Kiek kartų per metus gyvūnui būtina veterinarijos gydytojo apžiūra?

Visi žinome, kad naminio gyvūno priežiūrai tenka dalį laiko skirti veterinarijos gydytojo apžiūrai, tačiau kaip dažnai tai būtina ir kokiais atvejais šis vizitas turi būti planuojamas?
Atsakymas dėl gyvūno apsilankymo pas veterinarą priklauso nuo gyvūno amžiaus ir sveikatos būklės.

Jei jūsų šuniukas ar kačiukas dar neturi vienerių metų:

Patys pirmieji naminio gyvūno vizitai būtini visoms reikalingos vakcinacijoms, kurios privalomos mažiems šuniukams ir kačiukams. Vizitai dėl skiepų dažnesni jauname gyvūno amžiuje, vėliau vakcinacija kartojasi periodiškai kartą per metus.

Per pirmąjį vizitą veterinarijos gydytojas taip pat turėtų pakonsultuoti apie erkių, blusų, kirmėlių prevenciją, apžiūrėti gyvūną, paskirti kraujo tyrimą, jei sveikatos būklė kelia įtarimą, – gyvūnas vangus, viduriuoja ar turi kitą įtartiną negalavimą.
Veterinarijos gydytojas taip pat įvertina, kaip gyvūnas auga ir vystosi,- ar teisingai vystosi gyvūno kaulų, raumenų sistema, – tai itin aktualu didelių veislių šunų šeimininkams. Jauniems šuniukams būtina apžiūra dėl rachito prevencijos, veterinarijos gydytojas pataria reikiamus maisto papildus, konsultuoja apie tinkamą gyvūno mitybą. Taip pat šeimininkai turėtų užduoti ir rūpimus klausimus apie gyvūno elgesį, jo socializaciją, adaptaciją namuose, lauke, ypač, jei kyla klausimų dėl gyvūno agresijos ar kitų elgesio sutrikimų.
Pirmieji vizitai svarbūs šeimininkui, kadangi jis gali plačiau pasikonsultuoti apie naminio gyvūno priežiūrą, mitybą, sveikatą, sutvarkyti reikiamus gyvūno dokumentus (pasus vykstant į užsienio šalis, mikročipavimus ir kt.).

Jei jūsų gyvūno amžius nuo 1 iki 7 metų:

Augintinio iki septynerių metų amžiaus vizitai pas veterinarijos gydytoją paprastai rekomenduojami kartą į metus. Gyvūnas vakcinuojamas, apžiūrimas, paskiriami reikalingi tyrimai, – paprastai būtinas kraujo tyrimas. Jei sveikatos būklė nekelia įtartinų ligų požymių, kraujo tyrimo turėtų užtekti įvertinti gyvūno sveikatos būklę. Tai veterinarijos gydytojas pažymi augintinio pase, – atliktą erkių, blusų, kitų parazitų patikrinimą, kraujo testo rezultatus, skiepų atžymas. Be kasmetinės augintinio apžiūros bei skiepų šeimininkas negali vežtis gyvūno į užsienio šalis.
Kasmetiniai vizitai nebūna dažni jei tik gyvūnas neturi sveikatos sutrikimų. Paprastai tam tikrų veislių augintinių šeimininkai į veterinarijos gydytojus kreipiasi dažniau dėl galimų alergijų, odos ligų, mitybos sutrikimų, kaulų – skeleto vystymosi sutrikimų ir pan.

Jei jūsų gyvūnui daugiau nei 7 metai:

Vyresnių augintinių sveikatos būklei įvertinti rekomenduojami du vizitai pas veterinarijos gydytoją per metus. Šeimininkas turėtų atkreipti gydytojo dėmesį, jei gyvūnas geria daugiau vandens, nei įprasta, jei blogėja jo apetitas, jei jis priaugo daugiau svorio, taip pat jei pastebi, kad gyvūnas sunkiai šlapinasi, tuštinasi, ar priešingai – tai daro dažniau nei įprasta.

Šeimininko pareiga – laiku atkreipti dėmesį į gyvūno sveikatos būklę

Svarbiausia šeimininko atsakomybė – nedelsti, jei mato, jog augintinis prastai jaučiasi, viduriuoja, vemia ar jei ryškėja kiti sveikatos sutrikimų požymiai. Tokiu atvejai vizitai tampa dažnesni. Uždelsus gydyti sveikatos sutrikimus, gyvūnas gali įgyti rimtesnių sveikatos problemų, tad šeimininkui didėja gyvūno gydymo išlaidos, todėl rekomenduojama susirūpinti sveikatos sutrikimų prevencija ir taip išvengti rimtų susirgimų. Jūsų gyvūnas bus laimingas ir džiugus, jei rūpinsitės jo sveikata!

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Protected by Copyscape

Kačių inkstų funkcijos nepakankamumas

Inkstai kačių organizme atlieka daug funkcijų,- reguliuoja kraujo spaudimą, valo kraują, gamina hormonus bei raudonuosius kraujo kūnelius.

Inkstų ligos ir funkciniai sutrikimai būdingi vyresnio amžiaus katėms. Negydomi inkstų funkcijos sutrikimai išsivysto į ligas, kurios tampa chroniškomis ir nepagydomomis. Tačiau anksti diagnozuojant inkstų nepakankamumą ir taikant tinkamą priežiūrą galima pratęsti gyvūno gyvenimo trukmę ir tai neturėtų sukelti didelių nepatogumų jo gyvenimo kokybei.

Inkstų ligos ne visuomet būdingos tik vyresnio amžiaus katėms. Kai kurie kačiukai gimsta su įgimtu inkstų neišsivystymu, taip pat inkstų veikla jaunoms katėms sutrinka dėl traumų bei infekcijų.

Katėms būdingas dviejų tipų inkstų nepakankamumas:

Ūmus inkstų nepakankamumas, kuris prasideda staiga, ir išsivysto vos per kelias dienas ar savaites. Ūmus inkstų nepakankamumas būdingas visų amžiaus grupių katėms, dažniausios jo priežastys yra šios:

  • Toksinės medžiagos, kurios patenka į katės organizmą apsinuodijus žmonėms skirtais vaistais, nuodingais augalais, pesticidais, buitinės chemijos priemonėmis, todėl labai svarbu pasirūpinti, kad jūsų auginama katė neaptiktų šių nuodingų medžiagų namuose ir neapsinuodytų.
  • Traumos, kurių metų katė susižaloja dubens sritį, ypač jei sužalojama šlapimo pūslė.
  • Dehidratacija, kuomet gyvūną ištinka karščio smūgis ir nevartojama pakankamai skysčių;
  • Infekcija, pažeidžianti inkstus.

Ūmus inkstų nepakankamumas, jei diagnozuojamas laiku ir greitai pritaikomas gydymas, gali būti išgydomas. Visgi vyresnėms nei  7 metų katėms inkstų funkcijos nepakankamumas dažnai tampa lėtinis ir jį sunkiau gydyti.

Chroniškas inkstų nepakankamumas nustatomas iš įvairių simptomų, kurie atsiranda per ilgesnį laiką, liga vystosi per mėnesius, kelerius metus, tad jam būdingi šie požymiai:

  • Dažnas šlapinimasis. Gali pasirodyti, kad tai nėra ligos simptomas, tačiau tai gali būti šlapimo nelaikymo požymis, katės tokiu atveju gali šlapintis ne tik savo dėžutėje.
  • Katė geria daug vandens, bandydama kompensuoti skysčių trūkumą, kadangi inkstai per greitai skysčius pašalina.
  • Svorio netekimas ir apetito stoka;
  • Vėmimas, viduriavimas, tamsus šlapimas, kraujas šlapime;
  • Burnos opos ant dantenų ir liežuvio.
  • Blogas burnos kvapas;
  • Vidurių užkietėjimas;
  • Apatija.

Katės inkstų ligų diagnozė ir gydymas

Veterinarijos gydytojas įtardamas inkstų funkcijos sutrikimus paprastai atlieka kraujo tyrimą, ultragarsą. Priklausomai nuo ligos vystymosi ir sudėtingumo gydymas gali būti skiriamas tiek medikamentinis, tiek chirurginis, taip pat vet. gydytojas gali pasiūlyti tam tikrą dietą. Subalansuota dieta katėms, sergančioms inkstų ligomis turi turėti pakankamai Vitamino D, fosforo, Omega rūgščių ir kitų naudingų elementų. Taikydami dietą ir laikydamiesi vet. gydytojo nurodymų galite išsaugoti savo katės sveikatą ir prailginti gyvenimo trukmę.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad, ypač sergant inkstų ligomis, katėms nerekomenduotini aukšta temperatūra apdoroti konservai, kurie pakuojami metalinėse dėžutėse. Labai rekomenduotini maisto papildai, dėl kurių vartojimo būtina konsultacija.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Kačių virškinimo sutrikimai: viduriavimas

Kačių diarėja (viduriavimas) yra dažnas negalavimas, kurio priežastis gali būti labai paprasta, tokia kaip mitybos pokyčiai, o taip pat rimto sutrikimo ar ligos priežastis. Viduriavimas gali prasidėti staiga ir tęstis trumpa laiką – dieną ar dvi, o taip pat virsti lėtiniu – tęstis savaites, mėnesius. Jei pastebite, kad katė viduriuoja daugiau nei dvi dienas verta sunerimti, nes viduriavimas sukelia pavojingą būklę – dehidrataciją. Priežastys, sukeliančios šį sutrikimą, gali būti labai įvairios, tačiau dažniausiai įvardijamos šios: tai mitybos pokyčiai, pieno ar kitų produktų netolerancija, apsinuodijimas, plaukų nuo kailio susikaupimas žarnyne, alergija, bakterijos ar infekcija, parazitai, žarnyno uždegimai, inkstų ar kepenų ligos.

Viduriavimo simptomus lengvai pastebėsite: tai dažnas tuštinimasis, galite pastebėti kraujo išmatose, apatija dėl dehidratacijos, gali pakilti temperatūra. Tokiu atveju būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes viduriavimas gali būti pavojingos būklės, tokios, kaip vidinis kraujavimas, priežastis.

Jei pastebite, kad gyvūnas gerai jaučiasi, tačiau dažnai skystai tuštinasi kurį laiką stebėkite, pasirūpinkite, kad jis nuolat turėtų vandens savo dubenėlyje ir apribokite mitybą, šiuo atveju, kol simptomai liausis, geriausia katės nemaitinti.

Kada kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Jei pastebite, kad viduriavimas tęsiasi daugiau nei parą, katė taip pat vemia, yra vangi, geriausia yra nedelsti ir vykti į veterinarijos kliniką.  Viduriavimas gali būti daugelio sunkių būklių priežastis, tad paprastai siūloma atlikti kraujo tyrimą. Veterinarijos gydytojas turi išsiaiškinti viduriavimo priežastį, pasidomi kiek laiko tęsiasi ši būklė.

Diarėja dažniau pasireiškia ilgaplaukėms katėms dėl plaukų sankaupų žarnyne, taip pat toms katėms, kurios leidžiamos į lauką, kadangi įvairesnėje aplinkoje yra didesnė tikimybė užsikrėsti parazitais.

Kaip apsaugoti katę nuo viduriavimo ir kitų virškinimo sutrikimų?

Pirmiausias patarimas, kurį patars veterinarijos gydytojas: neduokite savo katei pieno produktų, kad ir kaip ji juos mėgsta.  Dauguma kačių mėgsta pieną ir jogurtą, tačiau jų organizmas netoleruoja laktozės ir tai sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, žarnyno uždegimą. Jei gyvūnas linkęs turėti šį sveikatos sutrikimą, konsultuokitės dėl jo mitybos su veterinarijos gydytoju, stenkitės palaipsniui keisti mitybą, pratinti prie naujo raciono.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape