Prieš suteikiant pagalbą gyvūnui, svarbu taip pat įvertinti, ar jis neserga kitomis ligomis, kurios gali sukelti vidurių užkietėjimą, dažnai tai yra tam tikrų sutrikimų priežastis, taip pat obstipacija dažnai supainiojama su Kolitu.

Priežastys

Dažniausia vidurių užkietėjimas būdingas vidutinio-vyresnio amžiaus gyvūnams. Dažna priežastis yra dehidratacija – gyvūnas geria nepakankamai skysčių, tai lemia išmatų sukietėjimą žarnyne, prasideda vidurių užkietėjimas.

Ne retas atvejis šunims – svetimkūnių prarijimas. Šunys graužia ir praryja medienos daleles, popierių, žolę, rūbus, žaislus, – tai gali sukelti virškinamojo trakto nepraeinamumus. Ilgaplaukiams šunims bei katėms vidurių užkietėjimą gali lemti ir prarytų plaukų kiekis žarnyne, todėl itin naudingas maistas, kurio sudėtyje yra medžiagų, šalinančių plaukus iš žarnyno, tam taip pat naudojami ir specialūs preparatai. Nesuvirškinamos prarytų daiktų dalelės susimaišo su išmatomis ir sukelia sukietėjimus, nepraeinamumą, neslenka žarnomis, taigi gyvūnas negali pasituštinti.

Kita priežastis, pasitaikanti šunims – ilgi periodai tarp pasivaikščiojimų. Kuo ilgiau išmatos lieka žarnyne, tuo labiau jos kietėja, tad jei šuo tvarkingas ir namuose niekuomet nelinkęs atlikti savo reikalus – gali būti, kad užsikentėjimas lems tai, jog jam reikės didesnių pastangų tuštinantis.

Svarbiausia stebėti, ar tuštinimosi procesas nesukelia diskomforto jūsų augintiniui, ar jam tai lengvai pavyksta, taip pat ar ant išmatų nesimato kraujo žymių.

Prevencija

Veterinarijos gydytojas Aurimas Kviklys konsultuoja kaip gyvūnų šeimininkai galėtų atskirti šias problemas ir kokių priemonių imtis jų prevencijai.

Svarbiausia – visuomet užtikrinti, kad gyvūnas geria pakankamai vandens. Šunų šeimininkai, kurie mėgsta palepinti savo augintinius, turi atkreipti dėmesį, kad kaulai, skirti graužimui, būtų ne minkšti (ypatingai netinka vištų kaulai), nes kaulų atplaišos užkemša žarnyną, kai kuriais atvejais geriau duoti specialių skanėstų.

Taip pat galite išsivesti augintinį ilgesniems ar dažnesniems pasivaikščiojimams.

Ar dažnai tenka gydyti gyvūnus, prarijusius svetimkūnius, kaip tai susiję su vidurių užkietėjimu?

Tai nėra itin dažna problema, mūsų praktikoje tai paprastai įvyksta šunims, kurie praryja kaulus, kaulų atplaišos stringa, užkemša virškinamąjį traktą, žarnyną. Kartais kaulų smulkias daleles itin sunku pastebėti, kuomet jos užstringa stemplėje, ties skrandžiu, tai itin pavojinga, nes aštrios kaulų nuolaužos gali pradurti trachėją, į plaučius patenka kraujo ir gyvūnas gali uždusti.

Vidurių užkietėjimas labiau būdingas vyresnio amžiaus gyvūnams, paprastai tai chroniška problema, dažniausiai susijusi su gyvūno mityba, fizinio aktyvumo stoka, persirgtomis ligomis.

Kokie preparatai tinkami palengvinti vidurių užkietėjimo problemą?

Rekomenduojamos įvairios kapsulės, klizmutės, specialus subalansuotas maistas.

Iš ko kokių požymių šeimininkas gali įtarti, kad gyvūnas prarijo svetimkūnį ir reiktų kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Gyvūnas itin daug vemia, bando atsikosėti, sunkiai tuštinasi, stanginasi, tačiau nepavyksta išsituštinti, laka vandenį, tačiau netenka daug skysčių vėmimo metu, todėl darosi silpnas, vangus.

Kokių priemonių tokiais atvejais imasi veterinarijos gydytojas?

Paprastai apčiuopiamas pilvas, jei svetimkūnis didelis, jį veterinarijos gydytojas apčiuops. Kitu atveju daromas rentgenas, kuris daugeliu atveju veiksmingai parodo svetimkūnį. Visgi, pasitaiko atvejų, kuomet svetimkūnio nesimato. Iš tiesų praktikoje pasitaiko atvejų, kai aparatūra neparodo svetimkūnio, todėl tenka atlikti chirurginę operaciją ir randame mažas, nedideles daleles užstrigusias dažniausiai storosiose žarnose.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Veterinarijos gydytojo apžiūra paprastai apima keletą etapų. Vet. klinikoje gyvūnas turi būti pasveriamas, patikrinamos jo akys, ausys, burnos ertmė, dantų būklė. Stetoskopu vet. gydytojas tikrina gyvūno plaučius, širdies darbą, pilvo srities garsus.

Svarbus gyvūno sveikatos indikatorius yra jo dantenų būklė. Jei vet. gydytojas, švelniai paspaudęs dantenas mato, jog jos šiek tiek pabąla ir netrukus vėl užsipildo rausvumu,- jei tai įvyksta greitai, vadinasi gyvūno kraujotaka normali, geras širdies darbas. Baltos dantenos paprastai rodo sveikatos problemas, šoką ar anemiją.

Rankomis vet. gydytojas apčiuopia pilvo organus: kepenis, inkstus, šlapimo pūslę, patyręs gydytojas gali apčiuopa nustatyti organų padidėjimą. Šiuo metodu taip pat aptinkami padidėję limfmazgiai.

Šunų ir kačių šlapimo tyrimai

Diagnozuojant šlapimo takų, šlapimo pūslės, inkstų ligas šlapimo tyrimas padeda identifikuoti ligos kilmę, sunkumą. Šlapimas yra šiek tiek gelsvas, skaidrus, jame neturi būti kraujo, priemaišų, klampumo. Ligos atveju kinta šlapimo spalva, skaidrumas, kvapas. Nors gyvūnų šlapimo kvapas yra stiprus, pvz. kačių, tačiau jis neturi būti stipresnis nei įprasta, esant tam tikroms ligoms šlapime jaučiasi itin aštrus amoniako kvapas.

Esant pakitimams inkstuose amoniako kvapas jaučiamas ir iš gyvūno burnos.Tokiu atveju reikalinga labai skubi pagalba.

Šlapimo tyrimas padeda nustatyti šlapime esantį gliukozės, baltymų kiekį, šlapimo Ph terpę, kraujo pėdsakus. Šie indikatoriai rodo pakitimus šlapimo organų funkcijose ir gali rodyti traumų pasekmes, infekcijas, defektus ar ligas. Didelis kraujo ląstelių kiekis šlapime taip pat gali rodyti vidinį kraujavimą.

Veterinariniai kraujo tyrimai

Kraujo tyrimas parodo bendrą gyvūno organizmo būklę. Net sveikam gyvūnui rekomenduojama, bent kartą metuose atlikti kraujo tyrimą, kaip galimybę išvengti rimtų susirgimų ir ilgo bei brangaus gydymo.

Kraujas gyvūnams imamas iš venos. Yra keletas pagrindinių indikatorių kraujo tyrime, kurie padeda vet. gydytojui nustatyti gyvūno sveikatos būklę, diagnozuoti ligą:

• Bendras baltymų kiekis. Jo padidėjimas rodo uždegimą, dehidrataciją. Baltymų kiekio sumažėjimas sietinas su vidiniu kraujavimu, nevisaverte mityba, širdies ligomis.
• Albuminas. Didėjimas dėl dehidratacijos. Albumino sumažėjimas kraujyje gali reikšti vidinį kraujavimą, širdies ligas, kepenų patologiją.
• Kraujo šlapalo padidėjęs kiekis rodo inkstų patologijas, šlapimo pūslės trūkimą. Sumažėjimas sietinas su kepenų ligomis.
• Kreatininas,- medžiaga, dalyvaujanti organizmo metabolizmo procesuose, sietina su inkstų ligomis, raumenų pažeidimais, šlapimo pūslės pažeidimu ar trūkiu.
• Gliukozės kiekis kraujyje. Gliukozės kiekio padidėjimas gali rodyti diabetinę būklę, taip pat stresinę būklę. Per mažas gliukozės kiekis sietinas ir su neurologinėmis ligomis, nevisaverte mityba.

Veterinarinis bakteriologinis tyrimas

Labai ankstyvus pirmojo nėštumo trimestro požymius pastebėti sunku, nes jie beveik nepastebimi. Patelė gali nežymiai priaugti svorio, tačiau nežymų svorio padidėjimą ne visuomet pastebėsite gyvūno nepasvėrę. 3-4 nėštumo savaitę ji gali atrodyti pavargusi, mažiau ėsti, vemti, – šiuos požymius sukelia hormonų pokyčiai. Tuo metu galima sumažinti maisto porcijas ir maitinti dažniau, mažesniais maisto kiekiais, nuolat užtikrinti, kad ji turi šviežio vandens.

Kada apsilankyti veterinarijos klinikoje? 

Veterinarijos gydytojui patartina besilaukiančią patelę parodyti po kergimo praėjus 2-3 savaitėms. Veterinaro konsultacija padės jums išsiaiškinti rūpimus klausimus dėl augintinės nėštumo, gimdymo, galimybės susitarti dėl gimdymo priežiūros ir pagalbos bet kuriuo paros metu, teisingos dietos parinkimo, maisto papildų naudojimo. Vet. gydytojas gali pasiūlyti atlikti tam tikrus tyrimus, jei konsultuojant pastebės  poreikį. Veterinaras taip pat gali rekomenduoti atlikti kraujo testą, padedantį nustatyti hormonų lygį kraujyje, jei šuo turi parazitų, pakonsultuos kaip ją gydyti.

Apžiūros metu vet. gydytojas gali ne tik apčiuopti šuniukus, tikrindamas pilvo ląstą, tačiau taip pat, nuo 3 nėštumo savaitės, atlikti echoskopiją, padedančią tiksliau nustatyti, ar augintinė laukiasi. Patirtį turintis veterinarijos gydytojas gali apčiuopdamas pilvo ląstą pajusti ir patvirtinti nėštumą nuo 4 nėštumo savaitės. Apčiuopą gali atlikti tik patyręs vet. gydytojas, patiems šeimininkams tai daryti nerekomenduojama, kadangi pernelyg stiprus paspaudimas gali pakenkti šuniukams ar patelei. Šuns patelės gimda turi V raidės formą, sudaro du gimdos ragus, kuriuose formuojasi embrionai. Ketvirtąją nėštumo savaitę šuniukai gali būti apytikriai graikinio riešuto dydžio.

Antro nėštumo trimestro pabaigoje stipriai padidėja patelės pilvas ir speneliai, iš pieno liaukų pradeda išsiskirti šiek tiek pieno. Per dvi paskutines nėštumo savaites liesdami pilvelį pastebėsite ir pajusite judančius ir augančius šuniukus.

Paskutinėmis savaitėmis verta susitarti su vet. gydytoju dėl nenumatytų gimdymo atvejų iš anksto, ypač, jei tikitės, kad gimdymas gali įvykti švenčių dienomis. Konsultuokitės kaip elgtis ir padėti augintinei gimdymo metu, jei gimdymas vyks namuose ir natūraliai, lengvai, taip pat kaip prižiūrėti šuniukus.

Šuniukų gimdymas. Cezario pjūvis 

Cezario pjūvio operacija šunų patelėms dažniausiai yra neplanuojama, atliekama tik skubiais ir pavojingais atvejais. Visgi kai kurios šunų veislės genetiškai turi sunkaus gimdymo tikimybę, tad prancūzų buldogams, bokseriams, kai kuriais atvejais, veterinarai chirurgai rekomenduoja suėjus gimdymo datai atlikti Cezario pjūvio operaciją. Tokį sprendimą veterinarai priima apžiūrėję patelę, numatę kiek ji gimdys šuniukų ir apytikriai nustatę šuniukų dydį. Šiuo atveju vet. gydytojai apčiuopia pilvo ląstą, tikrina gimdymo kanalus, atlieka echoskopiją. Echoskopija taip pat padeda numatyti kiek šuniukų yra gimdoje bei nustatyti jų dydį.

Po Cezario pjūvio operacijos gimę šuniukai gali netrukus imti žysti, kai tik patelė atsigauna po narkozės. Parsivežus augintinę su šuniukais namo po operacijos svarbu užtikrinti, kad ji nejudėtų pernelyg aktyviai, numatyti jai šiltą jaukią vietą, kur ji gerai jaustųsi su šuniukais.

Moksliniai tyrimai ir veterinarinė praktika rodo, kad Cezario pjūvio operacija yra gerai gyvūnų toleruojama, maža komplikacijų tikimybė, gyvūnas greitai atsigauna po šios procedūros. Taip pat tai padeda išgelbėti šuniukus, kurie ilgo ir komplikuoto gimdymo atveju gali uždusti.

Dažniausi sunkūs kalės gimdymo atvejai, kuomet vet. chirurgai nedelsiant atlieka Cezario pjūvį yra šie:

• gyvūnas atvežamas į kliniką po ilgo stanginimosi, tačiau nėra užgimusių šuniukų;
• ilgas tarpas tarp gimdymų, kuomet, užgimus vienam šuniukui, stanginantis ilgai neužgimsta sekantis šuniukas;
• šuniukai užstringa gimdymo takuose (tai pamato vet. gydytojas).

Patelei sveikstant po Cezario pjūvio operacijos šeimininkui svarbūs keli aspektai:

• Šeimininkas turi stebėti pjūvio vietą, siūles, pastebėti, jei pjūvio vieta tinsta, susisiekti su operavusiu vet. gydytoju pastebėjęs stiprų tinimą;
• Užtikrinti, kad augintinė geria, valgo, yra aktyvi, globoja šuniukus, nėra apatiška;
• Išskyros iš gimdos po Cezario pjūvio gimdžiusioms kalėms gali pasirodyti apie dvi savaites, jei pastebite, kad išskyros tęsiasi ilgesnį laiką, konsultuokitės su vet. gydytoju.

Netikėtai prasidėjęs dažnas vėmimas augintiniui gali būti lemiamas šių veiksnių:

• Bakterinės infekcijos virškinimo trakte;
• Parazitų, – kirmėlių ar įsisiurbusių erkių;
• Svetimkūnių, – prarytų žaislų, plaukų sankaupų;
• Pasikeitusio maisto raciono, maisto produktų netolerancijos (ypatingai dažna pieno produktų netolerancija), alergijų;
• Inkstų nepakankamumo;
• Sutrikusios kepenų veiklos, pankreatito;
• Narkozės, po kurios gyvūnui svaigsta galva bei tam tikrų medikamentų;
• Apsinuodijimo;
• Vidurių užkietėjimo;
• Skrandžio ligų – gastrito;
• Auglių virškinimo trakte.

Taigi, vienkartinis, retas vėmimas gali būti natūralus, tačiau jei tai dažna ir besitęsianti būklė, – gyvūno šeimininkui reikėtų nedelsti ir vykti į veterinarijos kliniką, kad veterinarijos gydytojas nustatytų priežastį. Stebėkite vėmimo dažnį, jei tai nutiko kartą per dieną ir gyvūnas atrodo žvalus, ėda, tuomet – tai normali būklė. Sunerimti reikėtų, jei pastebite ir kitų sveikatos sutrikimo požymių – viduriavimą, vangumą, kraują išmatose ar vemiant. Stebėkite, ar gyvūnas neprarado svorio, ar nori ėsti, geria vandenį.

Veterinarijos gydytojas, nustatydamas vėmimo priežastį, kreipia dėmesį į augintinio amžių, kūno svorį, anksčiau persirgtas ligas. Ligos diagnozei būtinas kraujo tyrimas, echoskopija, pilvo srities apčiuopa. Veterinarai esant sunkiai gyvūno būklei rekomenduoja neduoti gyvūnui ėsti bent pora valandų, užtikrinti, kad gyvūnas turėtų atsigerti vandens.

Rekomenduojama tolimesnė speciali dieta, – naminis vištienos sultinys, virta vištiena be odelės, ryžiai su sultiniu. Tokių mitybos rekomendacijų būtina laikytis iki keleto dienų, priklausomai nuo vėmimo priežasties, taip pat laikantis veterinaro nurodymų. Vet. gydytojas dažnam ir varginančiam vėmimui sustabdyti gali skirti vaistus, injekcijas, lašelinę, atsižvelgdamas į vėmimo priežastis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Šunų skrandžio užsisukimas

Smarkiai išpūstas pilvas gali būti pavojingos būklės – skrandžio užsisukimo požymis. Tai nutinka, kai dujos ar didelis maisto kiekis virškinimo trakte sukelia spazmus, o perpildytas skrandis nuo spazmų apsisuka, jame lieka didelis maisto kiekis ir susikaupusios dujos, – tokioje situacijoje sutrinka, blokuojama skrandžio kraujotaka. Būklę sukelia ir itin didelis fizinis krūvis po sotaus valgio, taip pat atvejai, kuomet šuo ėda labai greitai ir ėsdamas prisiryja oro.

Pagrindinės skrandžio užsisukimo priežastys, kurias įvardija veterinarijos gydytojai, dažniausiai lemiamos šių veiksnių:
Šunų veislės, kurios išsiskiria įdubusia krūtine: Senbernarai, Dogai. Šunys, kurių pagal veislę ar prigimtį didelis kūno svoris, turi net 20 proc. didesnę skrandžio užsisukimo riziką. Nors ir retai, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet ir mažų veislių šunims užsisuka skrandis.

Jei maitinate savo šunį tik kartą per dieną ir duodate jam didelį maisto kiekį iš karto, – tai taip pat gali sukelti virškinimo sutrikimus. Alkanas šuo ėda itin greitai, praryja didelius kąsnius maisto, skubėdamas prisiryja daug oro.

Vyresnis gyvūno amžius, – 7-12 metų šunys dažniau patiria skrandžio užsisukimą.
Genetiniai veiksniai, šuns veislė.

Šunų pilvo pūtimas gali būti skubaus atvejo požymis gelbėjant augintinio gyvybę

Jei pastebite, kad augintinio pilvas itin išpūstas, šuo jaučiasi nepatogiai, nedelskite. Skrandžio užsisukimas dažniausiai neišvengiamai gydomas chirurginiu metodu, nedelsiant atliekama operacija.
Apsaugoti augintinį nuo šio sutrikimo galima stengiantis paisyti šių patarimų:
Šerkite šunį du ar daugiau kartų per dieną, paskirstydami dienos maisto normą per 2-3 šėrimus, – to ypač reikėtų laikytis, jei jūsų keturkojui jau buvę užsisukusio skrandžio atvejų. Į šuns dietą įtraukite kokybiškų konservų ar išvirkite mėsos sultinio su kruopomis, daržovėmis.
Pašėrę šunį iš karto neveskite jo į lauką, stenkitės, kad jis pailsėtų, šiek tiek palaukite, kol organizmas apvirškins maistą.

Šunų vidinis kraujavimas, organų plyšimas

Kita šunų pilvo pūtimo priežastis gali būti skrandžio ar žarnos įtrūkimas, plyšimas dėl šuns prarytų kaulų gabaliukų, opų ar auglių virškinimo trakte. Vidinis kraujavimas ir pilvo pūtimas taip pat gali prasidėti plyšus šlapimo pūslei, tulžies pūslei. Šiais kritiniais atvejais šuo gali būti vangus, apatiškas, taip pat šuo gali vemti, tad, esant sunkiai būklei, nedelsiant reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Vet. klinikoje esant vidiniam kraujavimui leidžiami antibiotikai, nuskausminamieji vaistai, gyvūnas operuojamas – išvaloma pilvo ląsta, išsiurbiami skysčiai.

Šunų hormonų sutrikimai

Dėl hormono kortizolio sutrikimų ir auglių antinksčiuose, šuo taip pat gali kentėti nuo pilvo pūtimų. Papildomi požymiai – didesnis skysčių vartojimas, dažnas šlapinimasis, kailio šėrimasis, plikimas. Chirurgija taikoma pašalinant auglius, skiriami vaistai.

Skysčių kaupimasis šunų pilvo ląstoje – vienas iš ligų požymių

Skysčiai pilvo ląstoje šunims gali kauptis dėl sutrikusios kepenų , širdies, inkstų, žarnyno ligų, žarnyno nepraeinamumo. Gyvūnas gydomas stengiantis pašalinti skysčių kaupimosi priežastį.

Traumos, onkologinės ligos, infekcijos, nesveika ar netinkama mityba – visos šios priežastys gali lemti šuns pilvo pūtimus, – tai požymis, leidžiantis laiku atpažinti pavojingą ar prastėjančią augintinio sveikatos būklę. Mažiems šuniukams pilvo pūtimas pasitaiko dėl parazitų – kirmėlių virškinimo trakte.

Kaip apžiūrėti augintinio pilvą?

Palieskite savo augintinio pilvo zoną – ar nejaučiate kietumo, tynio, karščio, guzų ar kitų neįprastų požymių. Sveiko šuns pilvas paprastai minkštas, lygus, normalios temperatūros, neišsipūtęs, o šuo puikiai jaučiasi, kai jį čiupinėjate ar glostote. Pastebėję neįprastus požymius nedelskite ir kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Pagrindinės šunų pilvo pūtimo priežastys

Viena pagrindinių augintinio pilvo pūtimo priežasčių, – netinkama mityba, ypač tuomet, kai jis maitinamas maisto likučiais nuo šeimininko stalo. Prastos kokybės pašarai taip pat tampa priežastimi dėl ingredientų, kurių organizmas negali lengvai suvirškinti, tad žarnyne kaupiasi dujos. Nekokybiški pašarai savo sudėtyje turi daug konservantų. Šeimininkai, kurie mėgsta itin dažnai lepinti savo keturkojus skanėstais taip pat paskatina šį šuns negalavimą. Dažniausiai veterinarijos gydytojai pataria nešerti šunų produktais, kurių sudėtyje yra laktozės. Kai kurios šunų veislės yra alergiškos tam tikriems maisto produktams, tad jautrumas ir maisto netolerancija pasireiškia kaip bėrimas, pastebima paraudusi oda, augintinį vargina pilvo pūtimas. Viena iš pilvo pūtimo priežasčių taip pat yra pernelyg greitas valgymas, kuomet šuo prisiryja oro.

Nuolatinis augintinio pilvo pūtimas gali būti rimtesnio sveikatos sutrikimo požymis, ligos pradžia, o taip pat kaip šalutinis kai kurių medikamentų poveikis.

Sveika mityba – augintinio sveikatos pagrindas

Taisyklinga šuns mityba yra geriausias būdas išvengti pilvo pūtimo, tad svarbu aptarti keletą sveikos mitybos taisyklių.

Pirmasis patarimas – maitinti šunį maistingu, gerai virškinamu pašaru. Šeimininkas turi pastudijuoti koks pašaras tinkamiausias jo augintiniui, atsižvelgdamas į gyvūno amžių, veislę, svorį, pasitarti su veterinarijos gydytoju, kokį pašarą jam rekomenduotų, ir rinktis iš keleto variantų.

Stenkitės nemaitinti augintinio maisto likučiais nuo savo pietų stalo. Daugeliui mūsų valgomų maisto produktų (pvz.: sūrių, varškės produktų, miltinių produktų) šuo gali būti alergiškas, o alergija pasireiškia ir kaip pilvo pūtimas.

Jei šuo maitinamas natūraliu maistu, neduokite pieno produktų. Juose gausu baltymų, kurie tam tikrų veislių šunims ypač alergizuoja, sukelia stiprius bėrimus, egzemas.

Kokybiško pašaro šunims požymiai

Sekdami šuns pašaro etiketes, ingredientų sąrašą, galite pastebėti, kad kokybiškas maistas turės šiuos aspektus:

• Mėsa turi sudaryti pagrindinę ir didelę dalį iš ingredientų sąrašo;
• Kokybiškas pašaras sudėtyje turi kuo mažiau kukurūzų, kviečių ir kitų grūdinių kultūrų, kurios sukelia alergijas;
• Minimalus konservantų sąrašas;
• Vienas iš kokybiško pašaro požymių – omega rūgštys, kurios itin naudingos gyvūno organizmui.

Jei pastebite, kad jūsų augintinį vargina pilvo pūtimas, nepaisant jūsų pastangų keičiant mitybą, pašarą, o negalavimas taip pat tęsiasi ilgą laiką, konsultuokitės su veterinaru. Ankstyvas tyrimas gali sutaupyti lėšas gyvūno gydymui, taip pat saugosite jo sveikatą. Žarnyno sudirginimai, augliai, alergijos gali sukelti rimtus sveikatos sutrikdymus bei ligas, tad konsultacija gali padėti išvengti rimtesnių augintinio sveikatos problemų.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais.

veterinaras.lt