Jūsų augintinio klausa ko gero puiki – vos atidarius skanėstų pakuotę, štai jis jau ir prisistato jums prie kojų ir meiliai miauksi arba smalsiai žiūri į jus. Visgi šeimininkui svarbu kreipti dėmesį į katės ar šuns ausų higieną, kuriai paprastai reikia skirti bent vieną kartą per savaitę išvalant ir apžiūrint, ar ausyse nėra infekcijos, parazitų, žaizdelių ar kitų įtartinų dalykų.

Šunų ausų apžiūra

Sveika katės ar šuns išorinė ausies dalis paprastai padengta kailiu, o vidinė dalis – gražios rausvos spalvos. Joje neturėtumėte pastebėti raudonio, patinimų, spuogelių, šašų. Ausis praprastai atrodo švari ir sveika, jei pastebite blusas, erkutes, ar kitus parazitus, bei minėtus odos sudirgimus, matote, kad plinka kailis – būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Apžiūrėdami vidinį ausies kanalą turėtumėte matyti švarią rausvą odą, nejausti nemalonaus kvapo ar per didelio kiekio sieros darinių. Valydami ausis stenkitės pasiimti gyvūną į patogią ir saugią jam vietą, stengiantis, kad jis nepatirtų streso ir lengviau leistų jums apžiūrėti bei išvalyti ausis. Geriausia šiai procedūrai gyvūną pratinti nuo mažens.

Veterinarijos gydytojas jums patars, kokį ausų valiklį galėtumėte pasirinkti savo gyvūnui. Šiek tiek valančio skysčio reikėtų užpilti ant vatos gabaliuko ir patempus ausį švelniai atgal išvalyti vidinę ausies dalį, nešvarumus bei sieros perteklių. Stenkitės išvalyti kiek galima geriau, tačiau tai darykite atsargiai, kad neišgąsdintumėte gyvūno. Valymui geriau nenaudokite vatos kotelių, nes gyvūnui pakračius galvą gali įvykti ausies trauma, tą geriau padarys veterinarijos gydytojas.

Pagrindiniai požymiai, kad jūsų gyvūnui skauda ausis ar jis jaučia diskomfortą ausyse yra šie:

• Augintinis dažnai intensyviai krato galvą;

• Jautrus prisilietimams ausų srityje;

• Nuolat kaso ar drasko ausis;

• Nejaučia pusiausvyros;

• Vidinė ausies dalis paraudusi, matosi žaizdelės;

• Kraujas iš ausų;

• Susilpnėjusi klausa;

• Ausyje matomos didelės rudos sieros sankaupos.

Pagrindiniai ausies ligų sukėlėjai:

• Ausies erkutės – dažni parazitai, kuriais dažnai užsikrečia gyvūnai;

• Blusos;

• Bakterinės kilmės ausų uždegimai;

• Alergijos;

• Ausies hematoma, – kraujo sankaupos vidinėje ausies dalyje, kurią sukelia erkutės arba bakterijos, taip pat blusos – gyvūnas itin dažnai krato galvą ir kasosi ausis.

Ausų gydymas – kaip teisingai lašinti ausų lašiukus?

Jei jūsų veterinarijos gydytojas paskyrė augintiniui ausų lašiukus, taip pat turėtumėte pasikonsultuoti ir pasitikslinti, kaip teisingai juos lašinti. Pagrindinės taisyklės būtų tokios:

• Pasitikslinkite vaisto dozę ir dažnumą, kiek kartų per dieną vaistus reikėtų lašinti;

• Jei gyvūno ausyse itin daug sieros sankaupų, prieš lašinant vaistus, rekomenduojama išvalyti ausis su specialia valymo priemone;

• Vaistus lašinkite tiksliai pagal nurodytą dozę, pamasažuokite ausį švelniai, kad vaistas geriau pasiskirstytų, nueitų giliau į ausies kanalą;

• Nenutraukite gydymo anksčiau nei rekomenduoja veterinarijos gydytojas;

• Duokite augintiniui skanėstą po valymo procedūros.

Veterinarijos gydymo patarimas:

Pagrindiniai požymiai, kad jūsų gyvūnas gali turėti parazitų yra šie:

• Tamsūs taškeliai ant kailio;
• Blusų kiaušinėliai;
• Gyvūnas nuolat kasosi, laižosi;
• Paraudusi, nudraskyta oda ir odos dėmės;
• Kailio silpnėjimas, plaukų netekimas.

Šeimininkai gali lengvai patikrinti ar gyvūnas turi parazitų kailyje: apžiūrėti kaklo sritį, taip pat kailį ties uodega, pilvo sritį, apžiūrėti ar nėra išplikusių vietų kailyje. Būtina kruopščiai apžiūrėti gyvūno ausis, kaklą, vietas aplink akis.

Erkės ir blusos labiau pavojingos mažiems šuniukams ar kačiukams, kadangi, dėl mažo jų kūno svorio netenkant kraujo, kuriuo maitinasi parazitai, gyvūnai gali susirgti anemija. Pagrindiniai anemijos požymiai: papilkėjusios dantenos ir energijos stoka.

Blusos dažnai sukelia alergines reakcijas, kadangi kąsdamos suleidžia nuodingų medžiagų, dažnai sukeliančių niežulį, dėl ko silpnėja gyvūno kailis, odą itin niežti, tad gyvūnas nuolat kasosi bei netenka kailio. Kasydamas kailį gyvūnas gali pradraskyti odą bei įnešti infekciją, tad tai sukelia dar rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Dažniausiai gyvūnai užsikrečia blusomis bei erkėmis vos pasivaikščioję ant žolės ar turėdami nors trumpą kontaktą su kitais užsikrėtusiais gyvūnais. Blusos patelė padeda apie 40-50 kiaušinėlių per dieną, tad parazitai greitai pastebimi.

Pastebėjus blusų gyvūno kailyje būtina taip pat kruopščiai išsivalyti kilimus, minkštus baldus, kadangi parazitai gali išlikti gyvybingi ir tarpinėje aplinkoje.

Erkių prevencija ir higiena

Erkes geriausia šalinti mūvint gumines pirštines, tvirtai suėmus pincetu. Jei matote, kad palikote erkės galvutę, geriausia būtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad ją pašalintų. Dažniausiai gyvūnui įsisiurbia briedinės erkės, kurios puola ne tik naminius gyvūnus, bet daugelį žinduolių, taip pat ir žmones.

Pagrindiniai požymiai, kad gyvūnui įsisiurbusi erkė, kuri kelia sveikatos sutrikimus:

• Apetito netekimas;
• Apatija, energijos stoka, gyvūnas atrodo liūdnas;
• Sąnarių skausmas;
• Patinę limfmazgiai.

Ligos, kurias gali sukelti erkės yra: anemija, odos infekcija, gyvūną taip pat gali ištikti paralyžius.

Šiuolaikinės priemonės leidžia apsaugoti gyvūną nuo erkių ir blusų: tai įvairūs prevenciniai šampūnai, antkakliai, lašai, tabletės. Šias priemones geriausia rinktis konsultuojantis su veterinarijos gydytoju, kuris patars reikiamą priemonės dozę ir paaiškins vartojimo instrukciją, kad prevencija būtų efektyvi.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Gerai apšviestoje patalpoje apžiūrėkite akis: akių obuoliai turi būti balti, skaidrūs. Jei švelniai nykščiu žemyn šiek tiek patrauksite akies voką, turite pastebėti, kad jis rausvas, ne raudonas ar baltas. Rausvas voko vidus rodo, kad akys sveikos, o kita spalva gali reikšti sveikatos sutrikimus.

Svarbiausia pamatyti šiuos požymius apžiūrins savo katę, kurie gali būti rimti sveikatos sutrikimai:

• Išvirtusios akys;
• Ašarojimas;
• Raudoni ar balti akių vokai;
• Pūlingos traiškanos akių kampučiuose;
• Šlapias kailis aplink akis;
• Akių spalvos pakitimas ir drumzlinos akys;
• Nuolat užmerktos akys;
• Matomas trečiasis vokas.

Katės elgesys taip pat išduoda problemą, – jei katė letenomis nuolat trina akių zoną, šeimininkui vertėtų patikrinti sveikų akių požymius. Ilgaplaukėms katėms būtina drėgnu vatos tamponėliu apvalyti akių zoną, išvalyti nešvarumus ant kailio akių zonoje, traiškanas. Akių valymui nebūtina naudoti akių lašų, profilaktikai pakanka vandeniu suvilgyto vatos gabaliuko. Jei problema rimtesnė, geriausia naudoti akių lašus, kuriuos paskyrė veterinarijos gydytojas, kadangi kai kurie žmonėms skirti akių lašai gali būti pavojingi kačių sveikatai.

Veterinarijos gydytojai paprastai susiduria su šiomis dažniausiomis kačių akių ligomis:

• Konjuktyvitas. Pagrindiniai požymiai bus šie: akių išvirtimas, raudonumas, tynis;
• Trečiojo akies voko sutrikimai, – jei pastebite, kad akyje pasirodo trečiasis vokas, – tai gali būti viruso požymis, taip pat katė gali turėti parazitų, viduriuoti.
• Keratitas. Akies krašto uždegimas. Akys atrodys drumzlinos, išsiskirs daug ašarų.

Daugelis kačių ligų ir simptomų gali būti nesunkiai gydomi veterinarijos gydytojo paskirtais akių lašais arba tepalais. Vet. gydytojas patars kaip lašinti lašiukus ir tepti augintinio akis namuose.

Apsaugant savo katės akių sveikatą itin svarbi kasmetinė gyvūno vakcinacija, veterinarijos gydytojo apžiūra. Negydomos akių ligos ir simptomai gali lemti sunkias akių būkles, kuomet veterinarijos gydytojui tenka priimti sprendimą šalinti katytei akies obuolį. Rūpinkitės savo mielais murkliais, kad jų akys būtų budrios, šviesios ir spindinčios.

Dažniausiai šeimininkai augintinio odos tinimus ar gumbus pastebi jį glostydami, kadangi šį sveikatos sutrikimą gali maskuoti tankus kailis. Pastebėję panašius odos darinius, dažniausiai susimąstome: ar tai naujas gumbas, ar neseniai atsirado šis tinimas? Prisimename, kad gyvūnas jau kurį laiką laižo ar kandžioja šią vietą. Pirmiausia šeimininkas išsigąsta, kad gumbas gali būti onkologinės ligos (vėžio) požymis. Visgi, gumbai ir tyniai ant keturkojo odos būna ir infekcijos pasekmė, parazitų sukelti negalavimai, tad geriausiai į šiuos klausimus atsakys veterinarijos gydytojas.

Verta žinoti, kad daugelis gumbų, kuriuos užčiuopiame augintinio odoje, visgi yra gerybiniai, tik nedidelis procentas jų gali reikšti vėžinius susirgimus. Bet kuriuo atveju, būtina nelaukti, kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus ir rekomenduos šalinti darinį.