Išduodame EU pasą kelionėms į užsienio šalis;

Registruojame augintinį Valstybinėje duomenų bazėje;

Implantuojame mikročipus.

Kodėl reikėtų mikročipuoti savo augintinį klausia kiekvienas šeimininkas. Šiai procedūrai būtinas planuojamas vizitas į veterinarijos kliniką, tad kas yra mikročipas ir kokią naudą jis teikia jums ir jūsų augintiniui?

Mikročipai po oda gali būti implantuojami daugeliui gyvūnų , – katėms, šunims, arkliams, netgi paukščiams ir vėžliams. Tai ryžio dydžio prietaisas, kiekvienas turintis unikalų numerį, nuskaitomą skeneriu. Mikročipų numeriai laikomi specialiose duomenų bazėse, taigi mikročipas leidžia rinkti informaciją apie gyvūną, kurią jo savininkas yra pateikęs mikročipavimo dieną.

Gyvūno mikročipavimo privalumai – kelionių metu, nelaimingų atsitikimų bei dingimo atvejais

Pagrindinė nauda – augintiniui pabėgus, pasiklydus. Mikročipą turintis augintinis bus lengvai identifikuojamas nuskanavus jo mikročipą, padės rasti informaciją apie jo savininką. Implantuotas mikročipas paprastai nemigruoja, lengvai randamas ir skenuojamas skeneriu. Lankantis veterinarijos klinikoje ir reguliariai tikrinant augintinio sveikatą, tai įprasta ir greita procedūra, – veterinarijos gydytojas specialiu prietaisu implantuoja mikročipą tarp augintinio menčių.
Su savo šeimininku keliaujantys augintiniai mikročipuojami privalomai, išduodamas augintinio pasas, leidžiantis vežtis augintinį į keliones po pasaulio šalis. Kelionės metu mikročipas skenuojamas keletą kartų, keliauti su šeimininkais gali tik mikročipuoti gyvūnai.

Aktualus klausimas – mikročipuoto augintinio draudimas

Šeimininkams, planuojantiems drausti savo augintinius Gyvūnų draudimu taip pat reikia mikročipuoti savo augintinį. Turėdamas sveikatos draudimą ir mikročipą augintinis apsaugomas nelaimingų atsitikimų, traumų atvejais, vagystės atvejais, tad kiekvienam atsakingam šeimininkui visuomet aktualūs mikročipavimo ir augintinio draudimo klausimai.

Veterinaras.lt

Veterinarijos gydytojo apžiūra paprastai apima keletą etapų. Vet. klinikoje gyvūnas turi būti pasveriamas, patikrinamos jo akys, ausys, burnos ertmė, dantų būklė. Stetoskopu vet. gydytojas tikrina gyvūno plaučius, širdies darbą, pilvo srities garsus.

Svarbus gyvūno sveikatos indikatorius yra jo dantenų būklė. Jei vet. gydytojas, švelniai paspaudęs dantenas mato, jog jos šiek tiek pabąla ir netrukus vėl užsipildo rausvumu,- jei tai įvyksta greitai, vadinasi gyvūno kraujotaka normali, geras širdies darbas. Baltos dantenos paprastai rodo sveikatos problemas, šoką ar anemiją.

Rankomis vet. gydytojas apčiuopia pilvo organus: kepenis, inkstus, šlapimo pūslę, patyręs gydytojas gali apčiuopa nustatyti organų padidėjimą. Šiuo metodu taip pat aptinkami padidėję limfmazgiai.

Šunų ir kačių šlapimo tyrimai

Diagnozuojant šlapimo takų, šlapimo pūslės, inkstų ligas šlapimo tyrimas padeda identifikuoti ligos kilmę, sunkumą. Šlapimas yra šiek tiek gelsvas, skaidrus, jame neturi būti kraujo, priemaišų, klampumo. Ligos atveju kinta šlapimo spalva, skaidrumas, kvapas. Nors gyvūnų šlapimo kvapas yra stiprus, pvz. kačių, tačiau jis neturi būti stipresnis nei įprasta, esant tam tikroms ligoms šlapime jaučiasi itin aštrus amoniako kvapas.

Esant pakitimams inkstuose amoniako kvapas jaučiamas ir iš gyvūno burnos.Tokiu atveju reikalinga labai skubi pagalba.

Šlapimo tyrimas padeda nustatyti šlapime esantį gliukozės, baltymų kiekį, šlapimo Ph terpę, kraujo pėdsakus. Šie indikatoriai rodo pakitimus šlapimo organų funkcijose ir gali rodyti traumų pasekmes, infekcijas, defektus ar ligas. Didelis kraujo ląstelių kiekis šlapime taip pat gali rodyti vidinį kraujavimą.

Veterinariniai kraujo tyrimai

Kraujo tyrimas parodo bendrą gyvūno organizmo būklę. Net sveikam gyvūnui rekomenduojama, bent kartą metuose atlikti kraujo tyrimą, kaip galimybę išvengti rimtų susirgimų ir ilgo bei brangaus gydymo.

Kraujas gyvūnams imamas iš venos. Yra keletas pagrindinių indikatorių kraujo tyrime, kurie padeda vet. gydytojui nustatyti gyvūno sveikatos būklę, diagnozuoti ligą:

• Bendras baltymų kiekis. Jo padidėjimas rodo uždegimą, dehidrataciją. Baltymų kiekio sumažėjimas sietinas su vidiniu kraujavimu, nevisaverte mityba, širdies ligomis.
• Albuminas. Didėjimas dėl dehidratacijos. Albumino sumažėjimas kraujyje gali reikšti vidinį kraujavimą, širdies ligas, kepenų patologiją.
• Kraujo šlapalo padidėjęs kiekis rodo inkstų patologijas, šlapimo pūslės trūkimą. Sumažėjimas sietinas su kepenų ligomis.
• Kreatininas,- medžiaga, dalyvaujanti organizmo metabolizmo procesuose, sietina su inkstų ligomis, raumenų pažeidimais, šlapimo pūslės pažeidimu ar trūkiu.
• Gliukozės kiekis kraujyje. Gliukozės kiekio padidėjimas gali rodyti diabetinę būklę, taip pat stresinę būklę. Per mažas gliukozės kiekis sietinas ir su neurologinėmis ligomis, nevisaverte mityba.

Veterinarinis bakteriologinis tyrimas