Kas yra vakcina?

Vakcina paruošia organizmo imuninę sistemą kovai su ligas sukeliančiais organizmais. Vakcinoje yra antigenų, kurie organizmo imuninei sistemai atrodo kaip ligą sukeliantys organizmai. Kai vakcinoje esančios medžiagos patenka į organizmą, jis lengvai stimuliuojamas, tad jei augintinis iš tiesų būtų infekuotas, jo organizmas jau būtų pasiruošęs kovai su ligos sukėlėju. Jo imuninė sistema greitai atpažįsta ligos sukėlėją ir jį neutralizuoja visiškai arba sumažina ligos komplikacijas, gyvūnas praserga lengvesne forma.

Svarbiausia pasitarti su veterinarijos gydytoju, kokia vakcina ar kombinacija aktualiausia ir labiausiai tinkama jūsų gyvūnui, taip pat kokio vakcinacijos grafiko reikėtų laikytis kiekvienu konkrečiu atveju.

Kokie klausimai aktualiausi pirmą kartą skiepijantiems savo augintinį?

Kada vakcinuojamas mažas šuniukas/kačiukas?

Yra dviejų tipų schemos skiepijimui mažiems šuniukams: pirmas skiepas padaromas pusantro mėnesio, po to – dviejų mėnesių ir trijų mėnesių. Antra galima skiepijimo schema: dviejų ir trijų mėnesių amžiaus. Schema priklauso nuo vakcinos gamintojo, paprastai ją reikia rinktis atsižvelgiant į gyvūno sveikatą, tą geriausiai patars veterinarijos gydytojas.

Kačiuko skiepai paprastai atliekami dviejų ir trijų mėnesių amžiaus.

Skiepijama nuo tų pačių ligų, tik į trijų mėnesių amžiaus skirtą vakciną įeina skiepas nuo pasiutligės.

Kaip vakcinuoti gyvūną, paimtą iš prieglaudos?

Pirmiausia reikia duoti vaistus nuo kirminų ir tuomet po dešimt-keturiolikos dienų skiepyti. Jei gyvūnas turi kirminų, reikia kartoti vaistų dozę ir atidėti skiepą, priklausomai nuo to, kokių parazitų gyvūnas turi, jei askaridžių,- skiepas gali atsidėti net iki dviejų mėnesių, geriausia konkrečiu atveju visuomet konsultuotis su veterinarijos gydytoju.

Kada atidėti/vengti skiepų?

Kai gyvūnas serga: viduriuoja, pakilusi temperatūra, kosėja, yra gydomas nuo konkrečios ligos ir girdomas antibiotikais, taip pat, kai turi parazitų.

Ar skiepai saugūs?

Skiepai iš tiesų saugūs, tą garantuoja gamintojas. Tačiau po skiepo gali būti skausminga vieta, į kurią buvo vakcinuojama, net iki dviejų parų, gali patinti, pakilti kūno temperatūra. Taip pat gyvūnas gali būti vangus iki trijų parų, neėsti. Katėm gali atsirasti išskyrų iš nosies, gali čiaudėti, kosėti. Maža tikimybė, tačiau gali pasireikšti anafilaksinė reakcija,- šokas. Tuomet būtina kuo skubiau kreiptis į vet. gydytoją, visgi, šie atvejai itin reti.

Ar tikrai būtina skiepyti kasmet?

Taip, ypač, jei turite mažų vaikų ir gyvūnas gyvena aplinkoje, kur turi kontaktą su laukiniais gyvūnais ar kitais šunimis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Jei jūsų šuniukas ar kačiukas dar neturi vienerių metų:

Patys pirmieji naminio gyvūno vizitai būtini visoms reikalingos vakcinacijoms, kurios privalomos mažiems šuniukams ir kačiukams. Vizitai dėl skiepų dažnesni jauname gyvūno amžiuje, vėliau vakcinacija kartojasi periodiškai kartą per metus.

Per pirmąjį vizitą veterinarijos gydytojas taip pat turėtų pakonsultuoti apie erkių, blusų, kirmėlių prevenciją, apžiūrėti gyvūną, paskirti kraujo tyrimą, jei sveikatos būklė kelia įtarimą, – gyvūnas vangus, viduriuoja ar turi kitą įtartiną negalavimą.
Veterinarijos gydytojas taip pat įvertina, kaip gyvūnas auga ir vystosi,- ar teisingai vystosi gyvūno kaulų, raumenų sistema, – tai itin aktualu didelių veislių šunų šeimininkams. Jauniems šuniukams būtina apžiūra dėl rachito prevencijos, veterinarijos gydytojas pataria reikiamus maisto papildus, konsultuoja apie tinkamą gyvūno mitybą. Taip pat šeimininkai turėtų užduoti ir rūpimus klausimus apie gyvūno elgesį, jo socializaciją, adaptaciją namuose, lauke, ypač, jei kyla klausimų dėl gyvūno agresijos ar kitų elgesio sutrikimų.
Pirmieji vizitai svarbūs šeimininkui, kadangi jis gali plačiau pasikonsultuoti apie naminio gyvūno priežiūrą, mitybą, sveikatą, sutvarkyti reikiamus gyvūno dokumentus (pasus vykstant į užsienio šalis, mikročipavimus ir kt.).

Jei jūsų gyvūno amžius nuo 1 iki 7 metų:

Augintinio iki septynerių metų amžiaus vizitai pas veterinarijos gydytoją paprastai rekomenduojami kartą į metus. Gyvūnas vakcinuojamas, apžiūrimas, paskiriami reikalingi tyrimai, – paprastai būtinas kraujo tyrimas. Jei sveikatos būklė nekelia įtartinų ligų požymių, kraujo tyrimo turėtų užtekti įvertinti gyvūno sveikatos būklę. Tai veterinarijos gydytojas pažymi augintinio pase, – atliktą erkių, blusų, kitų parazitų patikrinimą, kraujo testo rezultatus, skiepų atžymas. Be kasmetinės augintinio apžiūros bei skiepų šeimininkas negali vežtis gyvūno į užsienio šalis.
Kasmetiniai vizitai nebūna dažni jei tik gyvūnas neturi sveikatos sutrikimų. Paprastai tam tikrų veislių augintinių šeimininkai į veterinarijos gydytojus kreipiasi dažniau dėl galimų alergijų, odos ligų, mitybos sutrikimų, kaulų – skeleto vystymosi sutrikimų ir pan.

Jei jūsų gyvūnui daugiau nei 7 metai:

Vyresnių augintinių sveikatos būklei įvertinti rekomenduojami du vizitai pas veterinarijos gydytoją per metus. Šeimininkas turėtų atkreipti gydytojo dėmesį, jei gyvūnas geria daugiau vandens, nei įprasta, jei blogėja jo apetitas, jei jis priaugo daugiau svorio, taip pat jei pastebi, kad gyvūnas sunkiai šlapinasi, tuštinasi, ar priešingai – tai daro dažniau nei įprasta.

Šeimininko pareiga – laiku atkreipti dėmesį į gyvūno sveikatos būklę

Svarbiausia šeimininko atsakomybė – nedelsti, jei mato, jog augintinis prastai jaučiasi, viduriuoja, vemia ar jei ryškėja kiti sveikatos sutrikimų požymiai. Tokiu atvejai vizitai tampa dažnesni. Uždelsus gydyti sveikatos sutrikimus, gyvūnas gali įgyti rimtesnių sveikatos problemų, tad šeimininkui didėja gyvūno gydymo išlaidos, todėl rekomenduojama susirūpinti sveikatos sutrikimų prevencija ir taip išvengti rimtų susirgimų. Jūsų gyvūnas bus laimingas ir džiugus, jei rūpinsitės jo sveikata!

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Pagrindiniai požymiai, kad jūsų gyvūnas gali turėti parazitų yra šie:

• Tamsūs taškeliai ant kailio;
• Blusų kiaušinėliai;
• Gyvūnas nuolat kasosi, laižosi;
• Paraudusi, nudraskyta oda ir odos dėmės;
• Kailio silpnėjimas, plaukų netekimas.

Šeimininkai gali lengvai patikrinti ar gyvūnas turi parazitų kailyje: apžiūrėti kaklo sritį, taip pat kailį ties uodega, pilvo sritį, apžiūrėti ar nėra išplikusių vietų kailyje. Būtina kruopščiai apžiūrėti gyvūno ausis, kaklą, vietas aplink akis.

Erkės ir blusos labiau pavojingos mažiems šuniukams ar kačiukams, kadangi, dėl mažo jų kūno svorio netenkant kraujo, kuriuo maitinasi parazitai, gyvūnai gali susirgti anemija. Pagrindiniai anemijos požymiai: papilkėjusios dantenos ir energijos stoka.

Blusos dažnai sukelia alergines reakcijas, kadangi kąsdamos suleidžia nuodingų medžiagų, dažnai sukeliančių niežulį, dėl ko silpnėja gyvūno kailis, odą itin niežti, tad gyvūnas nuolat kasosi bei netenka kailio. Kasydamas kailį gyvūnas gali pradraskyti odą bei įnešti infekciją, tad tai sukelia dar rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Dažniausiai gyvūnai užsikrečia blusomis bei erkėmis vos pasivaikščioję ant žolės ar turėdami nors trumpą kontaktą su kitais užsikrėtusiais gyvūnais. Blusos patelė padeda apie 40-50 kiaušinėlių per dieną, tad parazitai greitai pastebimi.

Pastebėjus blusų gyvūno kailyje būtina taip pat kruopščiai išsivalyti kilimus, minkštus baldus, kadangi parazitai gali išlikti gyvybingi ir tarpinėje aplinkoje.

Erkių prevencija ir higiena

Erkes geriausia šalinti mūvint gumines pirštines, tvirtai suėmus pincetu. Jei matote, kad palikote erkės galvutę, geriausia būtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad ją pašalintų. Dažniausiai gyvūnui įsisiurbia briedinės erkės, kurios puola ne tik naminius gyvūnus, bet daugelį žinduolių, taip pat ir žmones.

Pagrindiniai požymiai, kad gyvūnui įsisiurbusi erkė, kuri kelia sveikatos sutrikimus:

• Apetito netekimas;
• Apatija, energijos stoka, gyvūnas atrodo liūdnas;
• Sąnarių skausmas;
• Patinę limfmazgiai.

Ligos, kurias gali sukelti erkės yra: anemija, odos infekcija, gyvūną taip pat gali ištikti paralyžius.

Šiuolaikinės priemonės leidžia apsaugoti gyvūną nuo erkių ir blusų: tai įvairūs prevenciniai šampūnai, antkakliai, lašai, tabletės. Šias priemones geriausia rinktis konsultuojantis su veterinarijos gydytoju, kuris patars reikiamą priemonės dozę ir paaiškins vartojimo instrukciją, kad prevencija būtų efektyvi.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Šunų skrandžio užsisukimas

Smarkiai išpūstas pilvas gali būti pavojingos būklės – skrandžio užsisukimo požymis. Tai nutinka, kai dujos ar didelis maisto kiekis virškinimo trakte sukelia spazmus, o perpildytas skrandis nuo spazmų apsisuka, jame lieka didelis maisto kiekis ir susikaupusios dujos, – tokioje situacijoje sutrinka, blokuojama skrandžio kraujotaka. Būklę sukelia ir itin didelis fizinis krūvis po sotaus valgio, taip pat atvejai, kuomet šuo ėda labai greitai ir ėsdamas prisiryja oro.

Pagrindinės skrandžio užsisukimo priežastys, kurias įvardija veterinarijos gydytojai, dažniausiai lemiamos šių veiksnių:
Šunų veislės, kurios išsiskiria įdubusia krūtine: Senbernarai, Dogai. Šunys, kurių pagal veislę ar prigimtį didelis kūno svoris, turi net 20 proc. didesnę skrandžio užsisukimo riziką. Nors ir retai, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet ir mažų veislių šunims užsisuka skrandis.

Jei maitinate savo šunį tik kartą per dieną ir duodate jam didelį maisto kiekį iš karto, – tai taip pat gali sukelti virškinimo sutrikimus. Alkanas šuo ėda itin greitai, praryja didelius kąsnius maisto, skubėdamas prisiryja daug oro.

Vyresnis gyvūno amžius, – 7-12 metų šunys dažniau patiria skrandžio užsisukimą.
Genetiniai veiksniai, šuns veislė.

Šunų pilvo pūtimas gali būti skubaus atvejo požymis gelbėjant augintinio gyvybę

Jei pastebite, kad augintinio pilvas itin išpūstas, šuo jaučiasi nepatogiai, nedelskite. Skrandžio užsisukimas dažniausiai neišvengiamai gydomas chirurginiu metodu, nedelsiant atliekama operacija.
Apsaugoti augintinį nuo šio sutrikimo galima stengiantis paisyti šių patarimų:
Šerkite šunį du ar daugiau kartų per dieną, paskirstydami dienos maisto normą per 2-3 šėrimus, – to ypač reikėtų laikytis, jei jūsų keturkojui jau buvę užsisukusio skrandžio atvejų. Į šuns dietą įtraukite kokybiškų konservų ar išvirkite mėsos sultinio su kruopomis, daržovėmis.
Pašėrę šunį iš karto neveskite jo į lauką, stenkitės, kad jis pailsėtų, šiek tiek palaukite, kol organizmas apvirškins maistą.

Šunų vidinis kraujavimas, organų plyšimas

Kita šunų pilvo pūtimo priežastis gali būti skrandžio ar žarnos įtrūkimas, plyšimas dėl šuns prarytų kaulų gabaliukų, opų ar auglių virškinimo trakte. Vidinis kraujavimas ir pilvo pūtimas taip pat gali prasidėti plyšus šlapimo pūslei, tulžies pūslei. Šiais kritiniais atvejais šuo gali būti vangus, apatiškas, taip pat šuo gali vemti, tad, esant sunkiai būklei, nedelsiant reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Vet. klinikoje esant vidiniam kraujavimui leidžiami antibiotikai, nuskausminamieji vaistai, gyvūnas operuojamas – išvaloma pilvo ląsta, išsiurbiami skysčiai.

Šunų hormonų sutrikimai

Dėl hormono kortizolio sutrikimų ir auglių antinksčiuose, šuo taip pat gali kentėti nuo pilvo pūtimų. Papildomi požymiai – didesnis skysčių vartojimas, dažnas šlapinimasis, kailio šėrimasis, plikimas. Chirurgija taikoma pašalinant auglius, skiriami vaistai.

Skysčių kaupimasis šunų pilvo ląstoje – vienas iš ligų požymių

Skysčiai pilvo ląstoje šunims gali kauptis dėl sutrikusios kepenų , širdies, inkstų, žarnyno ligų, žarnyno nepraeinamumo. Gyvūnas gydomas stengiantis pašalinti skysčių kaupimosi priežastį.

Traumos, onkologinės ligos, infekcijos, nesveika ar netinkama mityba – visos šios priežastys gali lemti šuns pilvo pūtimus, – tai požymis, leidžiantis laiku atpažinti pavojingą ar prastėjančią augintinio sveikatos būklę. Mažiems šuniukams pilvo pūtimas pasitaiko dėl parazitų – kirmėlių virškinimo trakte.

Kaip apžiūrėti augintinio pilvą?

Palieskite savo augintinio pilvo zoną – ar nejaučiate kietumo, tynio, karščio, guzų ar kitų neįprastų požymių. Sveiko šuns pilvas paprastai minkštas, lygus, normalios temperatūros, neišsipūtęs, o šuo puikiai jaučiasi, kai jį čiupinėjate ar glostote. Pastebėję neįprastus požymius nedelskite ir kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Pirmasis šuniuko vizitas į veterinarijos kliniką gali būti itin ankstyvas, kai kurie vet. gydytojai sako, kad kuo anksčiau šuniukas bus apžiūrėtas, – tuo geriau. Pirmaisiais šuniuko gyvenimo mėnesiais svarbiausia užtikrinti, kad šuniukai neturi parazitų – kirmėlių ar blusų, kurie yra dažniausia sveikatos sutrikimų priežastis. Taigi pirmiausia, sulaukus tinkamo amžiaus, vet. gydytojas sumaitina vaistus nuo kirmėlių, jei šuniukas turi parazitų, vaistų dozę kartais tenka kartoti. Tai būtina procedūra prieš pradedant šuniuką vakcinuoti. Net veislynuose pirkti šuniukai dažnai turi parazitų, tad parazitų profilaktika privaloma visiems šuniukams.

Viduriavimas ir vėmimas bei kiti virškinimo trakto sutrikimai dažnai pasireiškia mažiems šuniukams, kadangi jų virškinimo sistema dar itin jautri, jautriai reaguoja į kai kuriuos sunkiai virškinamus maisto produktus. Pasitaiko, kad virškinimo sutrikimai greitai dingsta, kai šuniukai išgydomi nuo parazitų, – kirmėlės dirgina virškinimo traktą, išskiria nuodus, tad šuniukas vemia, viduriuoja, alinamas jo organizmas.

Priemonių erkių ir blusų prevencijai pasirinkimas

Šeimininkams kyla klausimų kaip gydyti šuniuką nuo erkių ir blusų, ar tinkamos tos pačios priemonės, kaip ir suaugusiems šunims. Šiuo atveju lašinant priemones nuo erkių ir blusų reikia būti itin atsargiems, ypač kreipti dėmesį į veterinaro nurodymus, nes daugelis lašinamųjų priemonių yra nuodingos mažiems šuniukams dėl didelės veikliųjų medžiagų koncentracijos, per didelė šių vaistų dozė šuniukui gali būti mirtina. Visuomet konsultuokitės su vet. gydytoju kokias saugias priemones nuo parazitų rinktis, veterinaras paskirs saugią vaistų dozę.

Šuniuko mityba ir dažniausios problemos pirmąją savaitę parsivežus jį iš veislyno

Šuniukas patiria stresą. Dažniausias sveikatos sutrikimas tik parsivežus mažylį į naujus namus – viduriavimas. Virškinimo sistema jautriausiai sureaguoja į stresą ir maisto pasikeitimą. Šuniukas atskiriamas nuo mamos, savo vados, pasikeičia kvapai, – kiekvieno šuniuko organizmas reaguoja individualiai. Stresui įveikti ir apsiprasti pakanka savaitės, ypač, jei šuniukas jaučia meilę, dėmesį ir šilumą.

Svarbu pasiteirauti veisėjo, kokiu maistu šuniukas buvo maitinamas, ir, jei ketinate keisti maisto rūšį, tai geriau daryti palaipsniui, pamažu įvedant naujų produktų į šuniuko racioną. Šuniuko dietos didžiąją dalį turi sudaryti baltymai, padedantys vystytis ir augti jaunam organizmui. Nepatartini pieno produktai, kurie dažnai sukelia viduriavimą ir vėmimą.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt