Kalytės sterilizacija: už ir prieš

Jeigu Jūs nusprendėte įsigyti kalytę iškarto turite nuspręsti ar ji bus veisiama ar sterilizuojama. Žinodami visus už ir prieš priimkite teisingą spendimą. Teiginys, kad kalytė turi pagimdyti dėl sveikatos, yra visiška neteisybė.

Kalytės lytiškai bręsta nuo 6 iki 18 mėnesių, tai priklauso nuo šuns veislės. Rujoja 2 kartus metuose, o ruja trunka 3 savaites. Kalingumas – nėštumas trunka 63 dienas (+/- 5 d.). Kergti kalytes galima tik sulaukus fiziologinės brandos (po trečios rujos). Kalytės atsiveda nuo 1-10 šuniukų (priklausomai nuo šuns veislės). Šuniukai gimsta akli ir atsimerkia po 10 dienų, o atjunkyti galima nuo 6 savaičių. Kalytės prieš kergimą turi būti dehelmintizuotos ir paskiepytos.

Jei laikote nesterilizuotą kalytę galite susidurti su netikru neštumu.
Netikras nėštumas – tai kalytės organizmo būsena kuri atsiranda praėjus 2 mėnesiams po rujos nepriklausomai nuo to ar kalytė buvo kergta ar ne.  Pabrinksta pieno liaukos, gaminasi pienas, kalytės nerimauja, atsiranda motinystės instinktas.

Kita problema su kuria galite susidurti nepriklausomai ar jūsų kalytė gimdė ar ne – tai Endometritas (piometra) – gimdos sienelės uždegimas. Gimda pradeda gaminti gleives, kurios tampa toksiškomis. Jei šios gleivės negali ištekėti, gimdos kaklelis užsiveria, jos kaupiasi gimdoje, dėl to gyvūnas pradeda jaustis blogai ir tai gali baigtis mirtimi.
Viena iš didžiausių problemų (90 Proc. kalyčių mirties priežastis) pieno liaukų navikai – gali būti maži ir nepiktybiniai, tačiau gali ir supiktybėti. Vienintelis gydymas – sterilizacija, kad kiaušidžių išskiriami hormonai nedirgintų pieno liaukų ir nestimuliuotų navikų vystymosi. Tačiau kova su pieno liaukų vėžiu yra labai sudėtinga. Šios ligos prevencija – ankstyva (iki pirmos rujos) kalytės sterilizacija. Pašalinus gimdą ir kiaušides ankstyvame amžiuje, sumažiname auglių riziką.

Dar viena problema – mėnuo prieš rują, rujos metu ir šiek tiek po rujos išsiskyrę hormonai, kurie turi įtakos kalytės nuotaikoms ir apetitui.

Jeigu abejojate dėl savo spendimo ar turite klausimų skambinkite tel. 869961265 SENAMIESČIO VETERINARIJOS KLINIKOJE esančioje adresu Kalinausko g. 9 Vilniuje kvalifikuoti veterinarijos gydytojai visada ras laiko Jus pakonsultuoti.

Straipsnį parengė Vet. gyd. Aušra Dagelienė

Kačių inkstų funkcijos nepakankamumas

Inkstai kačių organizme atlieka daug funkcijų,- reguliuoja kraujo spaudimą, valo kraują, gamina hormonus bei raudonuosius kraujo kūnelius.

Inkstų ligos ir funkciniai sutrikimai būdingi vyresnio amžiaus katėms. Negydomi inkstų funkcijos sutrikimai išsivysto į ligas, kurios tampa chroniškomis ir nepagydomomis. Tačiau anksti diagnozuojant inkstų nepakankamumą ir taikant tinkamą priežiūrą galima pratęsti gyvūno gyvenimo trukmę ir tai neturėtų sukelti didelių nepatogumų jo gyvenimo kokybei.

Inkstų ligos ne visuomet būdingos tik vyresnio amžiaus katėms. Kai kurie kačiukai gimsta su įgimtu inkstų neišsivystymu, taip pat inkstų veikla jaunoms katėms sutrinka dėl traumų bei infekcijų.

Katėms būdingas dviejų tipų inkstų nepakankamumas:

Ūmus inkstų nepakankamumas, kuris prasideda staiga, ir išsivysto vos per kelias dienas ar savaites. Ūmus inkstų nepakankamumas būdingas visų amžiaus grupių katėms, dažniausios jo priežastys yra šios:

  • Toksinės medžiagos, kurios patenka į katės organizmą apsinuodijus žmonėms skirtais vaistais, nuodingais augalais, pesticidais, buitinės chemijos priemonėmis, todėl labai svarbu pasirūpinti, kad jūsų auginama katė neaptiktų šių nuodingų medžiagų namuose ir neapsinuodytų.
  • Traumos, kurių metų katė susižaloja dubens sritį, ypač jei sužalojama šlapimo pūslė.
  • Dehidratacija, kuomet gyvūną ištinka karščio smūgis ir nevartojama pakankamai skysčių;
  • Infekcija, pažeidžianti inkstus.

Ūmus inkstų nepakankamumas, jei diagnozuojamas laiku ir greitai pritaikomas gydymas, gali būti išgydomas. Visgi vyresnėms nei  7 metų katėms inkstų funkcijos nepakankamumas dažnai tampa lėtinis ir jį sunkiau gydyti.

Chroniškas inkstų nepakankamumas nustatomas iš įvairių simptomų, kurie atsiranda per ilgesnį laiką, liga vystosi per mėnesius, kelerius metus, tad jam būdingi šie požymiai:

  • Dažnas šlapinimasis. Gali pasirodyti, kad tai nėra ligos simptomas, tačiau tai gali būti šlapimo nelaikymo požymis, katės tokiu atveju gali šlapintis ne tik savo dėžutėje.
  • Katė geria daug vandens, bandydama kompensuoti skysčių trūkumą, kadangi inkstai per greitai skysčius pašalina.
  • Svorio netekimas ir apetito stoka;
  • Vėmimas, viduriavimas, tamsus šlapimas, kraujas šlapime;
  • Burnos opos ant dantenų ir liežuvio.
  • Blogas burnos kvapas;
  • Vidurių užkietėjimas;
  • Apatija.

Katės inkstų ligų diagnozė ir gydymas

Veterinarijos gydytojas įtardamas inkstų funkcijos sutrikimus paprastai atlieka kraujo tyrimą, ultragarsą. Priklausomai nuo ligos vystymosi ir sudėtingumo gydymas gali būti skiriamas tiek medikamentinis, tiek chirurginis, taip pat vet. gydytojas gali pasiūlyti tam tikrą dietą. Subalansuota dieta katėms, sergančioms inkstų ligomis turi turėti pakankamai Vitamino D, fosforo, Omega rūgščių ir kitų naudingų elementų. Taikydami dietą ir laikydamiesi vet. gydytojo nurodymų galite išsaugoti savo katės sveikatą ir prailginti gyvenimo trukmę.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad, ypač sergant inkstų ligomis, katėms nerekomenduotini aukšta temperatūra apdoroti konservai, kurie pakuojami metalinėse dėžutėse. Labai rekomenduotini maisto papildai, dėl kurių vartojimo būtina konsultacija.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Skausmingas šlapinimasis: šuo negali džiaugtis pasivaikščiojimu?

Skausmingas šlapinimasis gali būti itin rimtos ligos priežastis, todėl svarbu laiku pastebėti, kad šuo elgiasi neįprastai, stengdamasis pasišlapinti. Tai taip pat gali būti infekcijos pasekmė, kuri greitai išgydoma antibiotikais.
Pagrindiniai požymiai, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį, vedžiodami savo augintinį:
  • Šuo įsitempęs, neramus;
  • Kaukia, cypia, inkščia ar skleidžia kitokius neįprastus garsus mėgindamas pasišlapinti;
  • Vengia jūsų prisilietimo;
  • Šlapinasi daugiau kartų nei įprasta, tačiau nedideliu kiekiu šlapimo;
  • Pastebite kraują ar gleives šlapime.
Itin svarbu atkreipti dėmesį į šlapimo kiekį: jei šuo bando šlapintis, tačiau išteka vos keli lašeliai arba apskritai nepavyksta pasišlapinti, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Šiuo atveju itin svarbu nedelsti, nes negalėjimas pasišlapinti per trumpą laiką gali sukelti itin sunkią gyvūno būklę ir netgi mirtį.

 

Priežastys ir gydymas

Šunų šlapimo pūslės infekcija.
Šlapimo pūslė yra sterili, tačiau bakterijos nuo lytinių organų gali patekti į šlapimo takus bei pūslę bei sukelti infekciją ir uždegimą. Dažniausi šlapimo pūslės požymiai yra: šlapimo nelaikymas, skausmingas šlapinimasis, dažnas šlapinimasis mažu šlapimo kiekiu (vos keli lašiukai), kraujas šlapime. Kartais šiuos simptomus šeimininkui sunku pastebėti.
Šlapimo pūslės gydymas dažniausiai efektyvus gydant antibiotikais, kuriuos paskiria veterinarijos gydytojas, atsižvelgdamas į gyvūno veislę, svorį, ligos istoriją. Ligos simptomai paprastai išnyksta per pirmąsias tris gydymo dienas. Veterinarijos gydytojas gali siūlyti atlikti šlapimo tyrimą, kad nustatytų, kurios grupės antibiotikai tinkamiausi. Šeimininko pareiga nenutraukti gydymo kurso vos pajutus pagerėjimą, tačiau tęsti gydymą pagal veterinarijos gydytojo rekomendacijas. Trumpas sveikatos pagerėjimas nebūtinai reikš, kad infekcija išgydyta, tad nutraukus antibiotikų kursą liga gali atsinaujinti.

 

Kristalai ir akmenys šunų šlapimo pūslėje

Kartais šlapime susikaupiantys kristalai suformuoja akmenis šlapimo pūslėje. Gali būti ne viena priežastis, dėl kurios šlapime esantys kristalai sulimpa, tai gali būti dėl infekcijos, tam tikrų vaistų, kraujo šlapime, vėmimo, nuovargio bei inkstų ligų. Šlapimo pūslės akmenligė gydoma atsižvelgiant į tai, kurioje šlapimo takų vietoje randama akmenų ar kristalų, pagal tai skiriami vaistai, atliekama chirurginė procedūra ar koreguojama augintinio mityba. Dažniausiai skiriami vaistai – antibiotikai, kadangi pagrindinė akmenligės priežastis paprastai yra infekcija.

 

Šunų urologija: prostatos problemos

Prostatos padidėjimą ir šlapinimosi sutrikimus šunims sukelia augliai, cistos, nekastruotiems patinams – hormonų pokyčiai bei infekcijos. Pagrindiniai simptomai paprastai panašūs: kraujas šlapime, dažnas šlapinimasis ir nedidelis šlapimo kiekis. Prostatos ligų gydymą veterinarijos gydytojas skiria pagal ligos priežastį – infekcijos gydomos antibiotikais.
Prostatos funkcijos sutrikimus lemia ir gyvūno įgimtos lytinių organų ypatybės, traumos ar persirgtos ligos.

 

Šunų šlapinimosi sutrikimų prevencija

Kiekvienas šeimininkas gali lengvai pastebėti šlapinimosi sutrikimų simptomus, svarbu stebėti savo augintinio nuotaiką, elgesį, atkreipti dėmesį, ar jam lengva šlapintis. Taip pat reikėtų apžiūrėti lytinius organus – ar nepastebite raudonumo, tinimo, žaizdelių ar kitų neįprastų požymių. Visuomet svarbi šeimininko pareiga nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei pastebite, kad gyvūnas jaučia skausmą ar diskomfortą.

 

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape