Gyvūnai mažina įtampą, stresą: kaip tai įvyksta?

Galime stebėtis kaip gyvūnas gali pataisyti nuotaiką ir iš tiesų įdomu, kaip tai vyksta? Užtenka vos keletą minučių praleisti su šunimi ar kate, pažiūrėti į akvariumą ir pastebėsite, kad nuslūgo nerimas, įtampa. Tą akimirką žmogaus organizme vyksta fiziologiniai pokyčiai, kurių metu sumažėja hormono kortizolio, susijusio su stresu, lygis organizme. Padidėja hormono serotonino, sietino su gera nuotaika ir savijauta, lygis, tad organizmas atsistato po streso.

Kraujospūdžio kontrolė

Sveikai gyvensenai būtina svorio kontrolė ir judėjimas, tačiau įdomu tai, kad gyvūnas taip pat padeda kontroliuoti kraujo spaudimą. Studijoje, atliktoje JAV, kurioje dalyvavo 420 šeimų, poros, turinčios naminius gyvūnus namuose, laisvalaikio metu turėjo mažesnį kraujo spaudimą ir geresnius širdies darbo parametrus nei poros, kurios namuose nelaikė naminių gyvūnų. Studijoje, kuri tyrė žmones, turinčius aukštus cholesterolio lygius taip pat nustatyta, kad žmonės, turintys naminius gyvūnus, turi didesnį potencialą kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje, o tai gali būti susiję su didesniu fiziniu aktyvumu turint naminį gyvūną.

Gyvūnai ir širdies ligos, depresija

Studijos taip pat rodo, kad kačių šeimininkai turi mažesnę infarkto riziką, o šunų šeimininkai po infarkto atsigauna daug greičiau, nei tie, kurie neturi naminio gyvūno. Terapeutai sergantiems depresija pataria turėti naminį gyvūną – niekas jums nebus taip atsidavęs kaip ištikimas šuo ar meili katė, o tai padeda sveikti.

Daugiau bendravimo

Šunų šeimininkai dažnai linkę užmegzti pokalbį su kitu šuns šeimininku, tad šuo skatina žmones bendrauti, dažnėja komunikacija, – žmones sieja bendri pomėgiai, visada malonu kalbėti apie mylimą augintinį, jo priežiūrą.

Vaiko sveikata ir gyvūnai

Tyrimai rodo, jog kūdikiai ir vaikai, augantys aplinkoje, kurioje gyvena šunys ir katės, taip pat kaime, kur laikomi stambūs naminiai gyvuliai, žymiai rečiau turi alergijas, o jų imunitetas itin stiprus, vaikai atsparesni ligoms ir augdami rečiau serga.

Astmos prevencija

Įdomi tyrimų studija tiriant vaikus, kurie turi didesnę riziką sirgti astma. Nustatyta, kad vaikai, kurių namuose gyvena katė, turi mažesnę riziką sirgti astma, tačiau išimtis, kurią parodė šis tyrimas – vaikai, kurių mamos turi alerginę astmą dėl kontakto su kate, taip pat turi didesnę alergijos riziką, jei namuose gyvena katė.

Cukrinis diabetas? Į pagalbą – šuo

Žmonės sergantys cukriniu diabetu patiria krizes, kuomet kraujyje stipriai sumažėja gliukozės lygiai. Šios krizės pavojingos gyvybei. Nuostabu, kad kai kurie šunys sugeba nujausti šią krizę dar prieš jai ištinkant, kadangi žmogaus organizmas skleidžia tam tikrą kvapą, kurį šuo gali užuosti. Apmokyti šunys gali reaguoti – jie skatina šeimininką eiti ką nors užkąsti arba kitaip jį įspėja apie pavojų.

Santykių šeimoje indikatorius

Įdomus įvykis aprašytas psichologijoje – šuo reaguoja į žmonių konfliktus. Pora kreipėsi į psichologą dėl savo nesutarimų – jiems ėmus tarpusavyje ginčytis, šuo, kurį psichologas visuomet vedasi į darbą, atsisėdo tarp vyro ir žmonos sofos viduryje. Šuo padeda parodyti kokį efektą poros santykiai gali turėti jų vaikams.

Katės ir šunys – mūsų partneriai ieškant vėžio gydymo metodų

Šunys ir katės serga tomis pačiomis vėžio formomis kaip ir žmonės. Tiriant šunų prostatos vėžio vystymąsi mokslininkai geriau išaiškino ir vyresnių vyrų prostatos vėžio rizikas bei kuria prevencines programas. Tiriant sergančius gyvūnus randami nauji vėžio gydymo metodai bei kuriamos prevencinės programos, naudingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams.

Daugelis žmonių, turinčių naminius gyvūnus tai žino,- žmogui su gyvūnu būti gera ir gyvūnas iš tiesų turi teigiamos įtakos žmonių sveikatai. Prisiminkime – Adomas rojaus sode buvo ne šiaip sau vienas,- jį supo gyvūnai, kuriems visiems jis davė vardus!

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Protected by Copyscape

Kačių virškinimo sutrikimai: viduriavimas

Kačių diarėja (viduriavimas) yra dažnas negalavimas, kurio priežastis gali būti labai paprasta, tokia kaip mitybos pokyčiai, o taip pat rimto sutrikimo ar ligos priežastis. Viduriavimas gali prasidėti staiga ir tęstis trumpa laiką – dieną ar dvi, o taip pat virsti lėtiniu – tęstis savaites, mėnesius. Jei pastebite, kad katė viduriuoja daugiau nei dvi dienas verta sunerimti, nes viduriavimas sukelia pavojingą būklę – dehidrataciją. Priežastys, sukeliančios šį sutrikimą, gali būti labai įvairios, tačiau dažniausiai įvardijamos šios: tai mitybos pokyčiai, pieno ar kitų produktų netolerancija, apsinuodijimas, plaukų nuo kailio susikaupimas žarnyne, alergija, bakterijos ar infekcija, parazitai, žarnyno uždegimai, inkstų ar kepenų ligos.

Viduriavimo simptomus lengvai pastebėsite: tai dažnas tuštinimasis, galite pastebėti kraujo išmatose, apatija dėl dehidratacijos, gali pakilti temperatūra. Tokiu atveju būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes viduriavimas gali būti pavojingos būklės, tokios, kaip vidinis kraujavimas, priežastis.

Jei pastebite, kad gyvūnas gerai jaučiasi, tačiau dažnai skystai tuštinasi kurį laiką stebėkite, pasirūpinkite, kad jis nuolat turėtų vandens savo dubenėlyje ir apribokite mitybą, šiuo atveju, kol simptomai liausis, geriausia katės nemaitinti.

Kada kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Jei pastebite, kad viduriavimas tęsiasi daugiau nei parą, katė taip pat vemia, yra vangi, geriausia yra nedelsti ir vykti į veterinarijos kliniką.  Viduriavimas gali būti daugelio sunkių būklių priežastis, tad paprastai siūloma atlikti kraujo tyrimą. Veterinarijos gydytojas turi išsiaiškinti viduriavimo priežastį, pasidomi kiek laiko tęsiasi ši būklė.

Diarėja dažniau pasireiškia ilgaplaukėms katėms dėl plaukų sankaupų žarnyne, taip pat toms katėms, kurios leidžiamos į lauką, kadangi įvairesnėje aplinkoje yra didesnė tikimybė užsikrėsti parazitais.

Kaip apsaugoti katę nuo viduriavimo ir kitų virškinimo sutrikimų?

Pirmiausias patarimas, kurį patars veterinarijos gydytojas: neduokite savo katei pieno produktų, kad ir kaip ji juos mėgsta.  Dauguma kačių mėgsta pieną ir jogurtą, tačiau jų organizmas netoleruoja laktozės ir tai sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, žarnyno uždegimą. Jei gyvūnas linkęs turėti šį sveikatos sutrikimą, konsultuokitės dėl jo mitybos su veterinarijos gydytoju, stenkitės palaipsniui keisti mitybą, pratinti prie naujo raciono.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Katės akių sveikata

Keletas patarimų, kaip prižiūrėti savo katės akis pravers kiekvienam šeimininkui. Svarbiausia žinoti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį apžiūrint savo augintinio akis. Trumpa apžiūra gali padėti nustatyti pagrindinius požymius: stiprų ašarojimą, pūlingas traiškanas, apsiblausimą,- tai gali padėti nustatyti akių uždegimą, kurį būtina gydyti.

Gerai apšviestoje patalpoje apžiūrėkite akis: akių obuoliai turi būti balti, skaidrūs. Jei švelniai nykščiu žemyn šiek tiek patrauksite akies voką, turite pastebėti, kad jis rausvas, ne raudonas ar baltas. Rausvas voko vidus rodo, kad akys sveikos, o kita spalva gali reikšti sveikatos sutrikimus.

Svarbiausia pamatyti šiuos požymius apžiūrins savo katę, kurie gali būti rimti sveikatos sutrikimai:

  • Išvirtusios akys;
  • Ašarojimas;
  • Raudoni ar balti akių vokai;
  • Pūlingos traiškanos akių kampučiuose;
  • Šlapias kailis aplink akis;
  • Akių spalvos pakitimas ir drumzlinos akys;
  • Nuolat užmerktos akys;
  • Matomas trečiasis vokas.

Katės elgesys taip pat išduoda problemą, – jei katė letenomis nuolat trina akių zoną, šeimininkui vertėtų patikrinti sveikų akių požymius. Ilgaplaukėms katėms būtina drėgnu vatos tamponėliu apvalyti akių zoną, išvalyti nešvarumus ant kailio akių zonoje, traiškanas. Akių valymui nebūtina naudoti akių lašų, profilaktikai pakanka vandeniu suvilgyto vatos gabaliuko. Jei problema rimtesnė, geriausia naudoti akių lašus, kuriuos paskyrė veterinarijos gydytojas, kadangi kai kurie žmonėms skirti akių lašai gali būti pavojingi kačių sveikatai.

Veterinarijos gydytojai paprastai susiduria su šiomis dažniausiomis kačių akių ligomis:

  • Konjuktyvitas. Pagrindiniai požymiai bus šie: akių išvirtimas, raudonumas, tynis;
  • Trečiojo akies voko sutrikimai, – jei pastebite, kad akyje pasirodo trečiasis vokas, – tai gali būti viruso požymis, taip pat katė gali turėti parazitų, viduriuoti.
  • Keratitas. Akies krašto uždegimas. Akys atrodys drumzlinos, išsiskirs daug ašarų.

Daugelis kačių ligų ir simptomų gali būti nesunkiai gydomi veterinarijos gydytojo paskirtais akių lašais arba tepalais. Vet. gydytojas patars kaip lašinti lašiukus ir tepti augintinio akis namuose.

Apsaugant savo katės akių sveikatą itin svarbi kasmetinė gyvūno vakcinacija, veterinarijos gydytojo apžiūra. Negydomos akių ligos ir simptomai gali lemti sunkias akių būkles, kuomet veterinarijos gydytojui tenka priimti sprendimą šalinti katytei akies obuolį. Rūpinkitės savo mielais murkliais, kad jų akys būtų budrios, šviesios ir spindinčios.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape