Senamiesčio veterinarijos gydykla skelbia 10 % nuolaidą visų žiurkučių gydymui visus šiuos metus!

Iš žmonių pusės požiūris į šiuos graužikus yra nevienareikšmiškas, vieni žmonės nejaučia šiems gyvūnėliams sentimentų dėl jų išvaizdos ar savo įsitikinimų, o kiti renkasi dekoratyvinę žiurkę kaip naminį gyvūnėlį dėl jos aukšto intelekto lygio. Šis gyvūnas gali nuspėti šeimininko nuotaikas, nerodo agresijos žmogaus ir kitų augintinių atžvilgiu, mielai žaidžia su vaikais, pasiduoda dresūrai , išlaikymui nereikalauja daug vietos, yra visaėdis gyvūnas ir jo priežiūra yra visiškai nesudėtinga. Žinoma yra ir keli minusai – ta jų trumpaamžiškumas. Vidutinė žiurkės gyvenimo trukmė 2-3 metai. Laisvai laikant gyvūnas gali sugriaužti laidus, baldus. Jausdamas skausmą gali įkasti.

Sulaukusios 5 savaičių amžiaus jaunos žiurkutės sulaukia lytinės brandos nors fiziologiškai subręsta tik 8-10 mėn. amžiaus. Nereikia apie tai pamiršti jeigu nenorite susilaukti nepageidaujamų palikuonių. Žiurkės ruja vyksta kas 4-7 dienas, o neštumas trunka 21-23 d., o lizde galite rasti ir 10 žiurkiukų.

Jeigu visgi nusprendėte įsigyti šį intelektualų gyvūną žinokite, kad jo mitybos racionas turi būti įvairiapusiškas. Į žiurkės pašarą turi įeiti : grūdai, riešutai, džiovinti vaisiai, mėsa virta ir žalia, žuvis, virti kiaušiniai, varškė, sūris. Daržovės tinka beveik visos, vengti reikėtų baltagūžių kopūstų,ridikėlių, ropių, baklažanų. Griežtai negalima duoti vaisių ir kaulavaisių kauliukų bei migdolo riešutų. Reikėtų riboti žalumynus, neduoti rūgštynių ir rabarbarų stiebų.

Dekoratyvinės žiurkės kaip ir žmonės serga visokiomis infekcinėmis ligomis, pirmi jų blogos savijautos požymiai yra vangumas, išskyros iš akių ir nosies, apetito netekimas, pasišiaušęs kailiukas. Žiurkes puola ir blusos, niežinės erkutės, jos gali sirgti ir odos grybelinėmis ligomis. Šeimininkai pastebėję pirmus ligos simptomus nedelsiant turėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją kur gyvūnui bus suteikta būtinoji pagalba.

Visais gydymo ir gyvūnų priežiūros klausimais kreipkitės į SENAMIESČIO VETERINARIJOS GYDYKLĄ esančią adresu Kalinausko g. 9 Vilniuje, būtina išankstinė registracija tel.+370 69961265

Straipsnį paruošė veterinarijos gydytoja Aušra Dagelienė

Kasmetinė augintinių vakcinacija – aktualiausi klausimai

Šiuolaikinis mokslas leidžia prailginti mūsų keturkojų šeimos narių gyvenimą, taigi, vienas iš svarbiausių būdų ligų prevencijai – vakcinacija. Vakcinacija jau ilgą laiką laikoma viena iš paprasčiausių būdų sustiprinti gyvūno imunitetą ir padėti jam išvengti daugybės pavojingų ligų. Siūlomos ne tik skirtingos vakcinos įvairių ligų prevencijai, bet ir skirtingos jų kombinacijos.

Kas yra vakcina?

Vakcina paruošia organizmo imuninę sistemą kovai su ligas sukeliančiais organizmais. Vakcinoje yra antigenų, kurie organizmo imuninei sistemai atrodo kaip ligą sukeliantys organizmai. Kai vakcinoje esančios medžiagos patenka į organizmą, jis lengvai stimuliuojamas, tad jei augintinis iš tiesų būtų infekuotas, jo organizmas jau būtų pasiruošęs kovai su ligos sukėlėju. Jo imuninė sistema greitai atpažįsta ligos sukėlėją ir jį neutralizuoja visiškai arba sumažina ligos komplikacijas, gyvūnas praserga lengvesne forma.

Svarbiausia pasitarti su veterinarijos gydytoju, kokia vakcina ar kombinacija aktualiausia ir labiausiai tinkama jūsų gyvūnui, taip pat kokio vakcinacijos grafiko reikėtų laikytis kiekvienu konkrečiu atveju.

Kokie klausimai aktualiausi pirmą kartą skiepijantiems savo augintinį?

Kada vakcinuojamas mažas šuniukas/kačiukas?

Yra dviejų tipų schemos skiepijimui mažiems šuniukams: pirmas skiepas padaromas pusantro mėnesio, po to – dviejų mėnesių ir trijų mėnesių. Antra galima skiepijimo schema: dviejų ir trijų mėnesių amžiaus. Schema priklauso nuo vakcinos gamintojo, paprastai ją reikia rinktis atsižvelgiant į gyvūno sveikatą, tą geriausiai patars veterinarijos gydytojas.

Kačiuko skiepai paprastai atliekami dviejų ir trijų mėnesių amžiaus.

Skiepijama nuo tų pačių ligų, tik į trijų mėnesių amžiaus skirtą vakciną įeina skiepas nuo pasiutligės.

Kaip vakcinuoti gyvūną, paimtą iš prieglaudos?

Pirmiausia reikia duoti vaistus nuo kirminų ir tuomet po dešimt-keturiolikos dienų skiepyti. Jei gyvūnas turi kirminų, reikia kartoti vaistų dozę ir atidėti skiepą, priklausomai nuo to, kokių parazitų gyvūnas turi, jei askaridžių,- skiepas gali atsidėti net iki dviejų mėnesių, geriausia konkrečiu atveju visuomet konsultuotis su veterinarijos gydytoju.

Kada atidėti/vengti skiepų?

Kai gyvūnas serga: viduriuoja, pakilusi temperatūra, kosėja, yra gydomas nuo konkrečios ligos ir girdomas antibiotikais, taip pat, kai turi parazitų.

Ar skiepai saugūs?

Skiepai iš tiesų saugūs, tą garantuoja gamintojas. Tačiau po skiepo gali būti skausminga vieta, į kurią buvo vakcinuojama, net iki dviejų parų, gali patinti, pakilti kūno temperatūra. Taip pat gyvūnas gali būti vangus iki trijų parų, neėsti. Katėm gali atsirasti išskyrų iš nosies, gali čiaudėti, kosėti. Maža tikimybė, tačiau gali pasireikšti anafilaksinė reakcija,- šokas. Tuomet būtina kuo skubiau kreiptis į vet. gydytoją, visgi, šie atvejai itin reti.

Ar tikrai būtina skiepyti kasmet?

Taip, ypač, jei turite mažų vaikų ir gyvūnas gyvena aplinkoje, kur turi kontaktą su laukiniais gyvūnais ar kitais šunimis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape

Kaip rūpintis augintinio ausų higiena?

Jūsų augintinio klausa ko gero puiki – vos atidarius skanėstų pakuotę, štai jis jau ir prisistato jums prie kojų ir meiliai miauksi arba smalsiai žiūri į jus. Visgi šeimininkui svarbu kreipti dėmesį į katės ar šuns ausų higieną, kuriai paprastai reikia skirti bent vieną kartą per savaitę išvalant ir apžiūrint, ar ausyse nėra infekcijos, parazitų, žaizdelių ar kitų įtartinų dalykų.

Šunų ausų apžiūra

Sveika katės ar šuns išorinė ausies dalis paprastai padengta kailiu, o vidinė dalis – gražios rausvos spalvos. Joje neturėtumėte pastebėti raudonio, patinimų, spuogelių, šašų. Ausis praprastai atrodo švari ir sveika, jei pastebite blusas, erkutes, ar kitus parazitus, bei minėtus odos sudirgimus, matote, kad plinka kailis – būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Apžiūrėdami vidinį ausies kanalą turėtumėte matyti švarią rausvą odą, nejausti nemalonaus kvapo ar per didelio kiekio sieros darinių. Valydami ausis stenkitės pasiimti gyvūną į patogią ir saugią jam vietą, stengiantis, kad jis nepatirtų streso ir lengviau leistų jums apžiūrėti bei išvalyti ausis. Geriausia šiai procedūrai gyvūną pratinti nuo mažens.

Veterinarijos gydytojas jums patars, kokį ausų valiklį galėtumėte pasirinkti savo gyvūnui. Šiek tiek valančio skysčio reikėtų užpilti ant vatos gabaliuko ir patempus ausį švelniai atgal išvalyti vidinę ausies dalį, nešvarumus bei sieros perteklių. Stenkitės išvalyti kiek galima geriau, tačiau tai darykite atsargiai, kad neišgąsdintumėte gyvūno. Valymui geriau nenaudokite vatos kotelių, nes gyvūnui pakračius galvą gali įvykti ausies trauma, tą geriau padarys veterinarijos gydytojas.

Pagrindiniai požymiai, kad jūsų gyvūnui skauda ausis ar jis jaučia diskomfortą ausyse yra šie:

• Augintinis dažnai intensyviai krato galvą;

• Jautrus prisilietimams ausų srityje;

• Nuolat kaso ar drasko ausis;

• Nejaučia pusiausvyros;

• Vidinė ausies dalis paraudusi, matosi žaizdelės;

• Kraujas iš ausų;

• Susilpnėjusi klausa;

• Ausyje matomos didelės rudos sieros sankaupos.

Pagrindiniai ausies ligų sukėlėjai:

• Ausies erkutės – dažni parazitai, kuriais dažnai užsikrečia gyvūnai;

• Blusos;

• Bakterinės kilmės ausų uždegimai;

• Alergijos;

• Ausies hematoma, – kraujo sankaupos vidinėje ausies dalyje, kurią sukelia erkutės arba bakterijos, taip pat blusos – gyvūnas itin dažnai krato galvą ir kasosi ausis.

Ausų gydymas – kaip teisingai lašinti ausų lašiukus?

Jei jūsų veterinarijos gydytojas paskyrė augintiniui ausų lašiukus, taip pat turėtumėte pasikonsultuoti ir pasitikslinti, kaip teisingai juos lašinti. Pagrindinės taisyklės būtų tokios:

• Pasitikslinkite vaisto dozę ir dažnumą, kiek kartų per dieną vaistus reikėtų lašinti;

• Jei gyvūno ausyse itin daug sieros sankaupų, prieš lašinant vaistus, rekomenduojama išvalyti ausis su specialia valymo priemone;

• Vaistus lašinkite tiksliai pagal nurodytą dozę, pamasažuokite ausį švelniai, kad vaistas geriau pasiskirstytų, nueitų giliau į ausies kanalą;

• Nenutraukite gydymo anksčiau nei rekomenduoja veterinarijos gydytojas;

• Duokite augintiniui skanėstą po valymo procedūros.

Veterinarijos gydymo patarimas:

Ausis būtina valyti profilaktiškai bent kartą per savaitę, taip pat būtina išvalyti ausis po gyvūno maudymo, kad nesusidarytų sąlygos ausų uždegimui. Tai ypač svarbu vasarą, kuomet šunys maudosi ežeruose, tvenkiniuose.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Protected by Copyscape