• Palaikyti švarą katės dėžutėje,- kasdieninis katės dėžutės valymas yra privalomas dėl jūsų ir augintinio sveikatos;
• Stengtis laikyti katę namuose, savo kieme, kad būtų mažiau kontakto su kitais gyvūnais;
• Atlikti profilaktinę apžiūrą veterinarijos klinikoje;
• Skirti dėmesio kailio priežiūrai, higienai, bendrauti su augintiniu.

Žinant, kad daugelis kačių gali sulaukti tikrai solidaus amžiaus, užtenka skirti daugiau dėmesio savo augintinio sveikatos profilaktikai, tačiau kačių šeimininkams svarbu žinoti keletą dažniausiai pasitaikančių ligų, kurios dažniausiai pavojingos katėms. Iš požymių atpažinus tam tikrus šių ligų simptomus, galima kuo anksčiau pradėti gydymą, kreipiantis į veterinarijos gydytojus. Dažniausios sunkesnės kačių ligos būtų šios:
Kačių inkstų nepakankamumas. Šios ligos diagnozė reiškia, kad katės inkstų funkcija sutrikusi daugiau nei 75 procentus, ligos požymiai pasireiškia kaip šie:

• Katė geria daug vandens
• Nuolatinis šlapinimasis, tai pastebėsite dėžutėje;
• Katė netenka daug svorio;
• Jaučiamas blogas kvapas iš burnos, dėl opų, atsiradusių skrandyje, žarnyne;
• Katė vangi, slepiasi.

Nors inkstų nepakankamumas sunki liga, tinkamai gydant ir taikant specialią dietą, katės dažnai su šia liga išgyvena ne vienerius metus. Taikoma mažiau baltymų turinti mityba, reguliarūs kraujo tyrimai, veterinaro priežiūra gali prailginti katės gyvenimą ir padaryti jį pilnavertį.

Kačių diabetas
Kačių diabeto simptomai primena inkstų nepakankamumo simptomus, tačiau yra keletas skirtumų:

• Per dažnas šlapinimasis, troškulys;
• Nutukimas arba svorio netekimas;
• Apetito netekimas arba per didelis apetitas;
• Vangumas, silpnumas;
• Vėmimas;
• Acetono kvapas iš burnos;
• Katė vaikšto neįprastai, tarsi arčiau žemės.

Kačių diabetas gydomas sunkiau, tačiau taikant mažai baltymų turinčią dietą, stebint kraujo tyrimų rezultatus, vartojant specialus veterinaro rekomenduotus papildus, galima pristabdyti ligos progresą ir prailginti augintinio gyvenimą.

Vėžys
Ilgėjant augintinio amžiui, daugėja vėžinių susirgimų. Kai kuriais atvejais auglį gali užčiuopti tik veterinarijos gydytojas, tačiau požymiai matomi ir gyvūno sveikatos būklėje: svorio, apetito netekimas, vėmimas ir viduriavimas, pilvo pūtimas, vangumas gali būti ir onkologinių ligų požymiai.
Higiena, priežiūra ir profilaktika padeda prailginti kačių gyvenimą ir džiaugtis savo augintiniu. Žinodamas pagrindinius sunkių ligų simptomus šeimininkas gali kreiptis į veterinarijos gydytojus ir diagnozuoti ligas kuo ankstesnėje stadijoje.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Viduriavimo simptomus lengvai pastebėsite: tai dažnas tuštinimasis, galite pastebėti kraujo išmatose, apatija dėl dehidratacijos, gali pakilti temperatūra. Tokiu atveju būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes viduriavimas gali būti pavojingos būklės, tokios, kaip vidinis kraujavimas, priežastis.

Jei pastebite, kad gyvūnas gerai jaučiasi, tačiau dažnai skystai tuštinasi kurį laiką stebėkite, pasirūpinkite, kad jis nuolat turėtų vandens savo dubenėlyje ir apribokite mitybą, šiuo atveju, kol simptomai liausis, geriausia katės nemaitinti.

Kada kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Jei pastebite, kad viduriavimas tęsiasi daugiau nei parą, katė taip pat vemia, yra vangi, geriausia yra nedelsti ir vykti į veterinarijos kliniką.  Viduriavimas gali būti daugelio sunkių būklių priežastis, tad paprastai siūloma atlikti kraujo tyrimą. Veterinarijos gydytojas turi išsiaiškinti viduriavimo priežastį, pasidomi kiek laiko tęsiasi ši būklė.

Diarėja dažniau pasireiškia ilgaplaukėms katėms dėl plaukų sankaupų žarnyne, taip pat toms katėms, kurios leidžiamos į lauką, kadangi įvairesnėje aplinkoje yra didesnė tikimybė užsikrėsti parazitais.

Kaip apsaugoti katę nuo viduriavimo ir kitų virškinimo sutrikimų?

Pirmiausias patarimas, kurį patars veterinarijos gydytojas: neduokite savo katei pieno produktų, kad ir kaip ji juos mėgsta.  Dauguma kačių mėgsta pieną ir jogurtą, tačiau jų organizmas netoleruoja laktozės ir tai sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, žarnyno uždegimą. Jei gyvūnas linkęs turėti šį sveikatos sutrikimą, konsultuokitės dėl jo mitybos su veterinarijos gydytoju, stenkitės palaipsniui keisti mitybą, pratinti prie naujo raciono.

Pagrindiniai požymiai, galintys rodyti, kad katė kenčia nuo šlapimo pūslės akmenligės:

• Kraujas šlapime (pastebite tamsų, raudoną šlapimą dėžutėje);
• Skausmingas šlapinimasis, katė miaukia, skleidžia garsus šlapindamasi;
• Maži šlapimo kiekiai, katė negali pasišlapinti;
• Katė pasišlapina ne dėžutėje, neįprastose vietose;
• Katė gydyta nuo šlapimo takų infekcijų.

Kartais kačių šlapimo pūslės akmenligė gali būti besimptomė, tad šiuos sutrikimus pastebėti sunku.

Dažniausios priežastys, dėl kurių išsivysto šlapimo pūslės akmenligė sietinos su: netinkama mityba, per mažu vandens vartojimu, šlapimo takų infekcijomis, katės veislės specifika. Šlapimo testai paprastai rodo padidėjusį magnio, kalcio kiekį šlapime, pakitusį šlapimo pH. Akmenligė gali išsivystyti įvairaus amžiaus katėms, tačiau padidėję kalcio kiekiai šlapime paprastai labiau sietini su vyresniu katės amžiumi. Rizikos grupėms priskiriamos Persų veislės, Birmos ir Himalajų veislių katės.

Katės apžiūra ir diagnostika veterinarijos klinikoje

Jei akmenys šlapimo pūslėje gana dideli, veterinarijos gydytojas gali juos užčiuopti tikrindamas pilvo sritį. Echoskopija, šlapimo testai padeda tiksliau identifikuoti problemą ir diagnozuoti ligą.

Vet. gydytojas, diagnozavęs katei šlapimo pūslės akmenligę, gali taikyti chirurginius metodus tais atvejais, kai akmenys dideli, gyvūno būklė sunki ir katė negali pasišlapinti. Veterinaras taip pat gali kateterizuoti šlapimo pūslę taikant bendrą nejautrą, – taip atliekamas šlapimo nuleidimas. Šis metodas efektyvesnis katėms, kadangi patelių šlapimo takai platesni nei katinų, šios procedūros gali užtekti nesiimant chirurginių priemonių akmenims šalinti.

Esant itin sunkiai būklei kai kuriais atvejais chirurgiškai atidaroma ir išvaloma šlapimo pūslė, išplaunami šlapimo takai. Paskiriamas medikamentinis gydymas ir pritaikoma speciali dieta. Sunkiais atvejais procedūra kartojama. Veterinarijos klinikoje šeimininkas konsultuojamas dėl gyvūno mitybos,- sudaroma speciali dieta.

Kačių šlapimo pūslės ligų prevencija

Katės sveikatos stebėjimas dėžutės valymo metu, katės elgsena,- dažnai geriausiai padeda šeimininkui orientuotis, ar reikėtų veterinaro pagalbos. Jei jūsų katė bent kartą buvo gydoma nuo šlapimo takų infekcijos, šlapimo pūslės akmenligės, stenkitės visuomet užtikrinti, kad gyvūnas gertų pakankamai vandens, nuolat palikite švaraus šviežio vandens dubenėlyje, vandenį keiskite. Laikykitės veterinaro nurodymų dėl katės mitybos, stenkitės maitinti specialiai subalansuotu maistu, kuris mažina kristalų formavimąsi šlapimo pūslėje ir reguliuoja šlapimo pH terpę.

Kastruotiems katinams, kurių siauri šlapimo takai, šlapimo susilaikymas pasireiškia ir vėmimu, pykinimu, apetito stoka, sukietėjusia pilvo sritimi. Jei katinas yra gydytas nuo šlapimo takų infekcijos ir neįprastai šlapinasi,- nedelsiant kreipkitės į vet. gydytoją, kadangi negalėjimas pasišlapinti gali sukelti pavojingą organizmo būklę, tad akmenis reikia šalinti nedelsiant.

Šlapimo pūslės akmenligė gali būti ir diabeto, hormonų sutrikimų pasekmė, tad sveikos mitybos ir priežiūros palaikymas katei yra gyvybiškai svarbus.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Vienas iš pagrindinių požymių padedančių šeimininkui pastebėti augintinio negalavimus – nereguliarus arba per dažnas tuštinimasis. Tiek vidurių užkietėjimas (obstipacija), tiek viduriavimas (diarėja) gali būti natūrali organizmo reakcija į maisto pasikeitimą, stresą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į šių sutrikimų trukmę ir bendrą gyvūno būklę. Tiek žmogui, tiek gyvūnams, natūralu tuštintis bent kartą per dieną, tačiau dažnis priklauso nuo individualių organizmo savybių, maisto netolerancijos faktorių, alergijų ir daugelio kitų veiksnių. Apžvelgsime kokios gali būti pagrindinės augintinių viduriavimo ir vidurių užkietėjimo priežastys.

Augintinio viduriavimas

Tuštinimasis skystomis išmatomis kai kuriais atvejais prasideda staiga, nepastebint kitų gyvūno blogos savijautos požymių. Kartais viduriavimas praeina labai greitai, tęsiasi vos parą, tačiau užtrunka iki kelių dienų, savaičių, o tam tikrų ligų atveju – netgi iki kelių mėnesių. Nesunki diarėja katėms ir šunims gali trukti nuo 24 iki 48 valandų. Svarbiausia prisiminti, kad viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, tad gyvūnas turi nuolat gerti švarų vandenį. Dažniausios augintinių viduriavimo priežastys būtų šios:

• Žarnyno uždegimai ir infekcijos;
• Apsinuodijimai maistu arba cheminėmis medžiagomis;
• Parazitai, – erkės, kirminai;
• Maisto pasikeitimas, maisto netolerancija ir alergijos;
• Pankreatitas (kasos uždegimas);
• Onkologinės ligos;Skydliaukės, hormonų sutrikimai.

Nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją reikėtų tais atvejais, kuomet pastebite, kad gyvūnas viduriuoja daugiau nei parą, taip pat pastebite kraują išmatose ar juodas išmatas, vėmimą, apatiją, apetito netekimą. Nesunkus viduriavimas, kurio priežastys nėra rimtas negalavimas paprastai lengvai praeina keičiant augintinio mitybą: neduodant jam pieno produktų, termiškai neapdorotos mėsos, rūkytų mėsos produktų. Jei gyvūno organizmas jautrus, minėti maisto produktai labai dažnai sukelia viduriavimą, o kačių organizmas apskritai nevirškina pieno produktų. Gyvūnui viduriuojant galima duoti mėsos sultinio, nedidelį kiekį virtos mėsos, reikėtų stengtis riboti maisto kiekį, mažinti porcijas.

Augintinio vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimo atvejus galima pastebėti pastebint gyvūno bergždžias pastangas stengiantis pasituštinti, retą tuštinimąsi, kietas išmatas. Pagrindinės augintinio vidurių užkietėjimo priežastys gali būti:

• Inkstų ligos (ypač katėms);
• Žarnų nepraeinamumas dėl svetimkūnių (prarytų daiktų, kaulų arba anatominių savybių);
• Maisto raciono, kuriame per mažai ląstelienos;
• Onkologinių žarnyno ligų;Stuburo skausmų;Plaukų sankaupų virškinimo trakte (katėms);
• Dėl stambių kietų išmatų išdidėjusios gaubtinės žarnos.

Konsultuodamas vet. gydytojas pataria įtraukti ląstelienos turinčių maisto produktų į augintinio dietą. Tai gali būti daržovės, kurias jūsų šuo ar katė mėgsta. Užsienyje vet. gydytojai rekomenduoja moliūgų konservus, tyrę. Rekomenduojama dieta, kuri neapsunkina virškinimo trakto, maisto produktai, kurie lengvai ir greitai suvirškinami, nesudarydami žarnyne sankaupų. Šeimininkai turi užtikrinti, kad gyvūnas geria pakankamai vandens, o taip pat stengtis, kad augintinis daugiau aktyviai judėtų, gautų daugiau fizinio krūvio.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais 

Veterinaras.lt