Senjorų (vyresnių nei 7 metų šunų) šeimininkai turi skirti daugiau dėmesio savo augintinių sveikatos patikrinimui, prevencinėms priemonėms. Jei šeimininkas nori džiaugtis savo ilgaamžiu augintiniu ir matyti jį žvalų ir sveiką, būtina nuolatinė sveikatos patikra ir periodiškai atliekami tyrimai. Veterinarijos gydytojai rekomenduoja kasmetinius kraujo tyrimus, echoskopiją, savalaikę kastraciją/sterilizaciją, skiepus ir tinkamą mitybos planą. Net ir įprastas vizitas pas patyrusį veterinarijos gydytoją, kuris apčiuopia pilvo sritį, gali padėti išvengti sunkių ligų komplikacijų, sustabdyti onkologinių ligų vystymąsi.

Vėžys – dažniausia mirties priežastis tarp vyresnių nei 10 metų amžiaus šunų. Visgi daugiau nei pusė nustatytų vėžio atvejų, pasak JAV veterinarijos specialistų atliktų tyrimų, įmanoma išgydyti. Daugiau nei 50 proc. vėžinių susirgimų diagnozuojama vyresniems nei 10 metų šunims. Dažniausiai diagnozuojamos vėžio formos yra limfmazgių, odos, pieno liaukų, minkštųjų audinių vėžys.

Šunų vėžio, piktybinių auglių simptomai ir požymiai

Šunims pasireiškiantys vėžio simptomai labai panašūs į tuos, kuriuos patiria ir žmonės. Galūnių tyniai, užčiuopiami guzai, padidėję mazgai, negyjančios žaizdos, padidėję limfmazgiai, neįprasti kraujavimai. Tai klasikiniai vėžio požymiai, tačiau ankstyvosiose stadijose nepastebimi jokie simptomai, todėl būtina nuolatinė prevencija,‐ tyrimai, veterinarijos gydytojo apžiūra, gyvūno savijautos stebėjimas.

Šunų onkologinių ligų priežastys 

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dažnėja šunų onkologinės ligos yra ir gerėjanti gyvūnų priežiūra, ‐ šunys vis dažniau gyvena ilgiau dėl geros šeimininkų priežiūros ir sulaukia tokio amžiaus, kuriame didėja šių ligų rizika. Šiais laikais šunys yra skiepijami, saugomi nuo nelaimingų atsitikimų, tad gyvena ilgesnį amžių.

Kitas svarbus faktorius – šunų veislė. Kai kurios šunų veislės genetiškai labiau linkusios į onkologinius susirgimus. Pastebima, kad auksaspalviai retriveriai, boksteriai, Berno aviganiai dažniau serga onkologinėmis ligomis. Geresni mišrūnų sveikatos rodikliai aiškinami tuo, kad šie šunys turi platesnį genų spektrą, kuris lemia stipresnę imuninę sistemą, taip pat platesnis genų spektras tikėtina turi mažiau genų, lemiančių onkologinius susirgimus. Visgi egzistuoja tam tikri aplinkos faktoriai, kurie neturi nieko bendra su genetika, tad vėžinės ligos gali būti ir aplinkos faktorių rezultatas.

Šunų vėžinių susirgimų prevencija

Vienas iš svarbiausių faktorių, apsaugančių jūsų augintinį nuo pieno liaukų ir lytinių organų vėžinių susirgimų – ankstyva sterilizacija. Jei šuo ar kalė sterilizuojamas dar prieš pirmąją rują, jo rizika susirgti vėžiu sumažėja itin reikšmingai. Tai aktualu šeimininkams, kurie neketina veisti šuniukų.

Gera burnos higiena ir dantų priežiūra gali itin padėti apsaugoti nuo burnos ertmės vėžio.

Renkantis šuns veislę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į genetiškai lemiamas ligas, kuriomis konkrečios veislės šunys dažniau serga.

Nors minėti faktai gali padėti sumažinti onkologinių ligų riziką, visgi efektyviausias būdas apsaugoti gyvūną yra nuolatinė vet. gydytojo apžiūra, rekomenduojami kasmetiniai tyrimai sulaukus tam tikro amžiaus ir šeimininko atidumas savo gyvūno sveikatai.

Net jei jūsų augintiniui diagnozuojamas vėžys, tai nebūtinai reiškia, kad gyventi jam liko nedaug. Pieno liaukų augliai, odos dariniai, minkštųjų audinių dariniai paprastai lengvai šalinami chirurginiu būdu ir gyvūno sveikata pagerėja, ypač, jei chirurginės procedūros atliekamos nedelsiant ir aptikus ankstyvąsias vėžio stadijas.

Veterinarijos gydytojo apžiūra paprastai apima keletą etapų. Vet. klinikoje gyvūnas turi būti pasveriamas, patikrinamos jo akys, ausys, burnos ertmė, dantų būklė. Stetoskopu vet. gydytojas tikrina gyvūno plaučius, širdies darbą, pilvo srities garsus.

Svarbus gyvūno sveikatos indikatorius yra jo dantenų būklė. Jei vet. gydytojas, švelniai paspaudęs dantenas mato, jog jos šiek tiek pabąla ir netrukus vėl užsipildo rausvumu,- jei tai įvyksta greitai, vadinasi gyvūno kraujotaka normali, geras širdies darbas. Baltos dantenos paprastai rodo sveikatos problemas, šoką ar anemiją.

Rankomis vet. gydytojas apčiuopia pilvo organus: kepenis, inkstus, šlapimo pūslę, patyręs gydytojas gali apčiuopa nustatyti organų padidėjimą. Šiuo metodu taip pat aptinkami padidėję limfmazgiai.

Šunų ir kačių šlapimo tyrimai

Diagnozuojant šlapimo takų, šlapimo pūslės, inkstų ligas šlapimo tyrimas padeda identifikuoti ligos kilmę, sunkumą. Šlapimas yra šiek tiek gelsvas, skaidrus, jame neturi būti kraujo, priemaišų, klampumo. Ligos atveju kinta šlapimo spalva, skaidrumas, kvapas. Nors gyvūnų šlapimo kvapas yra stiprus, pvz. kačių, tačiau jis neturi būti stipresnis nei įprasta, esant tam tikroms ligoms šlapime jaučiasi itin aštrus amoniako kvapas.

Esant pakitimams inkstuose amoniako kvapas jaučiamas ir iš gyvūno burnos.Tokiu atveju reikalinga labai skubi pagalba.

Šlapimo tyrimas padeda nustatyti šlapime esantį gliukozės, baltymų kiekį, šlapimo Ph terpę, kraujo pėdsakus. Šie indikatoriai rodo pakitimus šlapimo organų funkcijose ir gali rodyti traumų pasekmes, infekcijas, defektus ar ligas. Didelis kraujo ląstelių kiekis šlapime taip pat gali rodyti vidinį kraujavimą.

Veterinariniai kraujo tyrimai

Kraujo tyrimas parodo bendrą gyvūno organizmo būklę. Net sveikam gyvūnui rekomenduojama, bent kartą metuose atlikti kraujo tyrimą, kaip galimybę išvengti rimtų susirgimų ir ilgo bei brangaus gydymo.

Kraujas gyvūnams imamas iš venos. Yra keletas pagrindinių indikatorių kraujo tyrime, kurie padeda vet. gydytojui nustatyti gyvūno sveikatos būklę, diagnozuoti ligą:

• Bendras baltymų kiekis. Jo padidėjimas rodo uždegimą, dehidrataciją. Baltymų kiekio sumažėjimas sietinas su vidiniu kraujavimu, nevisaverte mityba, širdies ligomis.
• Albuminas. Didėjimas dėl dehidratacijos. Albumino sumažėjimas kraujyje gali reikšti vidinį kraujavimą, širdies ligas, kepenų patologiją.
• Kraujo šlapalo padidėjęs kiekis rodo inkstų patologijas, šlapimo pūslės trūkimą. Sumažėjimas sietinas su kepenų ligomis.
• Kreatininas,- medžiaga, dalyvaujanti organizmo metabolizmo procesuose, sietina su inkstų ligomis, raumenų pažeidimais, šlapimo pūslės pažeidimu ar trūkiu.
• Gliukozės kiekis kraujyje. Gliukozės kiekio padidėjimas gali rodyti diabetinę būklę, taip pat stresinę būklę. Per mažas gliukozės kiekis sietinas ir su neurologinėmis ligomis, nevisaverte mityba.

Veterinarinis bakteriologinis tyrimas

Mityba ir priežiūra sterilizuotiems augintiniams

Svorio didėjimas po sterilizacijos tampa aktualia problema tik tuomet, jei gyvūnas nėra pakankamai aktyvus ir jei nekoreguojama jo mityba. Jaunas gyvūnas po sterilizacijos išlieka toks pat fiziškai aktyvus ir vikrus,nepatiria hormonų pokyčių, labiau prisiriša prie šeimininko, tampa labiau klusnus, tad jei pakankamai vedžiojamas, o šeimininkai parenka tinkamą dietą/ mitybos planą ir maitina atsižvelgdami į vet. gydytojo rekomendacijas, augintinis gali išlaikyti sveiką kūno svorį be ypatingų pastangų. Dėmesys mitybai turi būti kiek didesnis, kai augintinis sterilizuojamas vyresniame amžiuje.

Sterilizuotą gyvūną lengviau auklėti, tokie augintiniai rečiau pabėga ar sukelia šeimininkui kitus nepatogumus, susijusius su pakitusiu elgesiu rujos metu. Tai taip pat padeda susidoroti su teritorijos žymėjimo problema, kas itin aktualu kačių šeimininkams.

Reikšminga prevencija veterinarijoje

Kalių sterilizacija beveik eliminuoja pieno liaukų vėžio riziką, gimdos vėžio riziką, patinams sumažina prostatos, sėklidžių vėžio riziką. Sterilizacija prailgina naminio gyvūno gyvenimą ir, tam tikra prasme, daro jį kokybiškesnį.

Ansktyvas sprendimas sterilizuoti augintinį gali apsaugoti jį nuo vėžinių susirgimų

Sterilizacija yra svarbus ir reikšmingas sprendimas, kurį turi gerai apsvarstyti kiekvienas gyvūno šeimininkas. Šuniukų/kačiukų/šeškų veisimas yra atsakingas ir sudėtingas procesas, kurio kiekvienas etapas turi būti kruopščiai planuojamas. Labai svarbu iš anksto numatyti potencialius mažylių šeimininkus, atsakingai rūpintis patele, kad ji neišsektų, numatyti galimas išlaidas Cezario pjūvio operacijai (jei to prireiks), šuniukų mitybai ir priežiūrai. Kiekvienas atsakingas šeimininkas praleidžia ir ne vieną bemiegę naktį prie savo mylimo augintinio per gimdymus, gimus vadai, prižiūrint, kad nė vienas mažylis neliktų alkanas. Ar esate pasiruošę tokiai atsakomybei ir ar jaučiatės atsakingi už naują gyvybę? Visuomet klauskime savęs, nes gyvenimas pilnas pavyzdžių, kuomet dėl žmogaus neatsakomybės liūdime, kad tiek daug gyvūnų neturi šeimininkų ir šiltų namų, išmetami į gatvę, paliekami likimo valiai.

Sterilizacijos operacija veterinarijos klinikoje

Gijimas po sterilizacijos vyksta  apie 10-14 dienų, taigi šiuo laikotarpiu šeimininko atsakomybėje žaizdos priežiūra, ramūs pasivaikščiojimai, o, reikalui esant, ir papildomos konsultacijos su vet. gydytoju ar vaistų injekcijos.

Gijimas po sterilizacijos vyksta apie 10-14 dienų, taigi šiuo laikotarpiu šeimininko atsakomybėje žaizdos priežiūra, ramūs pasivaikščiojimai, o, reikalui esant, ir papildomos konsultacijos su vet. gydytoju ar vaistų injekcijos. Procedūra baigiasi siūlų išėmimu po 10-14 dienų ir galutine apžiūra pas operavusį veterinarą.

Įsigiję mažą šuniuką ar kačiuką, galbūt jau svarstote, kaip reikės elgtis, kai gyvūnas pradės lytiškai bręsti. Augintinio elgesys brendimo laikotarpiu neišvengiamai keičiasi, dažnai jis pradeda žymėti teritoriją, tampa itin aktyvus.

Kastracija – tai sėklidžių pašalinimas per prapjautą mašnelę. Po jų išėmimo pjūvis yra užsiūnamas, o mašnelė nėra šalinima, su laiku ji susitraukia. Tą pačią dieną  šuo/katinas yra išleidžiamas namo jam suleidus skausmo kontrolės vaistų. Daugumą šunų/katinų kitą dieną nori tęsti savo įprastą rutiną, tačiau turi būti stebimi šeimininkų, kol žaizda visiškai sugyja.

Naminių gyvūnų vaisingumo reguliavimas yra kiekvieno gyvūno šeimininko atsakomybė, mažinanti beglobių keturkojų skaičių miestuose, padedanti užtikrinti, kad kiekvienas šuo ar katinas gali turėti šiltus namus.

Kastracija – tradicinė chirurginė procedūra

Šeimininkai, ruošiantys savo augintinį operacijai turi prisiminti, kad iš vakaro gyvūno geriausia nemaitinti, tačiau duoti vandens.

Operacija trunka apie 30 minučių, gyvūnas prabunda po valandos. Tik prabudęs gali vemti, neėsti iki 3 dienų po operacijos, tačiau taip būna retai. Katinus šeimininkai išsineša narvelyje. Keturkojis pacientas būna prabudęs, atsigavęs.

Po šios operacijos pjūvio vieta ir audiniai aplink pjūvį gali nežymiai patinti. Jei matote itin didelius tynius, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Iš žaizdos negali tekėti skysčiai, žaizda neturi atsiverti. Jei matote kokius nors žymius pakitimus, geriausia pasirodyti jūsų augintinį operavusiam veterinarijos gydytojui. Sėklidžių šalinimas nėra pavojinga procedūra gyvūno gyvybei, tad ypatingų komplikacijų neturėtų būti. Svarbu šiek tiek stebėti ir prižiūrėti savo augintinį 3-4 d. po operacijos.

Šunų, kačių, šeškų kastracijos privalumai ir trūkumai

Augintinio kastracijos privalumai: 

Kastracija sumažina vyrišką patinų agresiją, per didelį šlapimo išskyrimą, kuriuo žymi  savo teritoriją taip pat norą nepaisyti komandos, polinkį pabėgti rujos metu. Visos šios priežastys yra svarbios, todėl visi darbiniai tarnybiniai šunys, vedliai akliesiems žmonėms yra kastruoti. Jie mokosi greičiau ir yra patikimesni. Patirtis rodo, kad mažų veislių šunys labiau linkę žymėti teritoriją nei didelių veislių šunys. Dauguma terjerų  ir didelių veislių šunų yra labiau linkę į agresiją, tad šios priežastys lemia šeimininkų sprendimą kastruoti savo augintinį.

Kastracija žymiai sumažina patinų prostatos hiperplazijos riziką bei abscesų (pūlingų uždegimų ir infekcijų) vystymąsi. Vyresniame gyvūno amžiuje prostata didėja, apsunkina šlapinimąsi, negydomi šie procesai gali lemti onkologinius susirgimus.

Kastruoto gyvūno elgesio pakitimai. Kastracijos trūkumai:

Po kastracijos išnykus lytiniam potraukiui kastruoti gyvūnai neieško poros, nekovoja dėl teritorijos, jie tampa ramesni, todėl jų apetitas pagerėja, sumažėja aktyvumas. Pagerėjus apetitui šuo/katinas valgo daugiau, o šeimininkas šeria gausiau, todėl tai gali lemti svorio padidėjimą. Jei jūsų augintinis yra kastruotas, rekomenduojame mažinti maisto kiekį nuo 10 – 20% ar pakeisti maistą, rinktis pašarą, skirtą kastruotiems gyvūnams.

Šunų analinių liaukų uždegimo simptomai ir požymiai

Kai kuriais atvejais šunų analinių liaukų gaminamos gleivės negali pasišalinti, sukeldamos uždegimus, infekcijas ir netgi abscesus (pūlingus uždegimus, galinčius sukelti kraujo užkrėtimą). Simptomai, padedantys šuns šeimininkui šiek tiek geriau identifikuoti analinių liaukų uždegimą būtų šie:

• Dirglumas, neramumas, šuo negali ramiai ilsėtis; 
• Šuo nuolat bando laižytis, kasytis ar kandžioti aplink išeinamąją angą;
• Šuo skleidžia nemalonų kvapą;
• Augintinis kenčia nuo vidurių užkietėjimo, negali pasituštinti, jaučia skausmą (inkščia) tuštindamasis.

Analinių liaukų uždegimo eiga

Įprastai, jei šuo yra sveikas, tuštinantis pasišalina ir analinėse liaukose esantis skystis, tad sveikatos sutrikimai prasideda tuomet, kai šio skysčio liaukos nesugeba pašalinti. Skysčiui užsistovint liaukose, jis tirštėja, darosi klampus ir užkemša liaukų kanalėlius. Šiuo atveju, augintiniui padėti nesunku – skystis lengvai pašalinamas švelniai paspaudus reikiamose vietose aplink išeinamąją angą, tad veterinarijos gydytojas greitai pašalins šį sveikatos sutrikimą.

Jei analinių liaukų užsikimšimas dažnai kamuoja jūsų augintinį, veterinarai rekomenduoja pridėti ląstelienos į šuns mitybą. Ląsteliena, balastinės medžiagos, padidina išmatų tūrį, jos lengviau pasišalina, stipriau paspaudžia analines liaukas besituštinant, taip padėdamos joms ištuštėti. Šuns dieta gali būti koreguojama veterinarų rekomenduojamu specialiu pašaru arba, jei šuo mėgsta, stengiantis jam dažniau pasiūlyti daržovių, košių su daržovėmis, kruopomis.

Negydomas analinių liaukų užsikimšimas gali pavirsti infekcija. Šuo būna itin dirglus, gali būti piktas, baikštus, pastebimos geltonos, kraujingos išskyros aplink išeinamąją angą. Šiuo atveju vet. gydytojas išplauna analines liaukas, skiria antibiotikus. Augintinį būtina stebėti, negydoma infekcija gali virsti pūlingu uždegimu, prie išeinamosios angos gali atsiverti žaizdos.

Užsienio veterinarijos klinikose, besikartojantiems ir itin dažniems analinių liaukų uždegimams ir nepraeinamumui, taikomas analinių liaukų šalinimas. Visgi, ši procedūra, nors dalinai išprendžai augintinio sveikatos sutrikimus, tačiau gali turėti komplikacijų, – šuo gali negebėti valdyti tuštinimosi proceso.

Uždegimo prevencija

Kiekvienos augintinio ligos geriausia prevencija – sveika mityba, svorio kontrolė ir pakankamas fizinis krūvis. Dažniausiai analinių liaukų užsikimšimą patiria nedidelių veislių per didelį svorį turintys ar nutukę šunys. Jei bent kartą jūsų šuniukas yra patyręs šį sveikatos sutrikimą, priminkite veterinarui patikrinti augintinio analines liaukas per kiekvieną vizitą.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais 

Veterinaras.lt 

Dažniausiai šeimininkai augintinio odos tinimus ar gumbus pastebi jį glostydami, kadangi šį sveikatos sutrikimą gali maskuoti tankus kailis. Pastebėję panašius odos darinius, dažniausiai susimąstome: ar tai naujas gumbas, ar neseniai atsirado šis tinimas? Prisimename, kad gyvūnas jau kurį laiką laižo ar kandžioja šią vietą. Pirmiausia šeimininkas išsigąsta, kad gumbas gali būti onkologinės ligos (vėžio) požymis. Visgi, gumbai ir tyniai ant keturkojo odos būna ir infekcijos pasekmė, parazitų sukelti negalavimai, tad geriausiai į šiuos klausimus atsakys veterinarijos gydytojas.

Verta žinoti, kad daugelis gumbų, kuriuos užčiuopiame augintinio odoje, visgi yra gerybiniai, tik nedidelis procentas jų gali reikšti vėžinius susirgimus. Bet kuriuo atveju, būtina nelaukti, kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus ir rekomenduos šalinti darinį.

Pagrindinės šunų pilvo pūtimo priežastys

Viena pagrindinių augintinio pilvo pūtimo priežasčių, – netinkama mityba, ypač tuomet, kai jis maitinamas maisto likučiais nuo šeimininko stalo. Prastos kokybės pašarai taip pat tampa priežastimi dėl ingredientų, kurių organizmas negali lengvai suvirškinti, tad žarnyne kaupiasi dujos. Nekokybiški pašarai savo sudėtyje turi daug konservantų. Šeimininkai, kurie mėgsta itin dažnai lepinti savo keturkojus skanėstais taip pat paskatina šį šuns negalavimą. Dažniausiai veterinarijos gydytojai pataria nešerti šunų produktais, kurių sudėtyje yra laktozės. Kai kurios šunų veislės yra alergiškos tam tikriems maisto produktams, tad jautrumas ir maisto netolerancija pasireiškia kaip bėrimas, pastebima paraudusi oda, augintinį vargina pilvo pūtimas. Viena iš pilvo pūtimo priežasčių taip pat yra pernelyg greitas valgymas, kuomet šuo prisiryja oro.

Nuolatinis augintinio pilvo pūtimas gali būti rimtesnio sveikatos sutrikimo požymis, ligos pradžia, o taip pat kaip šalutinis kai kurių medikamentų poveikis.

Sveika mityba – augintinio sveikatos pagrindas

Taisyklinga šuns mityba yra geriausias būdas išvengti pilvo pūtimo, tad svarbu aptarti keletą sveikos mitybos taisyklių.

Pirmasis patarimas – maitinti šunį maistingu, gerai virškinamu pašaru. Šeimininkas turi pastudijuoti koks pašaras tinkamiausias jo augintiniui, atsižvelgdamas į gyvūno amžių, veislę, svorį, pasitarti su veterinarijos gydytoju, kokį pašarą jam rekomenduotų, ir rinktis iš keleto variantų.

Stenkitės nemaitinti augintinio maisto likučiais nuo savo pietų stalo. Daugeliui mūsų valgomų maisto produktų (pvz.: sūrių, varškės produktų, miltinių produktų) šuo gali būti alergiškas, o alergija pasireiškia ir kaip pilvo pūtimas.

Jei šuo maitinamas natūraliu maistu, neduokite pieno produktų. Juose gausu baltymų, kurie tam tikrų veislių šunims ypač alergizuoja, sukelia stiprius bėrimus, egzemas.

Kokybiško pašaro šunims požymiai

Sekdami šuns pašaro etiketes, ingredientų sąrašą, galite pastebėti, kad kokybiškas maistas turės šiuos aspektus:

• Mėsa turi sudaryti pagrindinę ir didelę dalį iš ingredientų sąrašo;
• Kokybiškas pašaras sudėtyje turi kuo mažiau kukurūzų, kviečių ir kitų grūdinių kultūrų, kurios sukelia alergijas;
• Minimalus konservantų sąrašas;
• Vienas iš kokybiško pašaro požymių – omega rūgštys, kurios itin naudingos gyvūno organizmui.

Jei pastebite, kad jūsų augintinį vargina pilvo pūtimas, nepaisant jūsų pastangų keičiant mitybą, pašarą, o negalavimas taip pat tęsiasi ilgą laiką, konsultuokitės su veterinaru. Ankstyvas tyrimas gali sutaupyti lėšas gyvūno gydymui, taip pat saugosite jo sveikatą. Žarnyno sudirginimai, augliai, alergijos gali sukelti rimtus sveikatos sutrikdymus bei ligas, tad konsultacija gali padėti išvengti rimtesnių augintinio sveikatos problemų.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais.

veterinaras.lt