Veterinarijos gydytojo apžiūra paprastai apima keletą etapų. Vet. klinikoje gyvūnas turi būti pasveriamas, patikrinamos jo akys, ausys, burnos ertmė, dantų būklė. Stetoskopu vet. gydytojas tikrina gyvūno plaučius, širdies darbą, pilvo srities garsus.

Svarbus gyvūno sveikatos indikatorius yra jo dantenų būklė. Jei vet. gydytojas, švelniai paspaudęs dantenas mato, jog jos šiek tiek pabąla ir netrukus vėl užsipildo rausvumu,- jei tai įvyksta greitai, vadinasi gyvūno kraujotaka normali, geras širdies darbas. Baltos dantenos paprastai rodo sveikatos problemas, šoką ar anemiją.

Rankomis vet. gydytojas apčiuopia pilvo organus: kepenis, inkstus, šlapimo pūslę, patyręs gydytojas gali apčiuopa nustatyti organų padidėjimą. Šiuo metodu taip pat aptinkami padidėję limfmazgiai.

Šunų ir kačių šlapimo tyrimai

Diagnozuojant šlapimo takų, šlapimo pūslės, inkstų ligas šlapimo tyrimas padeda identifikuoti ligos kilmę, sunkumą. Šlapimas yra šiek tiek gelsvas, skaidrus, jame neturi būti kraujo, priemaišų, klampumo. Ligos atveju kinta šlapimo spalva, skaidrumas, kvapas. Nors gyvūnų šlapimo kvapas yra stiprus, pvz. kačių, tačiau jis neturi būti stipresnis nei įprasta, esant tam tikroms ligoms šlapime jaučiasi itin aštrus amoniako kvapas.

Esant pakitimams inkstuose amoniako kvapas jaučiamas ir iš gyvūno burnos.Tokiu atveju reikalinga labai skubi pagalba.

Šlapimo tyrimas padeda nustatyti šlapime esantį gliukozės, baltymų kiekį, šlapimo Ph terpę, kraujo pėdsakus. Šie indikatoriai rodo pakitimus šlapimo organų funkcijose ir gali rodyti traumų pasekmes, infekcijas, defektus ar ligas. Didelis kraujo ląstelių kiekis šlapime taip pat gali rodyti vidinį kraujavimą.

Veterinariniai kraujo tyrimai

Kraujo tyrimas parodo bendrą gyvūno organizmo būklę. Net sveikam gyvūnui rekomenduojama, bent kartą metuose atlikti kraujo tyrimą, kaip galimybę išvengti rimtų susirgimų ir ilgo bei brangaus gydymo.

Kraujas gyvūnams imamas iš venos. Yra keletas pagrindinių indikatorių kraujo tyrime, kurie padeda vet. gydytojui nustatyti gyvūno sveikatos būklę, diagnozuoti ligą:

• Bendras baltymų kiekis. Jo padidėjimas rodo uždegimą, dehidrataciją. Baltymų kiekio sumažėjimas sietinas su vidiniu kraujavimu, nevisaverte mityba, širdies ligomis.
• Albuminas. Didėjimas dėl dehidratacijos. Albumino sumažėjimas kraujyje gali reikšti vidinį kraujavimą, širdies ligas, kepenų patologiją.
• Kraujo šlapalo padidėjęs kiekis rodo inkstų patologijas, šlapimo pūslės trūkimą. Sumažėjimas sietinas su kepenų ligomis.
• Kreatininas,- medžiaga, dalyvaujanti organizmo metabolizmo procesuose, sietina su inkstų ligomis, raumenų pažeidimais, šlapimo pūslės pažeidimu ar trūkiu.
• Gliukozės kiekis kraujyje. Gliukozės kiekio padidėjimas gali rodyti diabetinę būklę, taip pat stresinę būklę. Per mažas gliukozės kiekis sietinas ir su neurologinėmis ligomis, nevisaverte mityba.

Veterinarinis bakteriologinis tyrimas

Netikėtai prasidėjęs dažnas vėmimas augintiniui gali būti lemiamas šių veiksnių:

• Bakterinės infekcijos virškinimo trakte;
• Parazitų, – kirmėlių ar įsisiurbusių erkių;
• Svetimkūnių, – prarytų žaislų, plaukų sankaupų;
• Pasikeitusio maisto raciono, maisto produktų netolerancijos (ypatingai dažna pieno produktų netolerancija), alergijų;
• Inkstų nepakankamumo;
• Sutrikusios kepenų veiklos, pankreatito;
• Narkozės, po kurios gyvūnui svaigsta galva bei tam tikrų medikamentų;
• Apsinuodijimo;
• Vidurių užkietėjimo;
• Skrandžio ligų – gastrito;
• Auglių virškinimo trakte.

Taigi, vienkartinis, retas vėmimas gali būti natūralus, tačiau jei tai dažna ir besitęsianti būklė, – gyvūno šeimininkui reikėtų nedelsti ir vykti į veterinarijos kliniką, kad veterinarijos gydytojas nustatytų priežastį. Stebėkite vėmimo dažnį, jei tai nutiko kartą per dieną ir gyvūnas atrodo žvalus, ėda, tuomet – tai normali būklė. Sunerimti reikėtų, jei pastebite ir kitų sveikatos sutrikimo požymių – viduriavimą, vangumą, kraują išmatose ar vemiant. Stebėkite, ar gyvūnas neprarado svorio, ar nori ėsti, geria vandenį.

Veterinarijos gydytojas, nustatydamas vėmimo priežastį, kreipia dėmesį į augintinio amžių, kūno svorį, anksčiau persirgtas ligas. Ligos diagnozei būtinas kraujo tyrimas, echoskopija, pilvo srities apčiuopa. Veterinarai esant sunkiai gyvūno būklei rekomenduoja neduoti gyvūnui ėsti bent pora valandų, užtikrinti, kad gyvūnas turėtų atsigerti vandens.

Rekomenduojama tolimesnė speciali dieta, – naminis vištienos sultinys, virta vištiena be odelės, ryžiai su sultiniu. Tokių mitybos rekomendacijų būtina laikytis iki keleto dienų, priklausomai nuo vėmimo priežasties, taip pat laikantis veterinaro nurodymų. Vet. gydytojas dažnam ir varginančiam vėmimui sustabdyti gali skirti vaistus, injekcijas, lašelinę, atsižvelgdamas į vėmimo priežastis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Šunų skrandžio užsisukimas

Smarkiai išpūstas pilvas gali būti pavojingos būklės – skrandžio užsisukimo požymis. Tai nutinka, kai dujos ar didelis maisto kiekis virškinimo trakte sukelia spazmus, o perpildytas skrandis nuo spazmų apsisuka, jame lieka didelis maisto kiekis ir susikaupusios dujos, – tokioje situacijoje sutrinka, blokuojama skrandžio kraujotaka. Būklę sukelia ir itin didelis fizinis krūvis po sotaus valgio, taip pat atvejai, kuomet šuo ėda labai greitai ir ėsdamas prisiryja oro.

Pagrindinės skrandžio užsisukimo priežastys, kurias įvardija veterinarijos gydytojai, dažniausiai lemiamos šių veiksnių:
Šunų veislės, kurios išsiskiria įdubusia krūtine: Senbernarai, Dogai. Šunys, kurių pagal veislę ar prigimtį didelis kūno svoris, turi net 20 proc. didesnę skrandžio užsisukimo riziką. Nors ir retai, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet ir mažų veislių šunims užsisuka skrandis.

Jei maitinate savo šunį tik kartą per dieną ir duodate jam didelį maisto kiekį iš karto, – tai taip pat gali sukelti virškinimo sutrikimus. Alkanas šuo ėda itin greitai, praryja didelius kąsnius maisto, skubėdamas prisiryja daug oro.

Vyresnis gyvūno amžius, – 7-12 metų šunys dažniau patiria skrandžio užsisukimą.
Genetiniai veiksniai, šuns veislė.

Šunų pilvo pūtimas gali būti skubaus atvejo požymis gelbėjant augintinio gyvybę

Jei pastebite, kad augintinio pilvas itin išpūstas, šuo jaučiasi nepatogiai, nedelskite. Skrandžio užsisukimas dažniausiai neišvengiamai gydomas chirurginiu metodu, nedelsiant atliekama operacija.
Apsaugoti augintinį nuo šio sutrikimo galima stengiantis paisyti šių patarimų:
Šerkite šunį du ar daugiau kartų per dieną, paskirstydami dienos maisto normą per 2-3 šėrimus, – to ypač reikėtų laikytis, jei jūsų keturkojui jau buvę užsisukusio skrandžio atvejų. Į šuns dietą įtraukite kokybiškų konservų ar išvirkite mėsos sultinio su kruopomis, daržovėmis.
Pašėrę šunį iš karto neveskite jo į lauką, stenkitės, kad jis pailsėtų, šiek tiek palaukite, kol organizmas apvirškins maistą.

Šunų vidinis kraujavimas, organų plyšimas

Kita šunų pilvo pūtimo priežastis gali būti skrandžio ar žarnos įtrūkimas, plyšimas dėl šuns prarytų kaulų gabaliukų, opų ar auglių virškinimo trakte. Vidinis kraujavimas ir pilvo pūtimas taip pat gali prasidėti plyšus šlapimo pūslei, tulžies pūslei. Šiais kritiniais atvejais šuo gali būti vangus, apatiškas, taip pat šuo gali vemti, tad, esant sunkiai būklei, nedelsiant reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Vet. klinikoje esant vidiniam kraujavimui leidžiami antibiotikai, nuskausminamieji vaistai, gyvūnas operuojamas – išvaloma pilvo ląsta, išsiurbiami skysčiai.

Šunų hormonų sutrikimai

Dėl hormono kortizolio sutrikimų ir auglių antinksčiuose, šuo taip pat gali kentėti nuo pilvo pūtimų. Papildomi požymiai – didesnis skysčių vartojimas, dažnas šlapinimasis, kailio šėrimasis, plikimas. Chirurgija taikoma pašalinant auglius, skiriami vaistai.

Skysčių kaupimasis šunų pilvo ląstoje – vienas iš ligų požymių

Skysčiai pilvo ląstoje šunims gali kauptis dėl sutrikusios kepenų , širdies, inkstų, žarnyno ligų, žarnyno nepraeinamumo. Gyvūnas gydomas stengiantis pašalinti skysčių kaupimosi priežastį.

Traumos, onkologinės ligos, infekcijos, nesveika ar netinkama mityba – visos šios priežastys gali lemti šuns pilvo pūtimus, – tai požymis, leidžiantis laiku atpažinti pavojingą ar prastėjančią augintinio sveikatos būklę. Mažiems šuniukams pilvo pūtimas pasitaiko dėl parazitų – kirmėlių virškinimo trakte.

Kaip apžiūrėti augintinio pilvą?

Palieskite savo augintinio pilvo zoną – ar nejaučiate kietumo, tynio, karščio, guzų ar kitų neįprastų požymių. Sveiko šuns pilvas paprastai minkštas, lygus, normalios temperatūros, neišsipūtęs, o šuo puikiai jaučiasi, kai jį čiupinėjate ar glostote. Pastebėję neįprastus požymius nedelskite ir kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Vienas iš pagrindinių požymių padedančių šeimininkui pastebėti augintinio negalavimus – nereguliarus arba per dažnas tuštinimasis. Tiek vidurių užkietėjimas (obstipacija), tiek viduriavimas (diarėja) gali būti natūrali organizmo reakcija į maisto pasikeitimą, stresą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į šių sutrikimų trukmę ir bendrą gyvūno būklę. Tiek žmogui, tiek gyvūnams, natūralu tuštintis bent kartą per dieną, tačiau dažnis priklauso nuo individualių organizmo savybių, maisto netolerancijos faktorių, alergijų ir daugelio kitų veiksnių. Apžvelgsime kokios gali būti pagrindinės augintinių viduriavimo ir vidurių užkietėjimo priežastys.

Augintinio viduriavimas

Tuštinimasis skystomis išmatomis kai kuriais atvejais prasideda staiga, nepastebint kitų gyvūno blogos savijautos požymių. Kartais viduriavimas praeina labai greitai, tęsiasi vos parą, tačiau užtrunka iki kelių dienų, savaičių, o tam tikrų ligų atveju – netgi iki kelių mėnesių. Nesunki diarėja katėms ir šunims gali trukti nuo 24 iki 48 valandų. Svarbiausia prisiminti, kad viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, tad gyvūnas turi nuolat gerti švarų vandenį. Dažniausios augintinių viduriavimo priežastys būtų šios:

• Žarnyno uždegimai ir infekcijos;
• Apsinuodijimai maistu arba cheminėmis medžiagomis;
• Parazitai, – erkės, kirminai;
• Maisto pasikeitimas, maisto netolerancija ir alergijos;
• Pankreatitas (kasos uždegimas);
• Onkologinės ligos;Skydliaukės, hormonų sutrikimai.

Nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją reikėtų tais atvejais, kuomet pastebite, kad gyvūnas viduriuoja daugiau nei parą, taip pat pastebite kraują išmatose ar juodas išmatas, vėmimą, apatiją, apetito netekimą. Nesunkus viduriavimas, kurio priežastys nėra rimtas negalavimas paprastai lengvai praeina keičiant augintinio mitybą: neduodant jam pieno produktų, termiškai neapdorotos mėsos, rūkytų mėsos produktų. Jei gyvūno organizmas jautrus, minėti maisto produktai labai dažnai sukelia viduriavimą, o kačių organizmas apskritai nevirškina pieno produktų. Gyvūnui viduriuojant galima duoti mėsos sultinio, nedidelį kiekį virtos mėsos, reikėtų stengtis riboti maisto kiekį, mažinti porcijas.

Augintinio vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimo atvejus galima pastebėti pastebint gyvūno bergždžias pastangas stengiantis pasituštinti, retą tuštinimąsi, kietas išmatas. Pagrindinės augintinio vidurių užkietėjimo priežastys gali būti:

• Inkstų ligos (ypač katėms);
• Žarnų nepraeinamumas dėl svetimkūnių (prarytų daiktų, kaulų arba anatominių savybių);
• Maisto raciono, kuriame per mažai ląstelienos;
• Onkologinių žarnyno ligų;Stuburo skausmų;Plaukų sankaupų virškinimo trakte (katėms);
• Dėl stambių kietų išmatų išdidėjusios gaubtinės žarnos.

Konsultuodamas vet. gydytojas pataria įtraukti ląstelienos turinčių maisto produktų į augintinio dietą. Tai gali būti daržovės, kurias jūsų šuo ar katė mėgsta. Užsienyje vet. gydytojai rekomenduoja moliūgų konservus, tyrę. Rekomenduojama dieta, kuri neapsunkina virškinimo trakto, maisto produktai, kurie lengvai ir greitai suvirškinami, nesudarydami žarnyne sankaupų. Šeimininkai turi užtikrinti, kad gyvūnas geria pakankamai vandens, o taip pat stengtis, kad augintinis daugiau aktyviai judėtų, gautų daugiau fizinio krūvio.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais 

Veterinaras.lt