Jūsų augintinio klausa ko gero puiki – vos atidarius skanėstų pakuotę, štai jis jau ir prisistato jums prie kojų ir meiliai miauksi arba smalsiai žiūri į jus. Visgi šeimininkui svarbu kreipti dėmesį į katės ar šuns ausų higieną, kuriai paprastai reikia skirti bent vieną kartą per savaitę išvalant ir apžiūrint, ar ausyse nėra infekcijos, parazitų, žaizdelių ar kitų įtartinų dalykų.

Šunų ausų apžiūra

Sveika katės ar šuns išorinė ausies dalis paprastai padengta kailiu, o vidinė dalis – gražios rausvos spalvos. Joje neturėtumėte pastebėti raudonio, patinimų, spuogelių, šašų. Ausis praprastai atrodo švari ir sveika, jei pastebite blusas, erkutes, ar kitus parazitus, bei minėtus odos sudirgimus, matote, kad plinka kailis – būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Apžiūrėdami vidinį ausies kanalą turėtumėte matyti švarią rausvą odą, nejausti nemalonaus kvapo ar per didelio kiekio sieros darinių. Valydami ausis stenkitės pasiimti gyvūną į patogią ir saugią jam vietą, stengiantis, kad jis nepatirtų streso ir lengviau leistų jums apžiūrėti bei išvalyti ausis. Geriausia šiai procedūrai gyvūną pratinti nuo mažens.

Veterinarijos gydytojas jums patars, kokį ausų valiklį galėtumėte pasirinkti savo gyvūnui. Šiek tiek valančio skysčio reikėtų užpilti ant vatos gabaliuko ir patempus ausį švelniai atgal išvalyti vidinę ausies dalį, nešvarumus bei sieros perteklių. Stenkitės išvalyti kiek galima geriau, tačiau tai darykite atsargiai, kad neišgąsdintumėte gyvūno. Valymui geriau nenaudokite vatos kotelių, nes gyvūnui pakračius galvą gali įvykti ausies trauma, tą geriau padarys veterinarijos gydytojas.

Pagrindiniai požymiai, kad jūsų gyvūnui skauda ausis ar jis jaučia diskomfortą ausyse yra šie:

• Augintinis dažnai intensyviai krato galvą;

• Jautrus prisilietimams ausų srityje;

• Nuolat kaso ar drasko ausis;

• Nejaučia pusiausvyros;

• Vidinė ausies dalis paraudusi, matosi žaizdelės;

• Kraujas iš ausų;

• Susilpnėjusi klausa;

• Ausyje matomos didelės rudos sieros sankaupos.

Pagrindiniai ausies ligų sukėlėjai:

• Ausies erkutės – dažni parazitai, kuriais dažnai užsikrečia gyvūnai;

• Blusos;

• Bakterinės kilmės ausų uždegimai;

• Alergijos;

• Ausies hematoma, – kraujo sankaupos vidinėje ausies dalyje, kurią sukelia erkutės arba bakterijos, taip pat blusos – gyvūnas itin dažnai krato galvą ir kasosi ausis.

Ausų gydymas – kaip teisingai lašinti ausų lašiukus?

Jei jūsų veterinarijos gydytojas paskyrė augintiniui ausų lašiukus, taip pat turėtumėte pasikonsultuoti ir pasitikslinti, kaip teisingai juos lašinti. Pagrindinės taisyklės būtų tokios:

• Pasitikslinkite vaisto dozę ir dažnumą, kiek kartų per dieną vaistus reikėtų lašinti;

• Jei gyvūno ausyse itin daug sieros sankaupų, prieš lašinant vaistus, rekomenduojama išvalyti ausis su specialia valymo priemone;

• Vaistus lašinkite tiksliai pagal nurodytą dozę, pamasažuokite ausį švelniai, kad vaistas geriau pasiskirstytų, nueitų giliau į ausies kanalą;

• Nenutraukite gydymo anksčiau nei rekomenduoja veterinarijos gydytojas;

• Duokite augintiniui skanėstą po valymo procedūros.

Veterinarijos gydymo patarimas:

Jei jūsų šuniukas ar kačiukas dar neturi vienerių metų:

Patys pirmieji naminio gyvūno vizitai būtini visoms reikalingos vakcinacijoms, kurios privalomos mažiems šuniukams ir kačiukams. Vizitai dėl skiepų dažnesni jauname gyvūno amžiuje, vėliau vakcinacija kartojasi periodiškai kartą per metus.

Per pirmąjį vizitą veterinarijos gydytojas taip pat turėtų pakonsultuoti apie erkių, blusų, kirmėlių prevenciją, apžiūrėti gyvūną, paskirti kraujo tyrimą, jei sveikatos būklė kelia įtarimą, – gyvūnas vangus, viduriuoja ar turi kitą įtartiną negalavimą.
Veterinarijos gydytojas taip pat įvertina, kaip gyvūnas auga ir vystosi,- ar teisingai vystosi gyvūno kaulų, raumenų sistema, – tai itin aktualu didelių veislių šunų šeimininkams. Jauniems šuniukams būtina apžiūra dėl rachito prevencijos, veterinarijos gydytojas pataria reikiamus maisto papildus, konsultuoja apie tinkamą gyvūno mitybą. Taip pat šeimininkai turėtų užduoti ir rūpimus klausimus apie gyvūno elgesį, jo socializaciją, adaptaciją namuose, lauke, ypač, jei kyla klausimų dėl gyvūno agresijos ar kitų elgesio sutrikimų.
Pirmieji vizitai svarbūs šeimininkui, kadangi jis gali plačiau pasikonsultuoti apie naminio gyvūno priežiūrą, mitybą, sveikatą, sutvarkyti reikiamus gyvūno dokumentus (pasus vykstant į užsienio šalis, mikročipavimus ir kt.).

Jei jūsų gyvūno amžius nuo 1 iki 7 metų:

Augintinio iki septynerių metų amžiaus vizitai pas veterinarijos gydytoją paprastai rekomenduojami kartą į metus. Gyvūnas vakcinuojamas, apžiūrimas, paskiriami reikalingi tyrimai, – paprastai būtinas kraujo tyrimas. Jei sveikatos būklė nekelia įtartinų ligų požymių, kraujo tyrimo turėtų užtekti įvertinti gyvūno sveikatos būklę. Tai veterinarijos gydytojas pažymi augintinio pase, – atliktą erkių, blusų, kitų parazitų patikrinimą, kraujo testo rezultatus, skiepų atžymas. Be kasmetinės augintinio apžiūros bei skiepų šeimininkas negali vežtis gyvūno į užsienio šalis.
Kasmetiniai vizitai nebūna dažni jei tik gyvūnas neturi sveikatos sutrikimų. Paprastai tam tikrų veislių augintinių šeimininkai į veterinarijos gydytojus kreipiasi dažniau dėl galimų alergijų, odos ligų, mitybos sutrikimų, kaulų – skeleto vystymosi sutrikimų ir pan.

Jei jūsų gyvūnui daugiau nei 7 metai:

Vyresnių augintinių sveikatos būklei įvertinti rekomenduojami du vizitai pas veterinarijos gydytoją per metus. Šeimininkas turėtų atkreipti gydytojo dėmesį, jei gyvūnas geria daugiau vandens, nei įprasta, jei blogėja jo apetitas, jei jis priaugo daugiau svorio, taip pat jei pastebi, kad gyvūnas sunkiai šlapinasi, tuštinasi, ar priešingai – tai daro dažniau nei įprasta.

Šeimininko pareiga – laiku atkreipti dėmesį į gyvūno sveikatos būklę

Svarbiausia šeimininko atsakomybė – nedelsti, jei mato, jog augintinis prastai jaučiasi, viduriuoja, vemia ar jei ryškėja kiti sveikatos sutrikimų požymiai. Tokiu atvejai vizitai tampa dažnesni. Uždelsus gydyti sveikatos sutrikimus, gyvūnas gali įgyti rimtesnių sveikatos problemų, tad šeimininkui didėja gyvūno gydymo išlaidos, todėl rekomenduojama susirūpinti sveikatos sutrikimų prevencija ir taip išvengti rimtų susirgimų. Jūsų gyvūnas bus laimingas ir džiugus, jei rūpinsitės jo sveikata!

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Veterinarijos gydytojo apžiūra paprastai apima keletą etapų. Vet. klinikoje gyvūnas turi būti pasveriamas, patikrinamos jo akys, ausys, burnos ertmė, dantų būklė. Stetoskopu vet. gydytojas tikrina gyvūno plaučius, širdies darbą, pilvo srities garsus.

Svarbus gyvūno sveikatos indikatorius yra jo dantenų būklė. Jei vet. gydytojas, švelniai paspaudęs dantenas mato, jog jos šiek tiek pabąla ir netrukus vėl užsipildo rausvumu,- jei tai įvyksta greitai, vadinasi gyvūno kraujotaka normali, geras širdies darbas. Baltos dantenos paprastai rodo sveikatos problemas, šoką ar anemiją.

Rankomis vet. gydytojas apčiuopia pilvo organus: kepenis, inkstus, šlapimo pūslę, patyręs gydytojas gali apčiuopa nustatyti organų padidėjimą. Šiuo metodu taip pat aptinkami padidėję limfmazgiai.

Šunų ir kačių šlapimo tyrimai

Diagnozuojant šlapimo takų, šlapimo pūslės, inkstų ligas šlapimo tyrimas padeda identifikuoti ligos kilmę, sunkumą. Šlapimas yra šiek tiek gelsvas, skaidrus, jame neturi būti kraujo, priemaišų, klampumo. Ligos atveju kinta šlapimo spalva, skaidrumas, kvapas. Nors gyvūnų šlapimo kvapas yra stiprus, pvz. kačių, tačiau jis neturi būti stipresnis nei įprasta, esant tam tikroms ligoms šlapime jaučiasi itin aštrus amoniako kvapas.

Esant pakitimams inkstuose amoniako kvapas jaučiamas ir iš gyvūno burnos.Tokiu atveju reikalinga labai skubi pagalba.

Šlapimo tyrimas padeda nustatyti šlapime esantį gliukozės, baltymų kiekį, šlapimo Ph terpę, kraujo pėdsakus. Šie indikatoriai rodo pakitimus šlapimo organų funkcijose ir gali rodyti traumų pasekmes, infekcijas, defektus ar ligas. Didelis kraujo ląstelių kiekis šlapime taip pat gali rodyti vidinį kraujavimą.

Veterinariniai kraujo tyrimai

Kraujo tyrimas parodo bendrą gyvūno organizmo būklę. Net sveikam gyvūnui rekomenduojama, bent kartą metuose atlikti kraujo tyrimą, kaip galimybę išvengti rimtų susirgimų ir ilgo bei brangaus gydymo.

Kraujas gyvūnams imamas iš venos. Yra keletas pagrindinių indikatorių kraujo tyrime, kurie padeda vet. gydytojui nustatyti gyvūno sveikatos būklę, diagnozuoti ligą:

• Bendras baltymų kiekis. Jo padidėjimas rodo uždegimą, dehidrataciją. Baltymų kiekio sumažėjimas sietinas su vidiniu kraujavimu, nevisaverte mityba, širdies ligomis.
• Albuminas. Didėjimas dėl dehidratacijos. Albumino sumažėjimas kraujyje gali reikšti vidinį kraujavimą, širdies ligas, kepenų patologiją.
• Kraujo šlapalo padidėjęs kiekis rodo inkstų patologijas, šlapimo pūslės trūkimą. Sumažėjimas sietinas su kepenų ligomis.
• Kreatininas,- medžiaga, dalyvaujanti organizmo metabolizmo procesuose, sietina su inkstų ligomis, raumenų pažeidimais, šlapimo pūslės pažeidimu ar trūkiu.
• Gliukozės kiekis kraujyje. Gliukozės kiekio padidėjimas gali rodyti diabetinę būklę, taip pat stresinę būklę. Per mažas gliukozės kiekis sietinas ir su neurologinėmis ligomis, nevisaverte mityba.

Veterinarinis bakteriologinis tyrimas

Šunų nagų priežiūra

Atkreipkite dėmesį į savo šuniuko nagus. Jei jam vaikštant jie smarkiai liečia žemę, reikėtų atkreipti dėmesį, ar nagai nėra per ilgi. Vaikštant šuniuko nagai neturi smarkiai liesti žemės, ilgus nagus būtina karpyti, kadangi jie trukdo vaikščioti, gali skilti, nulūžti, – tai šuniukui būna skausminga.

Augintinio švara ir higiena

Po pasivaikščiojimų su šuniuku rekomenduotina prausiant patikrinti letenėles – ar tarp pagalvėlių nėra įstrigusių akmenų, stiklo šukių, kitų daiktų, purvo.

Ar šuns letenos nesausėja?

Letenų pagalvėlės gali imti skilinėti, sausėti. Vet. gydytojas gali rekomenduoti specialiai letenų priežiūrai skirtas drėkinamąsias priemones. Nepatartina naudoti žmonėms skirtų drėkinimo priemonių, pernelyg intensyvus drėkinimas gali per smarkiai suminkštinti letenėles, o tai didina traumų tikimybę.

Neskubinkite šuniuko, kuriam skauda letenas

Jei šuniuko letenos suskilusios ar sausos, jis gali jausti nemalonų jausmą, jautrumą, pasivaikščiojimų ar bėgiojimų parke metu neskubinkite augintinio, leiskite jam pasirinkti tempą, kol pėdos apsipras.

Pirmoji pagalba žaizdotoms šunų letenoms

Letenas šunys susižeidžia gana retai, tačiau pasitaikius traumoms, pastebėjus, kad pagalvėlės kraujuoja ar yra pradurtos, vertėtų plauti antibakteriniu muilu, stebėti žaizdą, matant didesnį įpjovimą, vertėtų parodyti vet. gydytojui.

Vasarą šunų letenoms pavojingas įkaitęs asfaltas

Prisiminkite, kad ne tik jums karšta ant įkaitusio asfalto ar karšto paplūdimio smėlio. Stenkitės nevesti gyvūno ten, kur jaučiate didelį karštį.

Letenų apsauga žiemą

Žiemą nuo oro temperatūrų svyravimų kenčia ne tik mūsų, bet ir gyvūnų oda. Didelis šaltis, gatvėse pilami chemikalai, gali pažeisti gyvūno letenų pagalvėles, jos gali skilinėti, skaudėti. Šuo skaudančias letenas laižo, prausiasi, todėl jei jų gerai nenuprausime, didelis kiekis chemikalų pateks į šuniuko organizmą. Druska ir cheminiai ledo tirpikliai sukelia opas, pūsles, infekciją ant pažeistų letenėlių. Todėl būtina kruopščiai plauti letenas po kiekvieno pasivaikščiojimo šiltu vandeniu su muilu ar specialiu šampūnu. Taip pat galite naudoti vazeliną, kuris yra puikus barjeras apsaugantis pėdutes nuo druskų.

Kasdien šukuodami gyvūną galite kailio šėrimosi procesą pagreitinti, tuomet namuose pastebėsite mažiau prikritusių augintinio plaukų. Visgi, neįprastai dideli prikritusių plaukų kiekiai, jei jie nesusiję su sezoniškumu, gali rodyti ir sveikatos sutrikimus: stresą, nevisavertę mitybą ar net ligą. Gana dažnai šią problemą galima išspręsti pakeičiant mitybą, vet. gydytojas rekomenduoja keletą variantų kokybiškų ėdalų, maisto papildų.

Atkreipkite dėmesį, kurie požymiai gali reikšti ne tik sezonišką kailio šėrimąsi, – itin didelis krentančių plaukų kiekis ir išplikusios vietos kailyje gali būti susiję su:

• Parazitais, – blusomis, erkėmis;
• Grybelinėmis ir bakterinėmis infekcijomis;
• Alergijomis;
• Inkstų, kepenų ligomis;
• Nėštumu, laktacija;
• Onkologinėmis ligomis;
• Kontaktą su odą dirginančiomis medžiagomis.

Jei pastebite, kad augintinio oda paraudusi, krenta dideli kailio kiekiai, o požymiai nedingsta daugiau nei savaitę, verta pasikonsultuoti su vet. gydytoju veterinarijos klinikoje. Itin svarbu pastebėti, ar ant gyvūno odos nematote guzų, bėrimų, raudonumų, šašų. Taip pat šeimininkas turėtų lengvai pastebėti, kad gyvūnas dažnai kasosi, laižosi dėl diskomforto.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Labai ankstyvus pirmojo nėštumo trimestro požymius pastebėti sunku, nes jie beveik nepastebimi. Patelė gali nežymiai priaugti svorio, tačiau nežymų svorio padidėjimą ne visuomet pastebėsite gyvūno nepasvėrę. 3-4 nėštumo savaitę ji gali atrodyti pavargusi, mažiau ėsti, vemti, – šiuos požymius sukelia hormonų pokyčiai. Tuo metu galima sumažinti maisto porcijas ir maitinti dažniau, mažesniais maisto kiekiais, nuolat užtikrinti, kad ji turi šviežio vandens.

Kada apsilankyti veterinarijos klinikoje? 

Veterinarijos gydytojui patartina besilaukiančią patelę parodyti po kergimo praėjus 2-3 savaitėms. Veterinaro konsultacija padės jums išsiaiškinti rūpimus klausimus dėl augintinės nėštumo, gimdymo, galimybės susitarti dėl gimdymo priežiūros ir pagalbos bet kuriuo paros metu, teisingos dietos parinkimo, maisto papildų naudojimo. Vet. gydytojas gali pasiūlyti atlikti tam tikrus tyrimus, jei konsultuojant pastebės  poreikį. Veterinaras taip pat gali rekomenduoti atlikti kraujo testą, padedantį nustatyti hormonų lygį kraujyje, jei šuo turi parazitų, pakonsultuos kaip ją gydyti.

Apžiūros metu vet. gydytojas gali ne tik apčiuopti šuniukus, tikrindamas pilvo ląstą, tačiau taip pat, nuo 3 nėštumo savaitės, atlikti echoskopiją, padedančią tiksliau nustatyti, ar augintinė laukiasi. Patirtį turintis veterinarijos gydytojas gali apčiuopdamas pilvo ląstą pajusti ir patvirtinti nėštumą nuo 4 nėštumo savaitės. Apčiuopą gali atlikti tik patyręs vet. gydytojas, patiems šeimininkams tai daryti nerekomenduojama, kadangi pernelyg stiprus paspaudimas gali pakenkti šuniukams ar patelei. Šuns patelės gimda turi V raidės formą, sudaro du gimdos ragus, kuriuose formuojasi embrionai. Ketvirtąją nėštumo savaitę šuniukai gali būti apytikriai graikinio riešuto dydžio.

Antro nėštumo trimestro pabaigoje stipriai padidėja patelės pilvas ir speneliai, iš pieno liaukų pradeda išsiskirti šiek tiek pieno. Per dvi paskutines nėštumo savaites liesdami pilvelį pastebėsite ir pajusite judančius ir augančius šuniukus.

Paskutinėmis savaitėmis verta susitarti su vet. gydytoju dėl nenumatytų gimdymo atvejų iš anksto, ypač, jei tikitės, kad gimdymas gali įvykti švenčių dienomis. Konsultuokitės kaip elgtis ir padėti augintinei gimdymo metu, jei gimdymas vyks namuose ir natūraliai, lengvai, taip pat kaip prižiūrėti šuniukus.

Šuniukų gimdymas. Cezario pjūvis 

Cezario pjūvio operacija šunų patelėms dažniausiai yra neplanuojama, atliekama tik skubiais ir pavojingais atvejais. Visgi kai kurios šunų veislės genetiškai turi sunkaus gimdymo tikimybę, tad prancūzų buldogams, bokseriams, kai kuriais atvejais, veterinarai chirurgai rekomenduoja suėjus gimdymo datai atlikti Cezario pjūvio operaciją. Tokį sprendimą veterinarai priima apžiūrėję patelę, numatę kiek ji gimdys šuniukų ir apytikriai nustatę šuniukų dydį. Šiuo atveju vet. gydytojai apčiuopia pilvo ląstą, tikrina gimdymo kanalus, atlieka echoskopiją. Echoskopija taip pat padeda numatyti kiek šuniukų yra gimdoje bei nustatyti jų dydį.

Po Cezario pjūvio operacijos gimę šuniukai gali netrukus imti žysti, kai tik patelė atsigauna po narkozės. Parsivežus augintinę su šuniukais namo po operacijos svarbu užtikrinti, kad ji nejudėtų pernelyg aktyviai, numatyti jai šiltą jaukią vietą, kur ji gerai jaustųsi su šuniukais.

Moksliniai tyrimai ir veterinarinė praktika rodo, kad Cezario pjūvio operacija yra gerai gyvūnų toleruojama, maža komplikacijų tikimybė, gyvūnas greitai atsigauna po šios procedūros. Taip pat tai padeda išgelbėti šuniukus, kurie ilgo ir komplikuoto gimdymo atveju gali uždusti.

Dažniausi sunkūs kalės gimdymo atvejai, kuomet vet. chirurgai nedelsiant atlieka Cezario pjūvį yra šie:

• gyvūnas atvežamas į kliniką po ilgo stanginimosi, tačiau nėra užgimusių šuniukų;
• ilgas tarpas tarp gimdymų, kuomet, užgimus vienam šuniukui, stanginantis ilgai neužgimsta sekantis šuniukas;
• šuniukai užstringa gimdymo takuose (tai pamato vet. gydytojas).

Patelei sveikstant po Cezario pjūvio operacijos šeimininkui svarbūs keli aspektai:

• Šeimininkas turi stebėti pjūvio vietą, siūles, pastebėti, jei pjūvio vieta tinsta, susisiekti su operavusiu vet. gydytoju pastebėjęs stiprų tinimą;
• Užtikrinti, kad augintinė geria, valgo, yra aktyvi, globoja šuniukus, nėra apatiška;
• Išskyros iš gimdos po Cezario pjūvio gimdžiusioms kalėms gali pasirodyti apie dvi savaites, jei pastebite, kad išskyros tęsiasi ilgesnį laiką, konsultuokitės su vet. gydytoju.