Pagrindiniai požymiai, kad jūsų gyvūnas gali turėti parazitų yra šie:

• Tamsūs taškeliai ant kailio;
• Blusų kiaušinėliai;
• Gyvūnas nuolat kasosi, laižosi;
• Paraudusi, nudraskyta oda ir odos dėmės;
• Kailio silpnėjimas, plaukų netekimas.

Šeimininkai gali lengvai patikrinti ar gyvūnas turi parazitų kailyje: apžiūrėti kaklo sritį, taip pat kailį ties uodega, pilvo sritį, apžiūrėti ar nėra išplikusių vietų kailyje. Būtina kruopščiai apžiūrėti gyvūno ausis, kaklą, vietas aplink akis.

Erkės ir blusos labiau pavojingos mažiems šuniukams ar kačiukams, kadangi, dėl mažo jų kūno svorio netenkant kraujo, kuriuo maitinasi parazitai, gyvūnai gali susirgti anemija. Pagrindiniai anemijos požymiai: papilkėjusios dantenos ir energijos stoka.

Blusos dažnai sukelia alergines reakcijas, kadangi kąsdamos suleidžia nuodingų medžiagų, dažnai sukeliančių niežulį, dėl ko silpnėja gyvūno kailis, odą itin niežti, tad gyvūnas nuolat kasosi bei netenka kailio. Kasydamas kailį gyvūnas gali pradraskyti odą bei įnešti infekciją, tad tai sukelia dar rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Dažniausiai gyvūnai užsikrečia blusomis bei erkėmis vos pasivaikščioję ant žolės ar turėdami nors trumpą kontaktą su kitais užsikrėtusiais gyvūnais. Blusos patelė padeda apie 40-50 kiaušinėlių per dieną, tad parazitai greitai pastebimi.

Pastebėjus blusų gyvūno kailyje būtina taip pat kruopščiai išsivalyti kilimus, minkštus baldus, kadangi parazitai gali išlikti gyvybingi ir tarpinėje aplinkoje.

Erkių prevencija ir higiena

Erkes geriausia šalinti mūvint gumines pirštines, tvirtai suėmus pincetu. Jei matote, kad palikote erkės galvutę, geriausia būtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad ją pašalintų. Dažniausiai gyvūnui įsisiurbia briedinės erkės, kurios puola ne tik naminius gyvūnus, bet daugelį žinduolių, taip pat ir žmones.

Pagrindiniai požymiai, kad gyvūnui įsisiurbusi erkė, kuri kelia sveikatos sutrikimus:

• Apetito netekimas;
• Apatija, energijos stoka, gyvūnas atrodo liūdnas;
• Sąnarių skausmas;
• Patinę limfmazgiai.

Ligos, kurias gali sukelti erkės yra: anemija, odos infekcija, gyvūną taip pat gali ištikti paralyžius.

Šiuolaikinės priemonės leidžia apsaugoti gyvūną nuo erkių ir blusų: tai įvairūs prevenciniai šampūnai, antkakliai, lašai, tabletės. Šias priemones geriausia rinktis konsultuojantis su veterinarijos gydytoju, kuris patars reikiamą priemonės dozę ir paaiškins vartojimo instrukciją, kad prevencija būtų efektyvi.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Išskirtinių veislių šunų šeimininkai dažnai susiduria su aktualia problema: jų augintinio mityba turi būti subalansuota taip, kad jų gyvūnas nebūtų nuolat išbertas ar sudirgusia oda. Dažnai pastebite, kad šuo nuolat kasosi, krato galvą, sunkiai tuštinasi ar viduriuoja? To priežastis gali būti alergija tam tikriems maisto produktams.

Augintinio alergijos simptomai ir požymiai

Alerginė reakcija maistui gali pasireikšti ir tokiais simptomais kaip bėrimai, tyniai, ausų uždegimas, viduriavimas ar kiti virškinimo trakto sutrikimai. Tokio tipo alergija šunims dažniausiai pasireiškia dėl genetinių priežasčių, todėl grynaveislių šunų šeimininkams tenka labiau atkreipti dėmesį į savo augintinio mitybą. Labiausiai šunis alergizuojantys produktai paprastai yra šie: kiaušiniai, pieno produktai, vištiena, jautiena, kiauliena, žuvis, kviečiai.

Genetiniai veislės ypatumai – gali būti alergijų priežastis, alergines reakcijas taip pat lemia ir aplinkos veiksniai. Vienas iš galimų alergijos faktorių yra antibiotikų vartojimas. Maži šuniukai esant būtinybei gydomi antibiotikais, kurie ardo natūralią žarnyno florą, tad ateityje tai gali didinti alergijų riziką. Vienas iš veiksnių taip pat gali būti nuolatinis kontaktas su alergenais iš artimos aplinkos.

Šeimininkai taip pat turi atkreipti dėmesį, kad alerginė reakcija ne visuomet pasireiškia vos vieną kartą augintiniui valgant tam tikros rūšies maistą. Šuo gali maitintis tuo pačiu maistu keletą metų, tačiau alerginė reakcija pasireikš staiga, po ilgo laikotarpio, vartojant alergiją sukeliantį maistą, kuomet organizmas įsijautrins nuo alergenų.

Prevencijai – dažna konsultacija su vet. gydytoju dėl katės ar šuns mitybos ir augintinio sveikatos stebėjimas 

Alergijas konkrečiam maisto produktui gana sunku nustatyti, tačiau pasikonsultavę veterinarijos klinikoje galite rasti priemonių išsiaiškinti alergijos priežastis. Tai padaryti padeda eliminuojanti tam tikrus maisto produktus dieta, tačiau gyvūnui ją taikyti gana sudėtinga, jei jis maitinamas tik sausu maistu. Galima rinktis specialius pašarus, skirtus alergiškiems šunims. Svarbu pastebėti, kad tiek pašarą, tiek namie gaminamą maistą augintiniui sveika nuolat keisti, įvesti kuo įvairesnių maisto produktų. Gera rekomendacija yra prevencinis probiotikų vartojimas jauno amžiaus šuniukams, jei jiems dėl ligų tenka vartoti antibiotikus.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Kasdien šukuodami gyvūną galite kailio šėrimosi procesą pagreitinti, tuomet namuose pastebėsite mažiau prikritusių augintinio plaukų. Visgi, neįprastai dideli prikritusių plaukų kiekiai, jei jie nesusiję su sezoniškumu, gali rodyti ir sveikatos sutrikimus: stresą, nevisavertę mitybą ar net ligą. Gana dažnai šią problemą galima išspręsti pakeičiant mitybą, vet. gydytojas rekomenduoja keletą variantų kokybiškų ėdalų, maisto papildų.

Atkreipkite dėmesį, kurie požymiai gali reikšti ne tik sezonišką kailio šėrimąsi, – itin didelis krentančių plaukų kiekis ir išplikusios vietos kailyje gali būti susiję su:

• Parazitais, – blusomis, erkėmis;
• Grybelinėmis ir bakterinėmis infekcijomis;
• Alergijomis;
• Inkstų, kepenų ligomis;
• Nėštumu, laktacija;
• Onkologinėmis ligomis;
• Kontaktą su odą dirginančiomis medžiagomis.

Jei pastebite, kad augintinio oda paraudusi, krenta dideli kailio kiekiai, o požymiai nedingsta daugiau nei savaitę, verta pasikonsultuoti su vet. gydytoju veterinarijos klinikoje. Itin svarbu pastebėti, ar ant gyvūno odos nematote guzų, bėrimų, raudonumų, šašų. Taip pat šeimininkas turėtų lengvai pastebėti, kad gyvūnas dažnai kasosi, laižosi dėl diskomforto.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Pagrindinės šunų pilvo pūtimo priežastys

Viena pagrindinių augintinio pilvo pūtimo priežasčių, – netinkama mityba, ypač tuomet, kai jis maitinamas maisto likučiais nuo šeimininko stalo. Prastos kokybės pašarai taip pat tampa priežastimi dėl ingredientų, kurių organizmas negali lengvai suvirškinti, tad žarnyne kaupiasi dujos. Nekokybiški pašarai savo sudėtyje turi daug konservantų. Šeimininkai, kurie mėgsta itin dažnai lepinti savo keturkojus skanėstais taip pat paskatina šį šuns negalavimą. Dažniausiai veterinarijos gydytojai pataria nešerti šunų produktais, kurių sudėtyje yra laktozės. Kai kurios šunų veislės yra alergiškos tam tikriems maisto produktams, tad jautrumas ir maisto netolerancija pasireiškia kaip bėrimas, pastebima paraudusi oda, augintinį vargina pilvo pūtimas. Viena iš pilvo pūtimo priežasčių taip pat yra pernelyg greitas valgymas, kuomet šuo prisiryja oro.

Nuolatinis augintinio pilvo pūtimas gali būti rimtesnio sveikatos sutrikimo požymis, ligos pradžia, o taip pat kaip šalutinis kai kurių medikamentų poveikis.

Sveika mityba – augintinio sveikatos pagrindas

Taisyklinga šuns mityba yra geriausias būdas išvengti pilvo pūtimo, tad svarbu aptarti keletą sveikos mitybos taisyklių.

Pirmasis patarimas – maitinti šunį maistingu, gerai virškinamu pašaru. Šeimininkas turi pastudijuoti koks pašaras tinkamiausias jo augintiniui, atsižvelgdamas į gyvūno amžių, veislę, svorį, pasitarti su veterinarijos gydytoju, kokį pašarą jam rekomenduotų, ir rinktis iš keleto variantų.

Stenkitės nemaitinti augintinio maisto likučiais nuo savo pietų stalo. Daugeliui mūsų valgomų maisto produktų (pvz.: sūrių, varškės produktų, miltinių produktų) šuo gali būti alergiškas, o alergija pasireiškia ir kaip pilvo pūtimas.

Jei šuo maitinamas natūraliu maistu, neduokite pieno produktų. Juose gausu baltymų, kurie tam tikrų veislių šunims ypač alergizuoja, sukelia stiprius bėrimus, egzemas.

Kokybiško pašaro šunims požymiai

Sekdami šuns pašaro etiketes, ingredientų sąrašą, galite pastebėti, kad kokybiškas maistas turės šiuos aspektus:

• Mėsa turi sudaryti pagrindinę ir didelę dalį iš ingredientų sąrašo;
• Kokybiškas pašaras sudėtyje turi kuo mažiau kukurūzų, kviečių ir kitų grūdinių kultūrų, kurios sukelia alergijas;
• Minimalus konservantų sąrašas;
• Vienas iš kokybiško pašaro požymių – omega rūgštys, kurios itin naudingos gyvūno organizmui.

Jei pastebite, kad jūsų augintinį vargina pilvo pūtimas, nepaisant jūsų pastangų keičiant mitybą, pašarą, o negalavimas taip pat tęsiasi ilgą laiką, konsultuokitės su veterinaru. Ankstyvas tyrimas gali sutaupyti lėšas gyvūno gydymui, taip pat saugosite jo sveikatą. Žarnyno sudirginimai, augliai, alergijos gali sukelti rimtus sveikatos sutrikdymus bei ligas, tad konsultacija gali padėti išvengti rimtesnių augintinio sveikatos problemų.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais.

veterinaras.lt 

Šunys ir alergija

Šuns odos pleiskanos yra vienas dažniausių ir aktyviausių alergenų. Krentantys gyvūno kailio plaukai, ant kurių yra pleiskanų, patenka ant drabužių, baldų, taip pat ir ant šeimininko odos. Ilgaplaukių šunų veislės dažniau sukelia alergijos priepuolius alergiškiems žmonėms, kadangi jų ilgi kailio plaukai perneša daugiau odos pleiskanų į aplinką. Trumpaplaukių veislių augintiniai labiau toleruojami alergiškų žmonių, kadangi jų plaukai perneša mažiau alergenų,- mažiau pasklinda namų aplinkoje.

Kai kurių veislių šunys šeriasi rečiau ir jiems iškrenta mažiau kailio. Taip pat tam tikros šunų veislės yra labiau tinkamos alergiškiems šeimininkams, kadangi jų kailis beveik nesišeria ir neišskiria alergenų, – pleiskanų. Nors ir alergiški, kai kurie šeimininkai visgi renkasi turėti augintinį ir, laikydamiesi prevencinių priemonių, sėkmingai gyvena namuose su savo keturkoju nepaisant kai kurių sunkumų, kurie gali sukelt sveikatos sutrikimus. Nuo alergijos kenčiantiems žmonėms rekomenduojamos šunų veislės yra: Pudeliai, Šnauceriai, Airių vandens spanieliai, Jorkšyro terjerai, Maltos bišonai, Meksikos beplaukiai šunys. Šios šunų veislės labiau toleruojamos alergiškų žmonių, tačiau nėra garantijos, kad itin alergiškas žmogus galės visuomet namuose turėti šuniuką.

Katės ir alergija

Stiprus alergenas yra kačių seilės. Skirtingai nei šunys, kurių kailio ilgis gali būti sąlyga sumažinti alergijos tikimybę, kačių atveju, ši taisyklė nebus veiksminga. Katės prausia kailį ir nuolat laižosi, tad žmonėms, kurie alergiški kačių seilėms, alergeno išvengti yra sunkiau. Sibiro mėlynosios katės nurodomos kaip labiau tinkamos alergiškiems šeimininkams, tačiau tai nesumažins alergijų tikimybių, jei šeimininkas itin jautriai reaguoja į kačių skleidžiamą alergeną.

Dulkių erkutės

Jei netikėtai imate čiaudėti ir patiriate alergines reakcijas, nors seniai auginate keturkojus, gali būti, kad to priežastis, – dulkių erkutės. Dulkių erkutės taip pat itin dažnas alergijų sukėlėjas, o jos labai mėgsta veistis šunų ir kačių guoliuose, vietose, kur nuolat guli ir būna jūsų augintiniai.

Rekomenduojama periodiškai skalbti ir valyti šuns ar katės guolį, stengtis nuolat palaikyti higieną ir švarą, kad nesiveistų erkutės, kadangi nuo savo guolių gyvūnai erkutes perneša ant sofų, kilimų ir kitų vietų, taip išnešiodami alergenus po visus namus. Stengiantis maksimaliai išvengti alergenų geriausia keturkojų guolį keisti (įsigyti naują) kartą per metus. Alergenų kiekį ore sumažina centrinės oro valymo sistemos, tad namai, kuriuose jos įrengtos, labiau tinkami alergiškiems žmonėms, norintiems turėti naminių gyvūnų.

Prevencija

Jei esate alergiškas naminiams gyvūnams, tikėtina, kad simptomai pasireikš kaip ir bet kurios kitos alergijos: reakcija ant odos, čiaudėjimu, paraudusiom akim, kosuliu ir kt. Visgi tyrimai rodo, kad net jei vienas iš šeimos narių yra alergiškas, šeimos vis tiek renkasi auginti šuniuką ar kačiuką. Tokiu atveju rekomenduojama neleisti naminių gyvūnų į miegamuosius kambarius, žaisti su jais lauke, po kontakto plautis rankas, bent kartą per savaitę maudyti augintinį.

Žmonės turintys vaikų ir besiruošiantys įsigyti naminį gyvūnėlį turėtų atkreipti dėmesį, ar vaikai nėra alergiški gyvūnams. Kai kuriais atvejais naminio gyvūno šeima namuose laikyti negali, nes alerginė reakcija šeimos nariams itin sunki, pavojinga.

Veterinaras.lt