Prieš suteikiant pagalbą gyvūnui, svarbu taip pat įvertinti, ar jis neserga kitomis ligomis, kurios gali sukelti vidurių užkietėjimą, dažnai tai yra tam tikrų sutrikimų priežastis, taip pat obstipacija dažnai supainiojama su Kolitu.

Priežastys

Dažniausia vidurių užkietėjimas būdingas vidutinio-vyresnio amžiaus gyvūnams. Dažna priežastis yra dehidratacija – gyvūnas geria nepakankamai skysčių, tai lemia išmatų sukietėjimą žarnyne, prasideda vidurių užkietėjimas.

Ne retas atvejis šunims – svetimkūnių prarijimas. Šunys graužia ir praryja medienos daleles, popierių, žolę, rūbus, žaislus, – tai gali sukelti virškinamojo trakto nepraeinamumus. Ilgaplaukiams šunims bei katėms vidurių užkietėjimą gali lemti ir prarytų plaukų kiekis žarnyne, todėl itin naudingas maistas, kurio sudėtyje yra medžiagų, šalinančių plaukus iš žarnyno, tam taip pat naudojami ir specialūs preparatai. Nesuvirškinamos prarytų daiktų dalelės susimaišo su išmatomis ir sukelia sukietėjimus, nepraeinamumą, neslenka žarnomis, taigi gyvūnas negali pasituštinti.

Kita priežastis, pasitaikanti šunims – ilgi periodai tarp pasivaikščiojimų. Kuo ilgiau išmatos lieka žarnyne, tuo labiau jos kietėja, tad jei šuo tvarkingas ir namuose niekuomet nelinkęs atlikti savo reikalus – gali būti, kad užsikentėjimas lems tai, jog jam reikės didesnių pastangų tuštinantis.

Svarbiausia stebėti, ar tuštinimosi procesas nesukelia diskomforto jūsų augintiniui, ar jam tai lengvai pavyksta, taip pat ar ant išmatų nesimato kraujo žymių.

Prevencija

Veterinarijos gydytojas Aurimas Kviklys konsultuoja kaip gyvūnų šeimininkai galėtų atskirti šias problemas ir kokių priemonių imtis jų prevencijai.

Svarbiausia – visuomet užtikrinti, kad gyvūnas geria pakankamai vandens. Šunų šeimininkai, kurie mėgsta palepinti savo augintinius, turi atkreipti dėmesį, kad kaulai, skirti graužimui, būtų ne minkšti (ypatingai netinka vištų kaulai), nes kaulų atplaišos užkemša žarnyną, kai kuriais atvejais geriau duoti specialių skanėstų.

Taip pat galite išsivesti augintinį ilgesniems ar dažnesniems pasivaikščiojimams.

Ar dažnai tenka gydyti gyvūnus, prarijusius svetimkūnius, kaip tai susiję su vidurių užkietėjimu?

Tai nėra itin dažna problema, mūsų praktikoje tai paprastai įvyksta šunims, kurie praryja kaulus, kaulų atplaišos stringa, užkemša virškinamąjį traktą, žarnyną. Kartais kaulų smulkias daleles itin sunku pastebėti, kuomet jos užstringa stemplėje, ties skrandžiu, tai itin pavojinga, nes aštrios kaulų nuolaužos gali pradurti trachėją, į plaučius patenka kraujo ir gyvūnas gali uždusti.

Vidurių užkietėjimas labiau būdingas vyresnio amžiaus gyvūnams, paprastai tai chroniška problema, dažniausiai susijusi su gyvūno mityba, fizinio aktyvumo stoka, persirgtomis ligomis.

Kokie preparatai tinkami palengvinti vidurių užkietėjimo problemą?

Rekomenduojamos įvairios kapsulės, klizmutės, specialus subalansuotas maistas.

Iš ko kokių požymių šeimininkas gali įtarti, kad gyvūnas prarijo svetimkūnį ir reiktų kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Gyvūnas itin daug vemia, bando atsikosėti, sunkiai tuštinasi, stanginasi, tačiau nepavyksta išsituštinti, laka vandenį, tačiau netenka daug skysčių vėmimo metu, todėl darosi silpnas, vangus.

Kokių priemonių tokiais atvejais imasi veterinarijos gydytojas?

Paprastai apčiuopiamas pilvas, jei svetimkūnis didelis, jį veterinarijos gydytojas apčiuops. Kitu atveju daromas rentgenas, kuris daugeliu atveju veiksmingai parodo svetimkūnį. Visgi, pasitaiko atvejų, kuomet svetimkūnio nesimato. Iš tiesų praktikoje pasitaiko atvejų, kai aparatūra neparodo svetimkūnio, todėl tenka atlikti chirurginę operaciją ir randame mažas, nedideles daleles užstrigusias dažniausiai storosiose žarnose.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Viduriavimo simptomus lengvai pastebėsite: tai dažnas tuštinimasis, galite pastebėti kraujo išmatose, apatija dėl dehidratacijos, gali pakilti temperatūra. Tokiu atveju būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes viduriavimas gali būti pavojingos būklės, tokios, kaip vidinis kraujavimas, priežastis.

Jei pastebite, kad gyvūnas gerai jaučiasi, tačiau dažnai skystai tuštinasi kurį laiką stebėkite, pasirūpinkite, kad jis nuolat turėtų vandens savo dubenėlyje ir apribokite mitybą, šiuo atveju, kol simptomai liausis, geriausia katės nemaitinti.

Kada kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Jei pastebite, kad viduriavimas tęsiasi daugiau nei parą, katė taip pat vemia, yra vangi, geriausia yra nedelsti ir vykti į veterinarijos kliniką.  Viduriavimas gali būti daugelio sunkių būklių priežastis, tad paprastai siūloma atlikti kraujo tyrimą. Veterinarijos gydytojas turi išsiaiškinti viduriavimo priežastį, pasidomi kiek laiko tęsiasi ši būklė.

Diarėja dažniau pasireiškia ilgaplaukėms katėms dėl plaukų sankaupų žarnyne, taip pat toms katėms, kurios leidžiamos į lauką, kadangi įvairesnėje aplinkoje yra didesnė tikimybė užsikrėsti parazitais.

Kaip apsaugoti katę nuo viduriavimo ir kitų virškinimo sutrikimų?

Pirmiausias patarimas, kurį patars veterinarijos gydytojas: neduokite savo katei pieno produktų, kad ir kaip ji juos mėgsta.  Dauguma kačių mėgsta pieną ir jogurtą, tačiau jų organizmas netoleruoja laktozės ir tai sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, žarnyno uždegimą. Jei gyvūnas linkęs turėti šį sveikatos sutrikimą, konsultuokitės dėl jo mitybos su veterinarijos gydytoju, stenkitės palaipsniui keisti mitybą, pratinti prie naujo raciono.

Išskirtinių veislių šunų šeimininkai dažnai susiduria su aktualia problema: jų augintinio mityba turi būti subalansuota taip, kad jų gyvūnas nebūtų nuolat išbertas ar sudirgusia oda. Dažnai pastebite, kad šuo nuolat kasosi, krato galvą, sunkiai tuštinasi ar viduriuoja? To priežastis gali būti alergija tam tikriems maisto produktams.

Augintinio alergijos simptomai ir požymiai

Alerginė reakcija maistui gali pasireikšti ir tokiais simptomais kaip bėrimai, tyniai, ausų uždegimas, viduriavimas ar kiti virškinimo trakto sutrikimai. Tokio tipo alergija šunims dažniausiai pasireiškia dėl genetinių priežasčių, todėl grynaveislių šunų šeimininkams tenka labiau atkreipti dėmesį į savo augintinio mitybą. Labiausiai šunis alergizuojantys produktai paprastai yra šie: kiaušiniai, pieno produktai, vištiena, jautiena, kiauliena, žuvis, kviečiai.

Genetiniai veislės ypatumai – gali būti alergijų priežastis, alergines reakcijas taip pat lemia ir aplinkos veiksniai. Vienas iš galimų alergijos faktorių yra antibiotikų vartojimas. Maži šuniukai esant būtinybei gydomi antibiotikais, kurie ardo natūralią žarnyno florą, tad ateityje tai gali didinti alergijų riziką. Vienas iš veiksnių taip pat gali būti nuolatinis kontaktas su alergenais iš artimos aplinkos.

Šeimininkai taip pat turi atkreipti dėmesį, kad alerginė reakcija ne visuomet pasireiškia vos vieną kartą augintiniui valgant tam tikros rūšies maistą. Šuo gali maitintis tuo pačiu maistu keletą metų, tačiau alerginė reakcija pasireikš staiga, po ilgo laikotarpio, vartojant alergiją sukeliantį maistą, kuomet organizmas įsijautrins nuo alergenų.

Prevencijai – dažna konsultacija su vet. gydytoju dėl katės ar šuns mitybos ir augintinio sveikatos stebėjimas 

Alergijas konkrečiam maisto produktui gana sunku nustatyti, tačiau pasikonsultavę veterinarijos klinikoje galite rasti priemonių išsiaiškinti alergijos priežastis. Tai padaryti padeda eliminuojanti tam tikrus maisto produktus dieta, tačiau gyvūnui ją taikyti gana sudėtinga, jei jis maitinamas tik sausu maistu. Galima rinktis specialius pašarus, skirtus alergiškiems šunims. Svarbu pastebėti, kad tiek pašarą, tiek namie gaminamą maistą augintiniui sveika nuolat keisti, įvesti kuo įvairesnių maisto produktų. Gera rekomendacija yra prevencinis probiotikų vartojimas jauno amžiaus šuniukams, jei jiems dėl ligų tenka vartoti antibiotikus.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Šiurkštus katės liežuvis turi mikroskopinius spenelius, kurie, tarsi mažos šukos, purena kailį, padeda pašalinti negyvus plaukus, jei plaukai patenka ant liežuvio, dažniausiai, katė juos praryja. Dauguma šių plaukų, netgi patekę į skrandį ar žarnas, lengvai pasišalina, tačiau, kai kuriais atvejais, virškinimas gali sutrikti, nes žarnose susiformuoja plaukų kamuolys, kuris sukelia žarnyno nepraeinamumą ar vėmimą. Vėmimas yra natūrali organizmo reakcija, tad jei katė išvemia, nors šeimininkui nemalonu, tačiau, augintinio sveikata pasitaiso.

Šie sveikatos sutrikimai, kaip minėjome, dažnesni ilgaplaukėms veislinėms katėms – persų veislės, Meino meškėnų veislių katėms. Vėmimas, plaukų sankaupos gali dažniau pasitaikyti katės šėrimosi periodu. Pastebėsite, kad vėmimas kailio plaukais beveik nepasitaiko jaunoms katėms, kačiukams. Taip yra dėl to, kad augdamos katės įgyja daugiau įgūdžių, pradeda vis uoliau prižiūrėti savo kailiuką, tad ir plaukų praryja daugiau, o tai šeimininkams dažnai kelia papildomų rūpesčių tvarkant namus ir besirūpinant higiena namuose.

Vemdamos kailio plaukais katės paprastai springsta, skleidžia garsus, tai ne visuomet malonu, tačiau šis natūralus procesas svarbus jų sveikatai. Jei pastebite, kad katė skleisdama neįprastus garsus, bandydama vemti negali pašalinti plaukų pertekliaus, kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Ši būklė gali sukelti virškinimo trakto nepraeinamumą, kuris pavojingas gyvybei. Atkreipkite dėmesį į šiuos požymius, jei įtariate panašius katės sveikatos sutrikimus:

• Apetito stoka
• Vangumas
• Vidurių užkietėjimas
• Viduriavimas.

Kaip apsaugoti katę nuo plaukų sankaupų virškinimo trakte? 

Pirmiausia rekomenduojama reguliari kailio priežiūra. Bent kelis kartus per savaitę ir dažniau pašukuojamas kailiukas sumažina plaukų kiekį, kurį katė praryja kasdien laižydama kailį. Kailio šukavimas, jei augintinė mėgsta, gali būti ir puiki priemonė sustiprinti ryšį su gyvūnu.

Galite rinktis specialų maistą katėms, kuris sudėtyje turi medžiagų, padedančių šalinti plaukus iš organizmo (maistas su specialia formule „Hairball“ skirtas ilgaplaukėms katėms). Kokybiškas maistas taip pat minimalizuoja šėrimosi procesus, sustiprina kailį, jis pasidaro sveikesnis, blizga.

Netikėtai prasidėjęs dažnas vėmimas augintiniui gali būti lemiamas šių veiksnių:

• Bakterinės infekcijos virškinimo trakte;
• Parazitų, – kirmėlių ar įsisiurbusių erkių;
• Svetimkūnių, – prarytų žaislų, plaukų sankaupų;
• Pasikeitusio maisto raciono, maisto produktų netolerancijos (ypatingai dažna pieno produktų netolerancija), alergijų;
• Inkstų nepakankamumo;
• Sutrikusios kepenų veiklos, pankreatito;
• Narkozės, po kurios gyvūnui svaigsta galva bei tam tikrų medikamentų;
• Apsinuodijimo;
• Vidurių užkietėjimo;
• Skrandžio ligų – gastrito;
• Auglių virškinimo trakte.

Taigi, vienkartinis, retas vėmimas gali būti natūralus, tačiau jei tai dažna ir besitęsianti būklė, – gyvūno šeimininkui reikėtų nedelsti ir vykti į veterinarijos kliniką, kad veterinarijos gydytojas nustatytų priežastį. Stebėkite vėmimo dažnį, jei tai nutiko kartą per dieną ir gyvūnas atrodo žvalus, ėda, tuomet – tai normali būklė. Sunerimti reikėtų, jei pastebite ir kitų sveikatos sutrikimo požymių – viduriavimą, vangumą, kraują išmatose ar vemiant. Stebėkite, ar gyvūnas neprarado svorio, ar nori ėsti, geria vandenį.

Veterinarijos gydytojas, nustatydamas vėmimo priežastį, kreipia dėmesį į augintinio amžių, kūno svorį, anksčiau persirgtas ligas. Ligos diagnozei būtinas kraujo tyrimas, echoskopija, pilvo srities apčiuopa. Veterinarai esant sunkiai gyvūno būklei rekomenduoja neduoti gyvūnui ėsti bent pora valandų, užtikrinti, kad gyvūnas turėtų atsigerti vandens.

Rekomenduojama tolimesnė speciali dieta, – naminis vištienos sultinys, virta vištiena be odelės, ryžiai su sultiniu. Tokių mitybos rekomendacijų būtina laikytis iki keleto dienų, priklausomai nuo vėmimo priežasties, taip pat laikantis veterinaro nurodymų. Vet. gydytojas dažnam ir varginančiam vėmimui sustabdyti gali skirti vaistus, injekcijas, lašelinę, atsižvelgdamas į vėmimo priežastis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Kaip iš katės elgesio atpažinti, kad ji jaučia diskomfortą, niežulį, – stebėkite šiuos požymius:

• Nuolatinis draskymasis, laižymasis;
• Šašai odoje;
• Išplikusios kailio vietos;
• Odos paraudimai, patinimai, ypač aplink letenas, ant snukučio;
• Sausa, pleiskanojanti, sudirgusi oda.

Kačių odos grybelis pavojingas ir kačių šeimininkams

Itin užkrečiamas odos grybelis sukelia uždegimus, tinimus bei plikimą, kailio šėrimąsi. Grybelis geriausiai aptinkamas apžiūrint katės ausis, letenas, snukutį, tačiau požymiai ne visuomet akivaizdūs. Tokiu atveju veterinaras rekomenduoja bakteriologinius tyrimus, o esant akivaizdiems grybelio požymiams nedelsiant skiria gydymą, kadangi grybelinė infekcija gali užsikrėsti gyvūno šeimininkas ir kiti šeimos nariai.

Parazitai lemia augintinių alergijas ir odos infekcijas

Blusos ne tik erzina odą, bet ir sukelia alergines reakcijas, odos paraudimus, tad būtina nuolatinė šių parazitų prevencija. Odos paraudimus, infekcijas katėms sukelia ir ausų erkutės, kurios matomos ausų kanaluose kaip kavos tirščių taškiukai. Kai kurie blusoms naikinti skirti produktai taip pat gali sukelti alergines odos reakcijas jūsų gyvūnui, tad rinkitės vet. gydytojo rekomenduojamas, kokybiškas priemones, vaisto dozę lašinkite pagal tikslias instrukcijas, stebėkite gyvūno savijautą, patikrinkite, ar po antkakliu nuo blusų, katei nerausta oda. Katė gali būti alergiška jos priežiūrai naudojamiems šampūnams, ar kitoms kailio priežiūros priemonėms, todėl higienos priežiūros priemones verta keisti, jei pastebite į alergijas panašias odos reakcijas.

Kailio plikimas, žaizdomis nusėta oda gali būti katės vėžinių susirgimų požymis

Vėžiniai susirgimai, augliai stipriai silpnina katės imunitetą, tad iš karto pastebimas kailio šėrimasis, blizgesio praradimas, odos problemos. Veterinarijos gydytojas gali pasiūlyti atlikti kraujo tyrimą, jei katei kartojasi odos niežuliai, infekcijos, jei jų priežasties nepavyksta nustatyti, ypač tais atvejais, kai katė vyresnio amžiaus. Odos problemos ir onkologija yra dažnesnė veislinių bei vyresnio amžiaus kačių problema.

Higiena ir visavertė mityba padeda išsaugoti švarų ir sveiką katės kailį

Visavertė mityba, kokybiškas pašaras – visuomet tinkamas šeimininko pasirinkimas, stengiantis, kad gyvūnas būtų sveikas. Svarbu laikytis higienos, ypač aktuali ilgaplaukių kačių priežiūra – pastovi kalio priežiūra, šukavimas, specialiai katėms skirtų šampūnų naudojimas. Aktuali ir namų higiena – siurbimas ir grindų valymas itin aktualus ne tik mūsų, bet ir augintinio sveikatai – kuo mažiau plaukų ir dulkių, alergenų aplinkoje – tuo mažesnė tikimybė įsiveisti parazitams, atsirasti alergijoms.

Veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti tinkamus pašarus bei higienos priemones, labiau tinkamas odos problemas turinčioms katėms, vyresnio amžiaus katėms. Omega riebiosios rūgštys gali būti rekomenduojamas kaip visavertės mitybos papildymas.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais