Išskirtinių veislių šunų šeimininkai dažnai susiduria su aktualia problema: jų augintinio mityba turi būti subalansuota taip, kad jų gyvūnas nebūtų nuolat išbertas ar sudirgusia oda. Dažnai pastebite, kad šuo nuolat kasosi, krato galvą, sunkiai tuštinasi ar viduriuoja? To priežastis gali būti alergija tam tikriems maisto produktams.

Augintinio alergijos simptomai ir požymiai

Alerginė reakcija maistui gali pasireikšti ir tokiais simptomais kaip bėrimai, tyniai, ausų uždegimas, viduriavimas ar kiti virškinimo trakto sutrikimai. Tokio tipo alergija šunims dažniausiai pasireiškia dėl genetinių priežasčių, todėl grynaveislių šunų šeimininkams tenka labiau atkreipti dėmesį į savo augintinio mitybą. Labiausiai šunis alergizuojantys produktai paprastai yra šie: kiaušiniai, pieno produktai, vištiena, jautiena, kiauliena, žuvis, kviečiai.

Genetiniai veislės ypatumai – gali būti alergijų priežastis, alergines reakcijas taip pat lemia ir aplinkos veiksniai. Vienas iš galimų alergijos faktorių yra antibiotikų vartojimas. Maži šuniukai esant būtinybei gydomi antibiotikais, kurie ardo natūralią žarnyno florą, tad ateityje tai gali didinti alergijų riziką. Vienas iš veiksnių taip pat gali būti nuolatinis kontaktas su alergenais iš artimos aplinkos.

Šeimininkai taip pat turi atkreipti dėmesį, kad alerginė reakcija ne visuomet pasireiškia vos vieną kartą augintiniui valgant tam tikros rūšies maistą. Šuo gali maitintis tuo pačiu maistu keletą metų, tačiau alerginė reakcija pasireikš staiga, po ilgo laikotarpio, vartojant alergiją sukeliantį maistą, kuomet organizmas įsijautrins nuo alergenų.

Prevencijai – dažna konsultacija su vet. gydytoju dėl katės ar šuns mitybos ir augintinio sveikatos stebėjimas 

Alergijas konkrečiam maisto produktui gana sunku nustatyti, tačiau pasikonsultavę veterinarijos klinikoje galite rasti priemonių išsiaiškinti alergijos priežastis. Tai padaryti padeda eliminuojanti tam tikrus maisto produktus dieta, tačiau gyvūnui ją taikyti gana sudėtinga, jei jis maitinamas tik sausu maistu. Galima rinktis specialius pašarus, skirtus alergiškiems šunims. Svarbu pastebėti, kad tiek pašarą, tiek namie gaminamą maistą augintiniui sveika nuolat keisti, įvesti kuo įvairesnių maisto produktų. Gera rekomendacija yra prevencinis probiotikų vartojimas jauno amžiaus šuniukams, jei jiems dėl ligų tenka vartoti antibiotikus.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Netikėtai prasidėjęs dažnas vėmimas augintiniui gali būti lemiamas šių veiksnių:

• Bakterinės infekcijos virškinimo trakte;
• Parazitų, – kirmėlių ar įsisiurbusių erkių;
• Svetimkūnių, – prarytų žaislų, plaukų sankaupų;
• Pasikeitusio maisto raciono, maisto produktų netolerancijos (ypatingai dažna pieno produktų netolerancija), alergijų;
• Inkstų nepakankamumo;
• Sutrikusios kepenų veiklos, pankreatito;
• Narkozės, po kurios gyvūnui svaigsta galva bei tam tikrų medikamentų;
• Apsinuodijimo;
• Vidurių užkietėjimo;
• Skrandžio ligų – gastrito;
• Auglių virškinimo trakte.

Taigi, vienkartinis, retas vėmimas gali būti natūralus, tačiau jei tai dažna ir besitęsianti būklė, – gyvūno šeimininkui reikėtų nedelsti ir vykti į veterinarijos kliniką, kad veterinarijos gydytojas nustatytų priežastį. Stebėkite vėmimo dažnį, jei tai nutiko kartą per dieną ir gyvūnas atrodo žvalus, ėda, tuomet – tai normali būklė. Sunerimti reikėtų, jei pastebite ir kitų sveikatos sutrikimo požymių – viduriavimą, vangumą, kraują išmatose ar vemiant. Stebėkite, ar gyvūnas neprarado svorio, ar nori ėsti, geria vandenį.

Veterinarijos gydytojas, nustatydamas vėmimo priežastį, kreipia dėmesį į augintinio amžių, kūno svorį, anksčiau persirgtas ligas. Ligos diagnozei būtinas kraujo tyrimas, echoskopija, pilvo srities apčiuopa. Veterinarai esant sunkiai gyvūno būklei rekomenduoja neduoti gyvūnui ėsti bent pora valandų, užtikrinti, kad gyvūnas turėtų atsigerti vandens.

Rekomenduojama tolimesnė speciali dieta, – naminis vištienos sultinys, virta vištiena be odelės, ryžiai su sultiniu. Tokių mitybos rekomendacijų būtina laikytis iki keleto dienų, priklausomai nuo vėmimo priežasties, taip pat laikantis veterinaro nurodymų. Vet. gydytojas dažnam ir varginančiam vėmimui sustabdyti gali skirti vaistus, injekcijas, lašelinę, atsižvelgdamas į vėmimo priežastis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Šunų skrandžio užsisukimas

Smarkiai išpūstas pilvas gali būti pavojingos būklės – skrandžio užsisukimo požymis. Tai nutinka, kai dujos ar didelis maisto kiekis virškinimo trakte sukelia spazmus, o perpildytas skrandis nuo spazmų apsisuka, jame lieka didelis maisto kiekis ir susikaupusios dujos, – tokioje situacijoje sutrinka, blokuojama skrandžio kraujotaka. Būklę sukelia ir itin didelis fizinis krūvis po sotaus valgio, taip pat atvejai, kuomet šuo ėda labai greitai ir ėsdamas prisiryja oro.

Pagrindinės skrandžio užsisukimo priežastys, kurias įvardija veterinarijos gydytojai, dažniausiai lemiamos šių veiksnių:
Šunų veislės, kurios išsiskiria įdubusia krūtine: Senbernarai, Dogai. Šunys, kurių pagal veislę ar prigimtį didelis kūno svoris, turi net 20 proc. didesnę skrandžio užsisukimo riziką. Nors ir retai, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet ir mažų veislių šunims užsisuka skrandis.

Jei maitinate savo šunį tik kartą per dieną ir duodate jam didelį maisto kiekį iš karto, – tai taip pat gali sukelti virškinimo sutrikimus. Alkanas šuo ėda itin greitai, praryja didelius kąsnius maisto, skubėdamas prisiryja daug oro.

Vyresnis gyvūno amžius, – 7-12 metų šunys dažniau patiria skrandžio užsisukimą.
Genetiniai veiksniai, šuns veislė.

Šunų pilvo pūtimas gali būti skubaus atvejo požymis gelbėjant augintinio gyvybę

Jei pastebite, kad augintinio pilvas itin išpūstas, šuo jaučiasi nepatogiai, nedelskite. Skrandžio užsisukimas dažniausiai neišvengiamai gydomas chirurginiu metodu, nedelsiant atliekama operacija.
Apsaugoti augintinį nuo šio sutrikimo galima stengiantis paisyti šių patarimų:
Šerkite šunį du ar daugiau kartų per dieną, paskirstydami dienos maisto normą per 2-3 šėrimus, – to ypač reikėtų laikytis, jei jūsų keturkojui jau buvę užsisukusio skrandžio atvejų. Į šuns dietą įtraukite kokybiškų konservų ar išvirkite mėsos sultinio su kruopomis, daržovėmis.
Pašėrę šunį iš karto neveskite jo į lauką, stenkitės, kad jis pailsėtų, šiek tiek palaukite, kol organizmas apvirškins maistą.

Šunų vidinis kraujavimas, organų plyšimas

Kita šunų pilvo pūtimo priežastis gali būti skrandžio ar žarnos įtrūkimas, plyšimas dėl šuns prarytų kaulų gabaliukų, opų ar auglių virškinimo trakte. Vidinis kraujavimas ir pilvo pūtimas taip pat gali prasidėti plyšus šlapimo pūslei, tulžies pūslei. Šiais kritiniais atvejais šuo gali būti vangus, apatiškas, taip pat šuo gali vemti, tad, esant sunkiai būklei, nedelsiant reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Vet. klinikoje esant vidiniam kraujavimui leidžiami antibiotikai, nuskausminamieji vaistai, gyvūnas operuojamas – išvaloma pilvo ląsta, išsiurbiami skysčiai.

Šunų hormonų sutrikimai

Dėl hormono kortizolio sutrikimų ir auglių antinksčiuose, šuo taip pat gali kentėti nuo pilvo pūtimų. Papildomi požymiai – didesnis skysčių vartojimas, dažnas šlapinimasis, kailio šėrimasis, plikimas. Chirurgija taikoma pašalinant auglius, skiriami vaistai.

Skysčių kaupimasis šunų pilvo ląstoje – vienas iš ligų požymių

Skysčiai pilvo ląstoje šunims gali kauptis dėl sutrikusios kepenų , širdies, inkstų, žarnyno ligų, žarnyno nepraeinamumo. Gyvūnas gydomas stengiantis pašalinti skysčių kaupimosi priežastį.

Traumos, onkologinės ligos, infekcijos, nesveika ar netinkama mityba – visos šios priežastys gali lemti šuns pilvo pūtimus, – tai požymis, leidžiantis laiku atpažinti pavojingą ar prastėjančią augintinio sveikatos būklę. Mažiems šuniukams pilvo pūtimas pasitaiko dėl parazitų – kirmėlių virškinimo trakte.

Kaip apžiūrėti augintinio pilvą?

Palieskite savo augintinio pilvo zoną – ar nejaučiate kietumo, tynio, karščio, guzų ar kitų neįprastų požymių. Sveiko šuns pilvas paprastai minkštas, lygus, normalios temperatūros, neišsipūtęs, o šuo puikiai jaučiasi, kai jį čiupinėjate ar glostote. Pastebėję neįprastus požymius nedelskite ir kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Vienas iš pagrindinių požymių padedančių šeimininkui pastebėti augintinio negalavimus – nereguliarus arba per dažnas tuštinimasis. Tiek vidurių užkietėjimas (obstipacija), tiek viduriavimas (diarėja) gali būti natūrali organizmo reakcija į maisto pasikeitimą, stresą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į šių sutrikimų trukmę ir bendrą gyvūno būklę. Tiek žmogui, tiek gyvūnams, natūralu tuštintis bent kartą per dieną, tačiau dažnis priklauso nuo individualių organizmo savybių, maisto netolerancijos faktorių, alergijų ir daugelio kitų veiksnių. Apžvelgsime kokios gali būti pagrindinės augintinių viduriavimo ir vidurių užkietėjimo priežastys.

Augintinio viduriavimas

Tuštinimasis skystomis išmatomis kai kuriais atvejais prasideda staiga, nepastebint kitų gyvūno blogos savijautos požymių. Kartais viduriavimas praeina labai greitai, tęsiasi vos parą, tačiau užtrunka iki kelių dienų, savaičių, o tam tikrų ligų atveju – netgi iki kelių mėnesių. Nesunki diarėja katėms ir šunims gali trukti nuo 24 iki 48 valandų. Svarbiausia prisiminti, kad viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, tad gyvūnas turi nuolat gerti švarų vandenį. Dažniausios augintinių viduriavimo priežastys būtų šios:

• Žarnyno uždegimai ir infekcijos;
• Apsinuodijimai maistu arba cheminėmis medžiagomis;
• Parazitai, – erkės, kirminai;
• Maisto pasikeitimas, maisto netolerancija ir alergijos;
• Pankreatitas (kasos uždegimas);
• Onkologinės ligos;Skydliaukės, hormonų sutrikimai.

Nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją reikėtų tais atvejais, kuomet pastebite, kad gyvūnas viduriuoja daugiau nei parą, taip pat pastebite kraują išmatose ar juodas išmatas, vėmimą, apatiją, apetito netekimą. Nesunkus viduriavimas, kurio priežastys nėra rimtas negalavimas paprastai lengvai praeina keičiant augintinio mitybą: neduodant jam pieno produktų, termiškai neapdorotos mėsos, rūkytų mėsos produktų. Jei gyvūno organizmas jautrus, minėti maisto produktai labai dažnai sukelia viduriavimą, o kačių organizmas apskritai nevirškina pieno produktų. Gyvūnui viduriuojant galima duoti mėsos sultinio, nedidelį kiekį virtos mėsos, reikėtų stengtis riboti maisto kiekį, mažinti porcijas.

Augintinio vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimo atvejus galima pastebėti pastebint gyvūno bergždžias pastangas stengiantis pasituštinti, retą tuštinimąsi, kietas išmatas. Pagrindinės augintinio vidurių užkietėjimo priežastys gali būti:

• Inkstų ligos (ypač katėms);
• Žarnų nepraeinamumas dėl svetimkūnių (prarytų daiktų, kaulų arba anatominių savybių);
• Maisto raciono, kuriame per mažai ląstelienos;
• Onkologinių žarnyno ligų;Stuburo skausmų;Plaukų sankaupų virškinimo trakte (katėms);
• Dėl stambių kietų išmatų išdidėjusios gaubtinės žarnos.

Konsultuodamas vet. gydytojas pataria įtraukti ląstelienos turinčių maisto produktų į augintinio dietą. Tai gali būti daržovės, kurias jūsų šuo ar katė mėgsta. Užsienyje vet. gydytojai rekomenduoja moliūgų konservus, tyrę. Rekomenduojama dieta, kuri neapsunkina virškinimo trakto, maisto produktai, kurie lengvai ir greitai suvirškinami, nesudarydami žarnyne sankaupų. Šeimininkai turi užtikrinti, kad gyvūnas geria pakankamai vandens, o taip pat stengtis, kad augintinis daugiau aktyviai judėtų, gautų daugiau fizinio krūvio.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais 

Veterinaras.lt

Pirmasis šuniuko vizitas į veterinarijos kliniką gali būti itin ankstyvas, kai kurie vet. gydytojai sako, kad kuo anksčiau šuniukas bus apžiūrėtas, – tuo geriau. Pirmaisiais šuniuko gyvenimo mėnesiais svarbiausia užtikrinti, kad šuniukai neturi parazitų – kirmėlių ar blusų, kurie yra dažniausia sveikatos sutrikimų priežastis. Taigi pirmiausia, sulaukus tinkamo amžiaus, vet. gydytojas sumaitina vaistus nuo kirmėlių, jei šuniukas turi parazitų, vaistų dozę kartais tenka kartoti. Tai būtina procedūra prieš pradedant šuniuką vakcinuoti. Net veislynuose pirkti šuniukai dažnai turi parazitų, tad parazitų profilaktika privaloma visiems šuniukams.

Viduriavimas ir vėmimas bei kiti virškinimo trakto sutrikimai dažnai pasireiškia mažiems šuniukams, kadangi jų virškinimo sistema dar itin jautri, jautriai reaguoja į kai kuriuos sunkiai virškinamus maisto produktus. Pasitaiko, kad virškinimo sutrikimai greitai dingsta, kai šuniukai išgydomi nuo parazitų, – kirmėlės dirgina virškinimo traktą, išskiria nuodus, tad šuniukas vemia, viduriuoja, alinamas jo organizmas.

Priemonių erkių ir blusų prevencijai pasirinkimas

Šeimininkams kyla klausimų kaip gydyti šuniuką nuo erkių ir blusų, ar tinkamos tos pačios priemonės, kaip ir suaugusiems šunims. Šiuo atveju lašinant priemones nuo erkių ir blusų reikia būti itin atsargiems, ypač kreipti dėmesį į veterinaro nurodymus, nes daugelis lašinamųjų priemonių yra nuodingos mažiems šuniukams dėl didelės veikliųjų medžiagų koncentracijos, per didelė šių vaistų dozė šuniukui gali būti mirtina. Visuomet konsultuokitės su vet. gydytoju kokias saugias priemones nuo parazitų rinktis, veterinaras paskirs saugią vaistų dozę.

Šuniuko mityba ir dažniausios problemos pirmąją savaitę parsivežus jį iš veislyno

Šuniukas patiria stresą. Dažniausias sveikatos sutrikimas tik parsivežus mažylį į naujus namus – viduriavimas. Virškinimo sistema jautriausiai sureaguoja į stresą ir maisto pasikeitimą. Šuniukas atskiriamas nuo mamos, savo vados, pasikeičia kvapai, – kiekvieno šuniuko organizmas reaguoja individualiai. Stresui įveikti ir apsiprasti pakanka savaitės, ypač, jei šuniukas jaučia meilę, dėmesį ir šilumą.

Svarbu pasiteirauti veisėjo, kokiu maistu šuniukas buvo maitinamas, ir, jei ketinate keisti maisto rūšį, tai geriau daryti palaipsniui, pamažu įvedant naujų produktų į šuniuko racioną. Šuniuko dietos didžiąją dalį turi sudaryti baltymai, padedantys vystytis ir augti jaunam organizmui. Nepatartini pieno produktai, kurie dažnai sukelia viduriavimą ir vėmimą.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Pagrindinės šunų pilvo pūtimo priežastys

Viena pagrindinių augintinio pilvo pūtimo priežasčių, – netinkama mityba, ypač tuomet, kai jis maitinamas maisto likučiais nuo šeimininko stalo. Prastos kokybės pašarai taip pat tampa priežastimi dėl ingredientų, kurių organizmas negali lengvai suvirškinti, tad žarnyne kaupiasi dujos. Nekokybiški pašarai savo sudėtyje turi daug konservantų. Šeimininkai, kurie mėgsta itin dažnai lepinti savo keturkojus skanėstais taip pat paskatina šį šuns negalavimą. Dažniausiai veterinarijos gydytojai pataria nešerti šunų produktais, kurių sudėtyje yra laktozės. Kai kurios šunų veislės yra alergiškos tam tikriems maisto produktams, tad jautrumas ir maisto netolerancija pasireiškia kaip bėrimas, pastebima paraudusi oda, augintinį vargina pilvo pūtimas. Viena iš pilvo pūtimo priežasčių taip pat yra pernelyg greitas valgymas, kuomet šuo prisiryja oro.

Nuolatinis augintinio pilvo pūtimas gali būti rimtesnio sveikatos sutrikimo požymis, ligos pradžia, o taip pat kaip šalutinis kai kurių medikamentų poveikis.

Sveika mityba – augintinio sveikatos pagrindas

Taisyklinga šuns mityba yra geriausias būdas išvengti pilvo pūtimo, tad svarbu aptarti keletą sveikos mitybos taisyklių.

Pirmasis patarimas – maitinti šunį maistingu, gerai virškinamu pašaru. Šeimininkas turi pastudijuoti koks pašaras tinkamiausias jo augintiniui, atsižvelgdamas į gyvūno amžių, veislę, svorį, pasitarti su veterinarijos gydytoju, kokį pašarą jam rekomenduotų, ir rinktis iš keleto variantų.

Stenkitės nemaitinti augintinio maisto likučiais nuo savo pietų stalo. Daugeliui mūsų valgomų maisto produktų (pvz.: sūrių, varškės produktų, miltinių produktų) šuo gali būti alergiškas, o alergija pasireiškia ir kaip pilvo pūtimas.

Jei šuo maitinamas natūraliu maistu, neduokite pieno produktų. Juose gausu baltymų, kurie tam tikrų veislių šunims ypač alergizuoja, sukelia stiprius bėrimus, egzemas.

Kokybiško pašaro šunims požymiai

Sekdami šuns pašaro etiketes, ingredientų sąrašą, galite pastebėti, kad kokybiškas maistas turės šiuos aspektus:

• Mėsa turi sudaryti pagrindinę ir didelę dalį iš ingredientų sąrašo;
• Kokybiškas pašaras sudėtyje turi kuo mažiau kukurūzų, kviečių ir kitų grūdinių kultūrų, kurios sukelia alergijas;
• Minimalus konservantų sąrašas;
• Vienas iš kokybiško pašaro požymių – omega rūgštys, kurios itin naudingos gyvūno organizmui.

Jei pastebite, kad jūsų augintinį vargina pilvo pūtimas, nepaisant jūsų pastangų keičiant mitybą, pašarą, o negalavimas taip pat tęsiasi ilgą laiką, konsultuokitės su veterinaru. Ankstyvas tyrimas gali sutaupyti lėšas gyvūno gydymui, taip pat saugosite jo sveikatą. Žarnyno sudirginimai, augliai, alergijos gali sukelti rimtus sveikatos sutrikdymus bei ligas, tad konsultacija gali padėti išvengti rimtesnių augintinio sveikatos problemų.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais.

veterinaras.lt