kraujo tyrimai gyvunams – Veterinaras

Greitieji testai šunų ir kačių virusinių ligų diagnostikai ir profilaktikai

iconiclt — Wed, 12 Feb 2020 10:44:48 +0000

Gyvūno gydymas yra ir jo šeimininko sveikatos apsauga ir profilaktika. Gyvūnai, kaip žmonės, serga specifinėmis ligomis, kurios gali būti perduodamos ir žmogui ir turėti įtakos žmogaus sveikatai. Tobulėjant medicinos technikai ir diagnostikai, šiuo metu itin aktuali augintinio sveikatos profilaktika ir virusinių, nešiojamų ligų diagnostika. Katės platina tam tikrus virusus, kurie pavojingi nėščioms moterims (toksoplazmozė), o taip pat gali nešioti kitus virusus, kuriuos būtina diagnozuoti atliekant profilaktinius tyrimus veterinarijos klinikoje. Šiuo metu veterinarijos gydytojai siūlo augintinių šeimininkams atlikti savo gyvūnams greituosius testus, kurie padeda veterinarijos gydytojams diagnozuoti šiuos kačių ir šunų virusus ir ligas:

• Kačių imunodeficito virusą (FIVKačių leukemijos virusą (FeLV);
• Kačių chlamidiozę;
• Kačių marą (FPV);
• Kačių koronavirusą (ReCoV);
• Šunų parovirusinį enteritą (CPV);
• Šunų koronavirusą (CCV);
• Giardia virusą, kuriuo serga šunys ir katės. Virusas perduodamas ir žmogui per gyvūno išmatas.Giardia pirmuonys, patekę į organizmą sukelia pilvo pūtimą, vėmimą, pykinimą, viduriavimą. Nustačius virusą itin svarbu laikytis higienos, plauti rankas, maudyti gyvūną, nes pirmuonių gali likti ant augintinio kailio.

Kačių virusai slopina kačių imunitetą, užsikrėtusios katės dažnai kenčia nuo virškinimo sutrikimų, dantenų infekcijų, akių pūliavimų. Kai kuriuos virusus nešioja tik katės, žmogui jis nepavojingas, tačiau reikia atkreipti dėmesį į katės priežiūrą, mitybą, laikantis vet. gydytojo rekomendacijų, virusą turinčios katės gali gyventi pilnavertį gyvenimą, tačiau negydant žymiai sutrumpėja kačių gyvenimo trukmė, gyvūnas kenčia nuo varginančių simptomų.
Nuo daugelio šių virusų augintinis skiepijamas, tačiau neskiepyti gyvūnai, taip pat kontaktą su laukiniais gyvūnais turintys augintiniai turi riziką užsikrėsti ir užkrėsti savo šeimininkus ir šeimos narius. Dažnai sergančius augintinius, – vemiančius, viduriuojančius (ypač su krauju išmatose), vangius naminius gyvūnus veterinarijos gydytojai rekomenduoja tikrinti ekspres testais tikslesnei ligų diagnozei ir efektyvesniam gydymui. Sveikas gyvūnas suteiks džiaugsmo visai šeimai ir nesukels pavojaus šeimos sveikatai ir gerbūviui.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais
Veterinaras.lt

Kiek kartų per metus gyvūnui būtina veterinarijos gydytojo apžiūra?

iconiclt — Fri, 13 Oct 2017 03:38:47 +0000

Visi žinome, kad naminio gyvūno priežiūrai tenka dalį laiko skirti veterinarijos gydytojo apžiūrai, tačiau kaip dažnai tai būtina ir kokiais atvejais šis vizitas turi būti planuojamas?
Atsakymas dėl gyvūno apsilankymo pas veterinarą priklauso nuo gyvūno amžiaus ir sveikatos būklės.

Jei jūsų šuniukas ar kačiukas dar neturi vienerių metų:

Patys pirmieji naminio gyvūno vizitai būtini visoms reikalingos vakcinacijoms, kurios privalomos mažiems šuniukams ir kačiukams. Vizitai dėl skiepų dažnesni jauname gyvūno amžiuje, vėliau vakcinacija kartojasi periodiškai kartą per metus.

Per pirmąjį vizitą veterinarijos gydytojas taip pat turėtų pakonsultuoti apie erkių, blusų, kirmėlių prevenciją, apžiūrėti gyvūną, paskirti kraujo tyrimą, jei sveikatos būklė kelia įtarimą, – gyvūnas vangus, viduriuoja ar turi kitą įtartiną negalavimą.
Veterinarijos gydytojas taip pat įvertina, kaip gyvūnas auga ir vystosi,- ar teisingai vystosi gyvūno kaulų, raumenų sistema, – tai itin aktualu didelių veislių šunų šeimininkams. Jauniems šuniukams būtina apžiūra dėl rachito prevencijos, veterinarijos gydytojas pataria reikiamus maisto papildus, konsultuoja apie tinkamą gyvūno mitybą. Taip pat šeimininkai turėtų užduoti ir rūpimus klausimus apie gyvūno elgesį, jo socializaciją, adaptaciją namuose, lauke, ypač, jei kyla klausimų dėl gyvūno agresijos ar kitų elgesio sutrikimų.
Pirmieji vizitai svarbūs šeimininkui, kadangi jis gali plačiau pasikonsultuoti apie naminio gyvūno priežiūrą, mitybą, sveikatą, sutvarkyti reikiamus gyvūno dokumentus (pasus vykstant į užsienio šalis, mikročipavimus ir kt.).

Jei jūsų gyvūno amžius nuo 1 iki 7 metų:

Augintinio iki septynerių metų amžiaus vizitai pas veterinarijos gydytoją paprastai rekomenduojami kartą į metus. Gyvūnas vakcinuojamas, apžiūrimas, paskiriami reikalingi tyrimai, – paprastai būtinas kraujo tyrimas. Jei sveikatos būklė nekelia įtartinų ligų požymių, kraujo tyrimo turėtų užtekti įvertinti gyvūno sveikatos būklę. Tai veterinarijos gydytojas pažymi augintinio pase, – atliktą erkių, blusų, kitų parazitų patikrinimą, kraujo testo rezultatus, skiepų atžymas. Be kasmetinės augintinio apžiūros bei skiepų šeimininkas negali vežtis gyvūno į užsienio šalis.
Kasmetiniai vizitai nebūna dažni jei tik gyvūnas neturi sveikatos sutrikimų. Paprastai tam tikrų veislių augintinių šeimininkai į veterinarijos gydytojus kreipiasi dažniau dėl galimų alergijų, odos ligų, mitybos sutrikimų, kaulų – skeleto vystymosi sutrikimų ir pan.

Jei jūsų gyvūnui daugiau nei 7 metai:

Vyresnių augintinių sveikatos būklei įvertinti rekomenduojami du vizitai pas veterinarijos gydytoją per metus. Šeimininkas turėtų atkreipti gydytojo dėmesį, jei gyvūnas geria daugiau vandens, nei įprasta, jei blogėja jo apetitas, jei jis priaugo daugiau svorio, taip pat jei pastebi, kad gyvūnas sunkiai šlapinasi, tuštinasi, ar priešingai – tai daro dažniau nei įprasta.

Šeimininko pareiga – laiku atkreipti dėmesį į gyvūno sveikatos būklę

Svarbiausia šeimininko atsakomybė – nedelsti, jei mato, jog augintinis prastai jaučiasi, viduriuoja, vemia ar jei ryškėja kiti sveikatos sutrikimų požymiai. Tokiu atvejai vizitai tampa dažnesni. Uždelsus gydyti sveikatos sutrikimus, gyvūnas gali įgyti rimtesnių sveikatos problemų, tad šeimininkui didėja gyvūno gydymo išlaidos, todėl rekomenduojama susirūpinti sveikatos sutrikimų prevencija ir taip išvengti rimtų susirgimų. Jūsų gyvūnas bus laimingas ir džiugus, jei rūpinsitės jo sveikata!

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Senamiesčio veterinarijos klinikoje atliekami diagnostiniai tyrimai

iconiclt — Fri, 13 Oct 2017 03:00:23 +0000

Veterinarijos gydytojo apžiūra paprastai apima keletą etapų. Vet. klinikoje gyvūnas turi būti pasveriamas, patikrinamos jo akys, ausys, burnos ertmė, dantų būklė. Stetoskopu vet. gydytojas tikrina gyvūno plaučius, širdies darbą, pilvo srities garsus.

Svarbus gyvūno sveikatos indikatorius yra jo dantenų būklė. Jei vet. gydytojas, švelniai paspaudęs dantenas mato, jog jos šiek tiek pabąla ir netrukus vėl užsipildo rausvumu,- jei tai įvyksta greitai, vadinasi gyvūno kraujotaka normali, geras širdies darbas. Baltos dantenos paprastai rodo sveikatos problemas, šoką ar anemiją.

Rankomis vet. gydytojas apčiuopia pilvo organus: kepenis, inkstus, šlapimo pūslę, patyręs gydytojas gali apčiuopa nustatyti organų padidėjimą. Šiuo metodu taip pat aptinkami padidėję limfmazgiai.

Šunų ir kačių šlapimo tyrimai

Diagnozuojant šlapimo takų, šlapimo pūslės, inkstų ligas šlapimo tyrimas padeda identifikuoti ligos kilmę, sunkumą. Šlapimas yra šiek tiek gelsvas, skaidrus, jame neturi būti kraujo, priemaišų, klampumo. Ligos atveju kinta šlapimo spalva, skaidrumas, kvapas. Nors gyvūnų šlapimo kvapas yra stiprus, pvz. kačių, tačiau jis neturi būti stipresnis nei įprasta, esant tam tikroms ligoms šlapime jaučiasi itin aštrus amoniako kvapas.

Esant pakitimams inkstuose amoniako kvapas jaučiamas ir iš gyvūno burnos.Tokiu atveju reikalinga labai skubi pagalba.

Šlapimo tyrimas padeda nustatyti šlapime esantį gliukozės, baltymų kiekį, šlapimo Ph terpę, kraujo pėdsakus. Šie indikatoriai rodo pakitimus šlapimo organų funkcijose ir gali rodyti traumų pasekmes, infekcijas, defektus ar ligas. Didelis kraujo ląstelių kiekis šlapime taip pat gali rodyti vidinį kraujavimą.

Veterinariniai kraujo tyrimai

Kraujo tyrimas parodo bendrą gyvūno organizmo būklę. Net sveikam gyvūnui rekomenduojama, bent kartą metuose atlikti kraujo tyrimą, kaip galimybę išvengti rimtų susirgimų ir ilgo bei brangaus gydymo.

Kraujas gyvūnams imamas iš venos. Yra keletas pagrindinių indikatorių kraujo tyrime, kurie padeda vet. gydytojui nustatyti gyvūno sveikatos būklę, diagnozuoti ligą:

Bendras baltymų kiekis. Jo padidėjimas rodo uždegimą, dehidrataciją. Baltymų kiekio sumažėjimas sietinas su vidiniu kraujavimu, nevisaverte mityba, širdies ligomis.
Albuminas. Didėjimas dėl dehidratacijos. Albumino sumažėjimas kraujyje gali reikšti vidinį kraujavimą, širdies ligas, kepenų patologiją.
Kraujo šlapalo padidėjęs kiekis rodo inkstų patologijas, šlapimo pūslės trūkimą. Sumažėjimas sietinas su kepenų ligomis.
Kreatininas,- medžiaga, dalyvaujanti organizmo metabolizmo procesuose, sietina su inkstų ligomis, raumenų pažeidimais, šlapimo pūslės pažeidimu ar trūkiu.
Gliukozės kiekis kraujyje. Gliukozės kiekio padidėjimas gali rodyti diabetinę būklę, taip pat stresinę būklę. Per mažas gliukozės kiekis sietinas ir su neurologinėmis ligomis, nevisaverte mityba.

Veterinarinis bakteriologinis tyrimas

Tiksliai diagnozei itin svarbu nustatyti konkrečią bakterijų rūšį ar kitą mikroorganizmą, kuris sukelia sveikatos sutrikimus, tam, kad būtų pritaikytas efektyvus gydymas. Bakteriologiniai tyrimai taip pat atliekami specialiose laboratorijose. Specialūs testai leidžia išauginti bakterijų kolonijas ir tiksliai nustatyti mikroorganizmus, kurie yra patekę į gyvūno organizmą, pagal paimtus mėginius nuo gyvūno kūno (gleivinių, odos). Pasitaiko atvejų, kad reikia išbandyti keletą antibiotikų, kadangi kai kurios bakterijų rūšys yra atsparesnės antibiotikams.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Augintinio odos problemos: tyniai ir gumbai

iconiclt — Mon, 18 Sep 2017 20:17:17 +0000

Dažniausiai šeimininkai augintinio odos tinimus ar gumbus pastebi jį glostydami, kadangi šį sveikatos sutrikimą gali maskuoti tankus kailis. Pastebėję panašius odos darinius, dažniausiai susimąstome: ar tai naujas gumbas, ar neseniai atsirado šis tinimas? Prisimename, kad gyvūnas jau kurį laiką laižo ar kandžioja šią vietą. Pirmiausia šeimininkas išsigąsta, kad gumbas gali būti onkologinės ligos (vėžio) požymis. Visgi, gumbai ir tyniai ant keturkojo odos būna ir infekcijos pasekmė, parazitų sukelti negalavimai, tad geriausiai į šiuos klausimus atsakys veterinarijos gydytojas.

Verta žinoti, kad daugelis gumbų, kuriuos užčiuopiame augintinio odoje, visgi yra gerybiniai, tik nedidelis procentas jų gali reikšti vėžinius susirgimus. Bet kuriuo atveju, būtina nelaukti, kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus ir rekomenduos šalinti darinį.

Pastebėję, kad gumbas tinsta, raudonuoja, atsiveria žaizda, – nedelskite, – kreipkitės į veterinarą. Kai kuriais atvejais šeimininkai žino odos tinimų priežastį , – tai gali būti įvairios traumos, ar įkandimai, tačiau visuomet išlieka infekcijos tikimybė, stebėkite augintinio sveikatą ir nedelskite. Ypatingai atkreipkite dėmesį į odos darinius ant letenų, snukučio, – kuo didesnis darinys, – tuo sudėtingesnis darosi jo šalinimas, operacija. Veterinarijos gydytojas šiuo sveikatos sutrikimo atveju paprastai nori žinoti šias aplinkybes:

ar tynis/gumbas atsirado staiga;
ar nesuprastėjo keturkojo apetitas, nesumažėjo aktyvumas.
ar jis keitė formą, spalvą, dydį;

Dažniausiai pasitaikantys yra šie odos darinių tipai/ priežastys:

Gerybiniai riebalinių sankaupų navikai. Dažniausiai pasitaiko vidutinio amžiaus ar vyresniems šunims, šonkaulių srityje. Šie odos dariniai sietini su organizmo senėjimu, dažniau pasitaiko didelių veislių šunims bei nutukusiems šunims.
Pūliniai. Pūlinius sukelia infekcijos, vabzdžių įkandimai, kitų šunų ar gyvūnų įkandimai. Pūlinius būtina staigiai gydyti, kadangi gali kilti kraujo užkrėtimo grėsmė.
Riebalinės cistos. Odoje esančios riebalinės liaukos kai kuriais atvejais užsikemša, susidaro spuogai.
Odos navikai. Dažniau pasitaiko bokseriams, Labradoro retriveriams, bigliams, šnauceriams.
Gumbai aplink nasrus. Šiuos gumbus sukelia virusai.

Jei užčiuopiate bet kokį gumbą ar įtartiną darinį glostydami savo augintinį, stebėkite situaciją, kreipkitės į vet. gydytoją ilgiau nedelsdami. Jei žinote gumbo atsiradimo priežastį (pvz.: trauma arba kito šuns įkandimas) būtinai konsultuokitės su veterinaru. Geriausias būdas apžiūrėti savo keturkojį , – jį šukuojant, prausiant, tokiu būdu pilnai apčiupinėjant visą kailį ir odą.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais.

veterinaras.lt