Senamiesčio veterinarijos gydykla skelbia 10 % nuolaidą visų žiurkučių gydymui visus šiuos metus!

Iš žmonių pusės požiūris į šiuos graužikus yra nevienareikšmiškas, vieni žmonės nejaučia šiems gyvūnėliams sentimentų dėl jų išvaizdos ar savo įsitikinimų, o kiti renkasi dekoratyvinę žiurkę kaip naminį gyvūnėlį dėl jos aukšto intelekto lygio. Šis gyvūnas gali nuspėti šeimininko nuotaikas, nerodo agresijos žmogaus ir kitų augintinių atžvilgiu, mielai žaidžia su vaikais, pasiduoda dresūrai , išlaikymui nereikalauja daug vietos, yra visaėdis gyvūnas ir jo priežiūra yra visiškai nesudėtinga. Žinoma yra ir keli minusai – ta jų trumpaamžiškumas. Vidutinė žiurkės gyvenimo trukmė 2-3 metai. Laisvai laikant gyvūnas gali sugriaužti laidus, baldus. Jausdamas skausmą gali įkasti.

Sulaukusios 5 savaičių amžiaus jaunos žiurkutės sulaukia lytinės brandos nors fiziologiškai subręsta tik 8-10 mėn. amžiaus. Nereikia apie tai pamiršti jeigu nenorite susilaukti nepageidaujamų palikuonių. Žiurkės ruja vyksta kas 4-7 dienas, o neštumas trunka 21-23 d., o lizde galite rasti ir 10 žiurkiukų.

Jeigu visgi nusprendėte įsigyti šį intelektualų gyvūną žinokite, kad jo mitybos racionas turi būti įvairiapusiškas. Į žiurkės pašarą turi įeiti : grūdai, riešutai, džiovinti vaisiai, mėsa virta ir žalia, žuvis, virti kiaušiniai, varškė, sūris. Daržovės tinka beveik visos, vengti reikėtų baltagūžių kopūstų,ridikėlių, ropių, baklažanų. Griežtai negalima duoti vaisių ir kaulavaisių kauliukų bei migdolo riešutų. Reikėtų riboti žalumynus, neduoti rūgštynių ir rabarbarų stiebų.

Dekoratyvinės žiurkės kaip ir žmonės serga visokiomis infekcinėmis ligomis, pirmi jų blogos savijautos požymiai yra vangumas, išskyros iš akių ir nosies, apetito netekimas, pasišiaušęs kailiukas. Žiurkes puola ir blusos, niežinės erkutės, jos gali sirgti ir odos grybelinėmis ligomis. Šeimininkai pastebėję pirmus ligos simptomus nedelsiant turėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją kur gyvūnui bus suteikta būtinoji pagalba.

Visais gydymo ir gyvūnų priežiūros klausimais kreipkitės į SENAMIESČIO VETERINARIJOS GYDYKLĄ esančią adresu Kalinausko g. 9 Vilniuje, būtina išankstinė registracija tel.+370 69961265

Straipsnį paruošė veterinarijos gydytoja Aušra Dagelienė

Dantų higiena – kodėl tai itin svarbu jūsų augintiniui?

Galbūt pastebėjote, kad jūsų šuo neėda ir net nelabai džiaugiasi jūsų pasiūlytu skanėstu? Dažnai šeimininkai mano, kad augintinis apsinuodijo, prarijo ką negero ar kitaip susirgo. Priežastis gali būti ir skaudantis dantis. Dažnai gyvūnas, bijodamas skausmo, vengia ėsti.

Šeimininkas gali visuomet apžiūrėti, ar ant dantų nesusidariusios apnašos, ar nėra rudų dėmių. Gyvūnui gali sutinti dantenos, taip gali atsitikti ir dėl tarpdančiuose užstrigusių maisto likučių. Gendantys dantys kenkia visai virškinimo sistemai,- bakterijos iš burnos patenka į skrandį, žarnyną, dingsta apetitas, jaučiasi stiprus nemalonus kvapas iš nasrų. Tai gali lemti ir kitus sveikatos sutrikimus, tad laiku pastebėti šiuos požymius būtina. Laikui bėgant į burnos ertmę pateka infekcija, pakliūna bakterijos ir jei imunitetas silpnesnis, dantis gali pradėti pūti.

Dažnai dantų higienai gali padėti įvairūs skanėstai ar papildai, kuriuos gyvūnas mielai ėda ir mėgsta pakramtyti.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape

Kasmetinė augintinių vakcinacija – aktualiausi klausimai

Šiuolaikinis mokslas leidžia prailginti mūsų keturkojų šeimos narių gyvenimą, taigi, vienas iš svarbiausių būdų ligų prevencijai – vakcinacija. Vakcinacija jau ilgą laiką laikoma viena iš paprasčiausių būdų sustiprinti gyvūno imunitetą ir padėti jam išvengti daugybės pavojingų ligų. Siūlomos ne tik skirtingos vakcinos įvairių ligų prevencijai, bet ir skirtingos jų kombinacijos.

Kas yra vakcina?

Vakcina paruošia organizmo imuninę sistemą kovai su ligas sukeliančiais organizmais. Vakcinoje yra antigenų, kurie organizmo imuninei sistemai atrodo kaip ligą sukeliantys organizmai. Kai vakcinoje esančios medžiagos patenka į organizmą, jis lengvai stimuliuojamas, tad jei augintinis iš tiesų būtų infekuotas, jo organizmas jau būtų pasiruošęs kovai su ligos sukėlėju. Jo imuninė sistema greitai atpažįsta ligos sukėlėją ir jį neutralizuoja visiškai arba sumažina ligos komplikacijas, gyvūnas praserga lengvesne forma.

Svarbiausia pasitarti su veterinarijos gydytoju, kokia vakcina ar kombinacija aktualiausia ir labiausiai tinkama jūsų gyvūnui, taip pat kokio vakcinacijos grafiko reikėtų laikytis kiekvienu konkrečiu atveju.

Kokie klausimai aktualiausi pirmą kartą skiepijantiems savo augintinį?

Kada vakcinuojamas mažas šuniukas/kačiukas?

Yra dviejų tipų schemos skiepijimui mažiems šuniukams: pirmas skiepas padaromas pusantro mėnesio, po to – dviejų mėnesių ir trijų mėnesių. Antra galima skiepijimo schema: dviejų ir trijų mėnesių amžiaus. Schema priklauso nuo vakcinos gamintojo, paprastai ją reikia rinktis atsižvelgiant į gyvūno sveikatą, tą geriausiai patars veterinarijos gydytojas.

Kačiuko skiepai paprastai atliekami dviejų ir trijų mėnesių amžiaus.

Skiepijama nuo tų pačių ligų, tik į trijų mėnesių amžiaus skirtą vakciną įeina skiepas nuo pasiutligės.

Kaip vakcinuoti gyvūną, paimtą iš prieglaudos?

Pirmiausia reikia duoti vaistus nuo kirminų ir tuomet po dešimt-keturiolikos dienų skiepyti. Jei gyvūnas turi kirminų, reikia kartoti vaistų dozę ir atidėti skiepą, priklausomai nuo to, kokių parazitų gyvūnas turi, jei askaridžių,- skiepas gali atsidėti net iki dviejų mėnesių, geriausia konkrečiu atveju visuomet konsultuotis su veterinarijos gydytoju.

Kada atidėti/vengti skiepų?

Kai gyvūnas serga: viduriuoja, pakilusi temperatūra, kosėja, yra gydomas nuo konkrečios ligos ir girdomas antibiotikais, taip pat, kai turi parazitų.

Ar skiepai saugūs?

Skiepai iš tiesų saugūs, tą garantuoja gamintojas. Tačiau po skiepo gali būti skausminga vieta, į kurią buvo vakcinuojama, net iki dviejų parų, gali patinti, pakilti kūno temperatūra. Taip pat gyvūnas gali būti vangus iki trijų parų, neėsti. Katėm gali atsirasti išskyrų iš nosies, gali čiaudėti, kosėti. Maža tikimybė, tačiau gali pasireikšti anafilaksinė reakcija,- šokas. Tuomet būtina kuo skubiau kreiptis į vet. gydytoją, visgi, šie atvejai itin reti.

Ar tikrai būtina skiepyti kasmet?

Taip, ypač, jei turite mažų vaikų ir gyvūnas gyvena aplinkoje, kur turi kontaktą su laukiniais gyvūnais ar kitais šunimis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape