi į psichologą dėl savo nesutarimų – jiems ėmus tarpusavyje ginčytis, šuo, kurį psichologas visuomet vedasi į darbą, atsisėdo tarp vyro ir žmonos sofos viduryje. Šuo padeda parodyti kokį efektą poros santykiai gali turėti jų vaikams.

Katės ir šunys – mūsų partneriai ieškant vėžio gydymo metodų

Šunys ir katės serga tomis pačiomis vėžio formomis kaip ir žmonės. Tiriant šunų prostatos vėžio vystymąsi mokslininkai geriau išaiškino ir vyresnių vyrų prostatos vėžio rizikas bei kuria prevencines programas. Tiriant sergančius gyvūnus randami nauji vėžio gydymo metodai bei kuriamos prevencinės programos, naudingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams.

Daugelis žmonių, turinčių naminius gyvūnus tai žino,- žmogui su gyvūnu būti gera ir gyvūnas iš tiesų turi teigiamos įtakos žmonių sveikatai. Prisiminkime – Adomas rojaus sode buvo ne šiaip sau vienas,- jį supo gyvūnai, kuriems visiems jis davė vardus!

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Protected by Copyscape

Kaip suteikti pirmąją pagalbą savo augintiniui?

Sunkūs sužeidimai, nelaimės ar netikėtos traumos gali nutikti netgi jūsų augintiniui, todėl šeimininkui verta įsiminti keletą patarimų, kurie, kritiniais atvejais, gali padėti stabilizuoti gyvūno būklę, kol jam bus suteikta veterinarijos gydytojo pagalba. Žinodami ką daryti galite nepasimesti, suvaldyti situaciją ir išgelbėti savo keturkojo gyvybę.

Jei gyvūną partrenkė automobilis

Pirmiausia prisiminkite, kad jei gyvūnas sąmonėje ir jam skauda, jis gali kąsti, tad per arti nesilenkite, nedidelius šunis atsargiai įvyniokite į rankšluostį ar paklodę. Sužalotą augintinį apžiūrėkite neskubėdami ir švelniai. Kelti ar traukti didelio sužaloto šuns nepatartina. Galima pasidaryti neštuvus iš lentų, pasinaudoti audeklo gabalais, vaikiškomis rogėmis, ar panašiomis priemonėmis.

Kaip patikrinti gyvybines funkcijas

Kūno temperatūrą galima matuoti į tiesiąją žarną elektroniniu termometru. Kvėpavimą galite patikrinti stebėdami gyvūno šonus aplink krūtinę, pilvo ląstą, taip pat prie nosies pridėję šlapią pirštą.

Jei augintinis apsinuodijo

Daugelis buityje naudojamų chemikalų yra pavojingi augintinių gyvybei. Automobilių plovimo skysčiai, skalbimo priemonės, chemija parazitams naikinti, vaistai ir net kai kurie maisto produktai gali būti stipraus apsinuodijimo priežastis. Svarbu buitinę chemiją laikyti nepasiekiamoje vietoje, o jei įtariate apsinuodijimą, nedelsiant vežti gyvūną į veterinarijos kliniką.

Užspringimai

Jei į gyvūno kvėpavimo takus pateko svetimkūnis geriausia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją ir nemėginti jo šalinti patiems, nes tai gali pabloginti būklę.

Šunų traukuliai

Svarbu gyvūną patraukti nuo galinčių užgriūti ar sužaloti daiktų, baldų, priepuoliui pasibaigus ieškoti pagalbos.

Šunų apkandžiojimas

Pasitaiko atvejų, kai vedžiojami šunys susipeša ar juos užpuola. Net jei po tokių atvejų pastebite ir mažą žaizdelę, geriau parodyti ją veterinarijos gydytojui. Šunų įkandimai dažnai įneša infekciją, net ir maža žaizda pūliuoja, sudaro kišenę, sutinsta. Tokiu atveju veterinarijos gydytojas gali pasiūlyti suleisti vaistų ir užsiūti žaizdą.

Bičių, vabzdžių įkandimai augintiniams

Jei nepastebite, kad gyvūnas po įkandimo jaučiasi blogai, jam netinsta kaklas, liežuvis, nepasunkėja kvėpavimas, greičiausiai įkandimas nebus pavojingas. Dažnai įkandimo vietoje susidaro nedidelis guzas, kuris netrukus praeina, tačiau jei pastebite, kad šuo jaučiasi blogai, geriau yra nedelsti, nes prasidėjęs alerginis šokas gali baigtis staigia mirtimi.

Šilumos smūgis

Jei gyvūnas perkaito, išmaudykite jį vėsiame vandenyje, veskite į šešėlį, vėsią patalpą. Jei pastebite, kad gyvūnas neatsigauna, kreipkitės į veterinarijos gydytoją, nes net ir nedidelis šilumos smūgis ar perkaitinimas automobilyje gali pakenkti gyvūno smegenims,- gali prasidėti smegenų edema (tinimas).

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Šeškų sveikatos priežiūra Senamiesčio veterinarijos klinikoje

Senamiesčio veterinarijos klinikoje laukiami ir šeškai! Turime ilgametę praktiką šeškų gydyme, chirurgijoje ir profilaktikoje, todėl šeimininkų tikrai nenuvilsime. Teikiame visą reikalingą informaciją dėl priežiūros, maitinimo, sterilizacijos, liaukų šalinimo.

Šeškų šeimininkams ne visuomet pavyksta greitai rasti veterinarijos kliniką, kuri gali teikti šiems gyvūnams sveikatos priežiūros paslaugas. Mūsų klinikoje veterinarijos gydytojas atlieka aktualiausias procedūras šeškiukams:

  • Sterilizacija/kastracija, kuri rekomenduojama nuo 5-6 mėnesių;
  • Liaukų šalinimas, rekomenduojamas nuo 5-6 mėnesių. Patyręs vet. chirurgas gali tai atlikti sterilizacijos ar kastracijos metu, stengiantis išvengti papildomos narkozės.
  • Skiepijimas 2 ir 3 mėnesių šeškams. Revakcinacija, profilaktiniai skiepai vėliau vykdomi kartą metuose.

Šeškai yra jautresni chirurginėms procedūroms, jiems itin svarbi kokybiška narkozė ir anatomijos specifiką išmanantis vet. chirurgas. Gyvybiniai šeškų organai itin smulkūs, organizmas mažas, kaip ir pats gyvūnėlis, tad būtina itin dėmesinga priežiūra, labai svarbi vet. gydytojo patirtis, atliekant chirurgines procedūras šiems gyvūnėliams. Taip pat svarbu šeimininkams suteikti visą informaciją dėl priežiūros po chirurginės intervencijos.

Operacijai reikia pasiruošti iš vakaro. Gyvūnas nemaitinamas vakare prieš operaciją ir operacijos rytą, stengiantis išvengti užspringimo narkozės metu. Operacijos trukmė – apie 1,5 val.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape