Kas yra vakcina?

Vakcina paruošia organizmo imuninę sistemą kovai su ligas sukeliančiais organizmais. Vakcinoje yra antigenų, kurie organizmo imuninei sistemai atrodo kaip ligą sukeliantys organizmai. Kai vakcinoje esančios medžiagos patenka į organizmą, jis lengvai stimuliuojamas, tad jei augintinis iš tiesų būtų infekuotas, jo organizmas jau būtų pasiruošęs kovai su ligos sukėlėju. Jo imuninė sistema greitai atpažįsta ligos sukėlėją ir jį neutralizuoja visiškai arba sumažina ligos komplikacijas, gyvūnas praserga lengvesne forma.

Svarbiausia pasitarti su veterinarijos gydytoju, kokia vakcina ar kombinacija aktualiausia ir labiausiai tinkama jūsų gyvūnui, taip pat kokio vakcinacijos grafiko reikėtų laikytis kiekvienu konkrečiu atveju.

Kokie klausimai aktualiausi pirmą kartą skiepijantiems savo augintinį?

Kada vakcinuojamas mažas šuniukas/kačiukas?

Yra dviejų tipų schemos skiepijimui mažiems šuniukams: pirmas skiepas padaromas pusantro mėnesio, po to – dviejų mėnesių ir trijų mėnesių. Antra galima skiepijimo schema: dviejų ir trijų mėnesių amžiaus. Schema priklauso nuo vakcinos gamintojo, paprastai ją reikia rinktis atsižvelgiant į gyvūno sveikatą, tą geriausiai patars veterinarijos gydytojas.

Kačiuko skiepai paprastai atliekami dviejų ir trijų mėnesių amžiaus.

Skiepijama nuo tų pačių ligų, tik į trijų mėnesių amžiaus skirtą vakciną įeina skiepas nuo pasiutligės.

Kaip vakcinuoti gyvūną, paimtą iš prieglaudos?

Pirmiausia reikia duoti vaistus nuo kirminų ir tuomet po dešimt-keturiolikos dienų skiepyti. Jei gyvūnas turi kirminų, reikia kartoti vaistų dozę ir atidėti skiepą, priklausomai nuo to, kokių parazitų gyvūnas turi, jei askaridžių,- skiepas gali atsidėti net iki dviejų mėnesių, geriausia konkrečiu atveju visuomet konsultuotis su veterinarijos gydytoju.

Kada atidėti/vengti skiepų?

Kai gyvūnas serga: viduriuoja, pakilusi temperatūra, kosėja, yra gydomas nuo konkrečios ligos ir girdomas antibiotikais, taip pat, kai turi parazitų.

Ar skiepai saugūs?

Skiepai iš tiesų saugūs, tą garantuoja gamintojas. Tačiau po skiepo gali būti skausminga vieta, į kurią buvo vakcinuojama, net iki dviejų parų, gali patinti, pakilti kūno temperatūra. Taip pat gyvūnas gali būti vangus iki trijų parų, neėsti. Katėm gali atsirasti išskyrų iš nosies, gali čiaudėti, kosėti. Maža tikimybė, tačiau gali pasireikšti anafilaksinė reakcija,- šokas. Tuomet būtina kuo skubiau kreiptis į vet. gydytoją, visgi, šie atvejai itin reti.

Ar tikrai būtina skiepyti kasmet?

Taip, ypač, jei turite mažų vaikų ir gyvūnas gyvena aplinkoje, kur turi kontaktą su laukiniais gyvūnais ar kitais šunimis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Pagrindiniai požymiai, kad jūsų gyvūnas gali turėti parazitų yra šie:

• Tamsūs taškeliai ant kailio;
• Blusų kiaušinėliai;
• Gyvūnas nuolat kasosi, laižosi;
• Paraudusi, nudraskyta oda ir odos dėmės;
• Kailio silpnėjimas, plaukų netekimas.

Šeimininkai gali lengvai patikrinti ar gyvūnas turi parazitų kailyje: apžiūrėti kaklo sritį, taip pat kailį ties uodega, pilvo sritį, apžiūrėti ar nėra išplikusių vietų kailyje. Būtina kruopščiai apžiūrėti gyvūno ausis, kaklą, vietas aplink akis.

Erkės ir blusos labiau pavojingos mažiems šuniukams ar kačiukams, kadangi, dėl mažo jų kūno svorio netenkant kraujo, kuriuo maitinasi parazitai, gyvūnai gali susirgti anemija. Pagrindiniai anemijos požymiai: papilkėjusios dantenos ir energijos stoka.

Blusos dažnai sukelia alergines reakcijas, kadangi kąsdamos suleidžia nuodingų medžiagų, dažnai sukeliančių niežulį, dėl ko silpnėja gyvūno kailis, odą itin niežti, tad gyvūnas nuolat kasosi bei netenka kailio. Kasydamas kailį gyvūnas gali pradraskyti odą bei įnešti infekciją, tad tai sukelia dar rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Dažniausiai gyvūnai užsikrečia blusomis bei erkėmis vos pasivaikščioję ant žolės ar turėdami nors trumpą kontaktą su kitais užsikrėtusiais gyvūnais. Blusos patelė padeda apie 40-50 kiaušinėlių per dieną, tad parazitai greitai pastebimi.

Pastebėjus blusų gyvūno kailyje būtina taip pat kruopščiai išsivalyti kilimus, minkštus baldus, kadangi parazitai gali išlikti gyvybingi ir tarpinėje aplinkoje.

Erkių prevencija ir higiena

Erkes geriausia šalinti mūvint gumines pirštines, tvirtai suėmus pincetu. Jei matote, kad palikote erkės galvutę, geriausia būtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad ją pašalintų. Dažniausiai gyvūnui įsisiurbia briedinės erkės, kurios puola ne tik naminius gyvūnus, bet daugelį žinduolių, taip pat ir žmones.

Pagrindiniai požymiai, kad gyvūnui įsisiurbusi erkė, kuri kelia sveikatos sutrikimus:

• Apetito netekimas;
• Apatija, energijos stoka, gyvūnas atrodo liūdnas;
• Sąnarių skausmas;
• Patinę limfmazgiai.

Ligos, kurias gali sukelti erkės yra: anemija, odos infekcija, gyvūną taip pat gali ištikti paralyžius.

Šiuolaikinės priemonės leidžia apsaugoti gyvūną nuo erkių ir blusų: tai įvairūs prevenciniai šampūnai, antkakliai, lašai, tabletės. Šias priemones geriausia rinktis konsultuojantis su veterinarijos gydytoju, kuris patars reikiamą priemonės dozę ir paaiškins vartojimo instrukciją, kad prevencija būtų efektyvi.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Kraujospūdžio kontrolė

Sveikai gyvensenai būtina svorio kontrolė ir judėjimas, tačiau įdomu tai, kad gyvūnas taip pat padeda kontroliuoti kraujo spaudimą. Studijoje, atliktoje JAV, kurioje dalyvavo 420 šeimų, poros, turinčios naminius gyvūnus namuose, laisvalaikio metu turėjo mažesnį kraujo spaudimą ir geresnius širdies darbo parametrus nei poros, kurios namuose nelaikė naminių gyvūnų. Studijoje, kuri tyrė žmones, turinčius aukštus cholesterolio lygius taip pat nustatyta, kad žmonės, turintys naminius gyvūnus, turi didesnį potencialą kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje, o tai gali būti susiję su didesniu fiziniu aktyvumu turint naminį gyvūną.

Gyvūnai ir širdies ligos, depresija

Studijos taip pat rodo, kad kačių šeimininkai turi mažesnę infarkto riziką, o šunų šeimininkai po infarkto atsigauna daug greičiau, nei tie, kurie neturi naminio gyvūno. Terapeutai sergantiems depresija pataria turėti naminį gyvūną – niekas jums nebus taip atsidavęs kaip ištikimas šuo ar meili katė, o tai padeda sveikti.

Daugiau bendravimo

Šunų šeimininkai dažnai linkę užmegzti pokalbį su kitu šuns šeimininku, tad šuo skatina žmones bendrauti, dažnėja komunikacija, – žmones sieja bendri pomėgiai, visada malonu kalbėti apie mylimą augintinį, jo priežiūrą.

Vaiko sveikata ir gyvūnai

Tyrimai rodo, jog kūdikiai ir vaikai, augantys aplinkoje, kurioje gyvena šunys ir katės, taip pat kaime, kur laikomi stambūs naminiai gyvuliai, žymiai rečiau turi alergijas, o jų imunitetas itin stiprus, vaikai atsparesni ligoms ir augdami rečiau serga.

Astmos prevencija

Įdomi tyrimų studija tiriant vaikus, kurie turi didesnę riziką sirgti astma. Nustatyta, kad vaikai, kurių namuose gyvena katė, turi mažesnę riziką sirgti astma, tačiau išimtis, kurią parodė šis tyrimas – vaikai, kurių mamos turi alerginę astmą dėl kontakto su kate, taip pat turi didesnę alergijos riziką, jei namuose gyvena katė.

Cukrinis diabetas? Į pagalbą – šuo

Žmonės sergantys cukriniu diabetu patiria krizes, kuomet kraujyje stipriai sumažėja gliukozės lygiai. Šios krizės pavojingos gyvybei. Nuostabu, kad kai kurie šunys sugeba nujausti šią krizę dar prieš jai ištinkant, kadangi žmogaus organizmas skleidžia tam tikrą kvapą, kurį šuo gali užuosti. Apmokyti šunys gali reaguoti – jie skatina šeimininką eiti ką nors užkąsti arba kitaip jį įspėja apie pavojų.

Santykių šeimoje indikatorius

Įdomus įvykis aprašytas psichologijoje – šuo reaguoja į žmonių konfliktus. Pora kreipėsi į psichologą dėl savo nesutarimų – jiems ėmus tarpusavyje ginčytis, šuo, kurį psichologas visuomet vedasi į darbą, atsisėdo tarp vyro ir žmonos sofos viduryje. Šuo padeda parodyti kokį efektą poros santykiai gali turėti jų vaikams.

Katės ir šunys – mūsų partneriai ieškant vėžio gydymo metodų

Šunys ir katės serga tomis pačiomis vėžio formomis kaip ir žmonės. Tiriant šunų prostatos vėžio vystymąsi mokslininkai geriau išaiškino ir vyresnių vyrų prostatos vėžio rizikas bei kuria prevencines programas. Tiriant sergančius gyvūnus randami nauji vėžio gydymo metodai bei kuriamos prevencinės programos, naudingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams.

Daugelis žmonių, turinčių naminius gyvūnus tai žino,- žmogui su gyvūnu būti gera ir gyvūnas iš tiesų turi teigiamos įtakos žmonių sveikatai. Prisiminkime – Adomas rojaus sode buvo ne šiaip sau vienas,- jį supo gyvūnai, kuriems visiems jis davė vardus!

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Pirmiausia, nors priešingai populiariai nuomonei, vyresnius gyvūnus lengva treniruoti. Jie labiau sugeba sukoncentruoti dėmesį nei jauni gyvūnai, todėl daugelį triukų gali perprasti žymiai greičiau. Beje, galbūt jis jau mokės kai kurias komandas, nes ankstesni šeimininkai jį bus išmokę, o tai ne tik suteiks džiaugsmo, bet ir išsaugos švarius namus!

Priglausdamas suaugusį gyvūną šeimininkas jau gali aiškiai įvertinti jo charakterį, judrumą, priežiūros poreikius, sveikatos būklę. Jam nėra būtinas nuolatinis dėmesys, skirtingai nei mažam šuniukui ar kačiukui, jis pats susiranda namuose savo maistą, savo vietą.

Nors ir vyresniame amžiuje gyvūnui būtinas fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, skirtingai nei jauni augintiniai, jis bus linkęs snausti ar ramiai ilsėtis, jei būsite užsiėmę ir nereikalaus jūsų dėmesio.

Vyresnio amžiaus gyvūnas labiau prisitaiko prie šeimininko aplinkos, yra savarankiškas, ir jei prieš tai niekuomet neturėjote gyvūno, tai būtų puiki proga pritaikyti savo buitį ir dienotvarkę prie naujo gyventojo, nes jis nereikalauja tiek daug šeimininko įsipareigojimų kaip jaunikliai gyvūnai.

Vyresnis amžius atneša išmintį ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Taip, kaip su patirtimi išmintingas tampa žmogus, taip ir gyvūnai – vyresniame amžiuje jie labiau linkę įvertinti tai, ką turi, jūsų meilę ir dėmesį. Auksiniai gyvūno metai – tai dar didesnio prieraišumo ir draugystės išraiška jums, tad iš tiesų galite tikėtis itin gražių santykių su ištikimu ir išmintingu draugu. Į mintį atėjo liūdna Jono Biliūno pasaka „Brisiaus galas“, kur, kaip prisimenu, senutėlis šuo, net tą liūdną akimirką, vieno tenori – palaižyti kojas savo šeimininkui! Juk tiek daug žmogus gali mokytis iš gyvūno, o svarbiausia – ištikimybės ir besąlygiškos meilės.

Kaip parengti vietą namuose naujajam šeimos nariui?

Svarbiausia – patogi vieta miegui. Jei šuo ar katytė – suaugęs gyvūnas, tai bus vieta, kur jis praleis didžiąją dalį savo laiko. Tam puikiai tinka net kelios vietos namuose, iš kurių jis galės jus stebėti ramiai snausdamas. Gyvūnui dažnai svarbus šeimininko kvapas, tad, jei turite kokį seną megztinį, kodėl nepadovanojus jo savo draugui, jis mielai ant jo miegos. Dažnai šunys net savavališkai pasiima mūsų numestus daiktus ir pasidaro sau iš jų jaukią vietą pasnausti, ir taip jie jaučiasi arčiau savo šeimininko!

Suaugusiam gyvūnui būtina peržiūrėti maisto racioną, tinkamas liesesnis maistas, galima pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kokie tinkami vitaminai pagražintų jo kailį ar palengvintų senatvėje prasidėjusius negalavimus.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Šunys ir alergija

Šuns odos pleiskanos yra vienas dažniausių ir aktyviausių alergenų. Krentantys gyvūno kailio plaukai, ant kurių yra pleiskanų, patenka ant drabužių, baldų, taip pat ir ant šeimininko odos. Ilgaplaukių šunų veislės dažniau sukelia alergijos priepuolius alergiškiems žmonėms, kadangi jų ilgi kailio plaukai perneša daugiau odos pleiskanų į aplinką. Trumpaplaukių veislių augintiniai labiau toleruojami alergiškų žmonių, kadangi jų plaukai perneša mažiau alergenų,- mažiau pasklinda namų aplinkoje.

Kai kurių veislių šunys šeriasi rečiau ir jiems iškrenta mažiau kailio. Taip pat tam tikros šunų veislės yra labiau tinkamos alergiškiems šeimininkams, kadangi jų kailis beveik nesišeria ir neišskiria alergenų, – pleiskanų. Nors ir alergiški, kai kurie šeimininkai visgi renkasi turėti augintinį ir, laikydamiesi prevencinių priemonių, sėkmingai gyvena namuose su savo keturkoju nepaisant kai kurių sunkumų, kurie gali sukelt sveikatos sutrikimus. Nuo alergijos kenčiantiems žmonėms rekomenduojamos šunų veislės yra: Pudeliai, Šnauceriai, Airių vandens spanieliai, Jorkšyro terjerai, Maltos bišonai, Meksikos beplaukiai šunys. Šios šunų veislės labiau toleruojamos alergiškų žmonių, tačiau nėra garantijos, kad itin alergiškas žmogus galės visuomet namuose turėti šuniuką.

Katės ir alergija

Stiprus alergenas yra kačių seilės. Skirtingai nei šunys, kurių kailio ilgis gali būti sąlyga sumažinti alergijos tikimybę, kačių atveju, ši taisyklė nebus veiksminga. Katės prausia kailį ir nuolat laižosi, tad žmonėms, kurie alergiški kačių seilėms, alergeno išvengti yra sunkiau. Sibiro mėlynosios katės nurodomos kaip labiau tinkamos alergiškiems šeimininkams, tačiau tai nesumažins alergijų tikimybių, jei šeimininkas itin jautriai reaguoja į kačių skleidžiamą alergeną.

Dulkių erkutės

Jei netikėtai imate čiaudėti ir patiriate alergines reakcijas, nors seniai auginate keturkojus, gali būti, kad to priežastis, – dulkių erkutės. Dulkių erkutės taip pat itin dažnas alergijų sukėlėjas, o jos labai mėgsta veistis šunų ir kačių guoliuose, vietose, kur nuolat guli ir būna jūsų augintiniai.

Rekomenduojama periodiškai skalbti ir valyti šuns ar katės guolį, stengtis nuolat palaikyti higieną ir švarą, kad nesiveistų erkutės, kadangi nuo savo guolių gyvūnai erkutes perneša ant sofų, kilimų ir kitų vietų, taip išnešiodami alergenus po visus namus. Stengiantis maksimaliai išvengti alergenų geriausia keturkojų guolį keisti (įsigyti naują) kartą per metus. Alergenų kiekį ore sumažina centrinės oro valymo sistemos, tad namai, kuriuose jos įrengtos, labiau tinkami alergiškiems žmonėms, norintiems turėti naminių gyvūnų.

Prevencija

Jei esate alergiškas naminiams gyvūnams, tikėtina, kad simptomai pasireikš kaip ir bet kurios kitos alergijos: reakcija ant odos, čiaudėjimu, paraudusiom akim, kosuliu ir kt. Visgi tyrimai rodo, kad net jei vienas iš šeimos narių yra alergiškas, šeimos vis tiek renkasi auginti šuniuką ar kačiuką. Tokiu atveju rekomenduojama neleisti naminių gyvūnų į miegamuosius kambarius, žaisti su jais lauke, po kontakto plautis rankas, bent kartą per savaitę maudyti augintinį.

Žmonės turintys vaikų ir besiruošiantys įsigyti naminį gyvūnėlį turėtų atkreipti dėmesį, ar vaikai nėra alergiški gyvūnams. Kai kuriais atvejais naminio gyvūno šeima namuose laikyti negali, nes alerginė reakcija šeimos nariams itin sunki, pavojinga.

Veterinaras.lt

Katės dėžutė švara

Pagrindinė katės dėžutės taisyklė –  jos valymas kasdien. Kasdien randame laiko ir menkesniems užsiėmimams, o šis reikalas – itin svarbus higienos požiūriu.

Kadangi dirbantys šeimininkai didžiąją dienos dalį nebūna namuose, aktualu pasirinkti kokybišką kraiką, kuris gali turėti kvapus sugeriančias savybes, kai kurie kraikai gaminami su specialiu aromatu, tačiau jie tinka tik toms katėms, kurioms kvapai netrukdo atlikti dėžutėje savų reikalų.

Patartina dėžutę plauti ir visiškai pakeisti kraiką bent kartą per savaitę, o prieš beriant kraiką į švariai išplautą dėžutę, galima pabarstyti ploną sluoksnį sodos. Jei turite ne vieną katę, parūpinkite kelias dėžutes, nes kai kurios katės nemėgsta dalinti dėžutėmis, tad galite rasti nemalonaus papildomo darbo.

Grižus namo patartina išvėdinti vietą, kurioje stovi dėžutė, o taip pat ir visus namus. Gaivus oras ne tik prapučia nemalonius kvapus, bet ir sumažina ore esančių bakterijų, mikroorganizmų kiekį. Siaučiant gripui ir peršalimams naudojami įvairūs eteriniai aliejai, kurie ne tik naikina bakterijas, bet ir kvėpina patalpas. Levandų, arbatmedžio eteriniai aliejai puikiai kvėpina namus, padeda išvengti infekcinių susirgimų. Naudojant eterinius aliejus svarbios dozės ir koncentracija, tad svarbu laikytis gamintojo instrukcijų ir nenaudoti per didelių šių medžiagų kiekių, kadangi tai gali kenkti ne tik naminiams gyvūnams, bet ir vaikams bei suaugusiems.

Augintinio higiena

Norint palaikyti švarą namuose, būtina periodiškai nuprausti ir maudyti naminius gyvūnus. Kasdienis letenų ir pilvuko apiprausimas būtinas šunims. Nors katės kasdien neina į lauką, bent kartą per tris mėnesius reikėtų katę maudyti specialiu šampūnu. Švaros palaikymui taip pat padeda kailio šukavimas. Priklausomai nuo gyvūno kailio savybių, reikėtų kailį šukuoti kas 2-3 dienas, o tai padėtų sumažinti pūkų ir plaukų kiekį namuose.

Kilimo švara turint naminius gyvūnus

Gyvūno šeimininkas žino šią problemą – valyti kilimus ar sofas, kuomet šuo ar katė serga,- vemia ar viduriuoja iš tiesų labai nemalonu. Kiekvienas turime išbandytas priemones higienai palaikyti ir šiais atvejais, tačiau papildomai padėti šiuo atveju gali soda ir druska. Pirmiausia surinkite ekskrementus ar skrandžio turinį šlapiu popieriniu rankšluosčiu. Tuomet užbarstykite sodos arba druskos ant dėmės ir leiskite išdžiūti. Siurbliu išsiurbkite nudžiūvusią dėmę ir vėl pakartokite tą patį procesą su soda ar druska. Tuomet papildomai pagal poreikį naudokite priemones gyvūnų kvapui naikinti, efektas turėtų būti geresnis.

Augintinių sveikata ir higiena

Tinkama mityba, kokybiškas maistas, kuriuo maitinate augintinį,į taip pat dažnai susijęs su mažesne blogų kvapų ir „nelaimių“ (vėmimo, viduriavimo) tikimybe namuose. Jei šuo dažnai maitinamas maisto likučiais nuo jūsų stalo ar jo organizmas nepriima tam tikrų maisto produktų, dėl to galite jausti nemalonius kvapus, kadangi gyvūnui pučia pilvą. Visuomet verta kreipti dėmesį į gyvūno mitybą,- tiek dėl jo sveikatos, tiek dėl švaros namuose ir geros savijautos.

Pasivaikščiojimas po zoologijos sodą, parką. Su vaikais tarp gyvūnų

Kiekviena šeima su vaikais mielai renkasi išvyką į kaimą, mini sodelį su gyvūnais miestuose ar zoologijos sodą. Tėvams svarbiausia rasti vietą, kurioje galima būtų nusiplauti rankas ar turėti drėgnų servetėlių, padėsiančių nuvalyti mažųjų rankas, veidukus. Vaikai liečia gyvūnus, nori juos paglostyti, taip pat lipa ant tvorelių, liečia groteles, narvus, taigi, neišvengiamai, visur patenka į mikroorganizmų pilną aplinką, o rankų plovimas būtų pagrindinis dalykas padėsiantis apsaugoti vaiką nuo per didelio kiekio bakterijų ar kitų mikrobų. Jei įmanoma, patartina neimti į zoologijos sodus maisto produktų, maitinimo buteliukų, čiulptukų, netgi vežimėlių.

Tvarkinguose parkuose, kurie nuolat prižiūrimi, taip pat praeina šunys ar katės, tad smėlio dėžės, supynės – tai vietos, kur vaikas gali užsikrėsti kirminais, tad rankų plovimas ir vaiko priežiūra, stengiantis, kad jis nedėtų smėlio į burnytę yra geriausia prevencija. Tėveliams nebūtina drausti vaikams žaisti smėlyje,- vaikui būtinas pažinimas ir noras žaisti gamtoje yra natūralus dalykas, skatinantis jo kūrybinius ir kognityvinius gebėjimus. Mažyliai taip džiaugiasi, kai gali patrepsėti baloje, purvyne, pagulėti ant smėlio. Tam, kad nenukentėtų vaiko higiena, drausti šių dalykų tikrai nereikia.

Vaikai augantys su šunimis ir katėmis

Vaikas turi būti nuo mažens pratinamas naminio gyvūno nemušti, jį gerbti ir mylėti, nerauti jo kailio. Pirmiausia dėl vaiko saugumo, antra – dėl higienos,- pešdamas kailį vaikas netyčiom prisideda jo į burną, o šuo, saugodamasis mažojo, gali bandyti švelniai gintis, taigi apžioti jo rankytes, laižyti, žinoma, kalbame apie atvejus, kai šuo labai patikimas ir visuomet žinome, kad jis vaiko nenuskriaus. Gyvūno seilėse, burnos ertmėje visuomet yra bakterijų, tad jei vaikas gyvūno itin nevargina dėmesiu, tokių kontaktų bus mažiau.

Dažnai vaikus viliojantis dalykas – gyvūnų skanėstai. Šie dalykai, nors ir neskanūs, turi įdomią formą, spalvas, tad vaikas gali taip pat panorėti tokį puikų daiktą pagraužti. Dažnai plaukite ne tik vaiko, bet ir naminių šunų ar kačių žaislus, nes vaikai juos liečia, gali norėti pakramtyti. Mokykite vaiką netrukdyti gyvūnui ėsti, stenkitės, kad jis nepasiektų gyvūnų maisto. Netgi sausas kačių ar šunų pašaras gali turėti salmonela bakterijų.

Kitas viliojantis mažylius dalykas – kačių kraikas dėžutėje. Stenkitės, kad katės tualetas būtų nepastebimoje, vaikams nepasiekiamoje vietoje ar patalpoje.

Mažiesiems gyvūnai teikia didelio džiaugsmo, pažinimo, padeda gydyti ligas, psichologinius sutrikimus, stresą. Kontaktas su gamta ir gyvūnais vaikui būtinas ir privalomas, tad svarbu kreipti dėmesį į keletą higienos aspektų, – rankų ir drabužių, daiktų plovimą, vaiko auklėjimą, mokymą praustis, tuomet tikrai neteks baimintis dėl nešvaros sukeliamų pavojų.