Kaip rūpintis augintinio ausų higiena?

Jūsų augintinio klausa ko gero puiki – vos atidarius skanėstų pakuotę, štai jis jau ir prisistato jums prie kojų ir meiliai miauksi arba smalsiai žiūri į jus. Visgi šeimininkui svarbu kreipti dėmesį į katės ar šuns ausų higieną, kuriai paprastai reikia skirti bent vieną kartą per savaitę išvalant ir apžiūrint, ar ausyse nėra infekcijos, parazitų, žaizdelių ar kitų įtartinų dalykų.

Šunų ausų apžiūra

Sveika katės ar šuns išorinė ausies dalis paprastai padengta kailiu, o vidinė dalis – gražios rausvos spalvos. Joje neturėtumėte pastebėti raudonio, patinimų, spuogelių, šašų. Ausis praprastai atrodo švari ir sveika, jei pastebite blusas, erkutes, ar kitus parazitus, bei minėtus odos sudirgimus, matote, kad plinka kailis – būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Apžiūrėdami vidinį ausies kanalą turėtumėte matyti švarią rausvą odą, nejausti nemalonaus kvapo ar per didelio kiekio sieros darinių. Valydami ausis stenkitės pasiimti gyvūną į patogią ir saugią jam vietą, stengiantis, kad jis nepatirtų streso ir lengviau leistų jums apžiūrėti bei išvalyti ausis. Geriausia šiai procedūrai gyvūną pratinti nuo mažens.

Veterinarijos gydytojas jums patars, kokį ausų valiklį galėtumėte pasirinkti savo gyvūnui. Šiek tiek valančio skysčio reikėtų užpilti ant vatos gabaliuko ir patempus ausį švelniai atgal išvalyti vidinę ausies dalį, nešvarumus bei sieros perteklių. Stenkitės išvalyti kiek galima geriau, tačiau tai darykite atsargiai, kad neišgąsdintumėte gyvūno. Valymui geriau nenaudokite vatos kotelių, nes gyvūnui pakračius galvą gali įvykti ausies trauma, tą geriau padarys veterinarijos gydytojas.

Pagrindiniai požymiai, kad jūsų gyvūnui skauda ausis ar jis jaučia diskomfortą ausyse yra šie:

• Augintinis dažnai intensyviai krato galvą;

• Jautrus prisilietimams ausų srityje;

• Nuolat kaso ar drasko ausis;

• Nejaučia pusiausvyros;

• Vidinė ausies dalis paraudusi, matosi žaizdelės;

• Kraujas iš ausų;

• Susilpnėjusi klausa;

• Ausyje matomos didelės rudos sieros sankaupos.

Pagrindiniai ausies ligų sukėlėjai:

• Ausies erkutės – dažni parazitai, kuriais dažnai užsikrečia gyvūnai;

• Blusos;

• Bakterinės kilmės ausų uždegimai;

• Alergijos;

• Ausies hematoma, – kraujo sankaupos vidinėje ausies dalyje, kurią sukelia erkutės arba bakterijos, taip pat blusos – gyvūnas itin dažnai krato galvą ir kasosi ausis.

Ausų gydymas – kaip teisingai lašinti ausų lašiukus?

Jei jūsų veterinarijos gydytojas paskyrė augintiniui ausų lašiukus, taip pat turėtumėte pasikonsultuoti ir pasitikslinti, kaip teisingai juos lašinti. Pagrindinės taisyklės būtų tokios:

• Pasitikslinkite vaisto dozę ir dažnumą, kiek kartų per dieną vaistus reikėtų lašinti;

• Jei gyvūno ausyse itin daug sieros sankaupų, prieš lašinant vaistus, rekomenduojama išvalyti ausis su specialia valymo priemone;

• Vaistus lašinkite tiksliai pagal nurodytą dozę, pamasažuokite ausį švelniai, kad vaistas geriau pasiskirstytų, nueitų giliau į ausies kanalą;

• Nenutraukite gydymo anksčiau nei rekomenduoja veterinarijos gydytojas;

• Duokite augintiniui skanėstą po valymo procedūros.

Veterinarijos gydymo patarimas:

Ausis būtina valyti profilaktiškai bent kartą per savaitę, taip pat būtina išvalyti ausis po gyvūno maudymo, kad nesusidarytų sąlygos ausų uždegimui. Tai ypač svarbu vasarą, kuomet šunys maudosi ežeruose, tvenkiniuose.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Protected by Copyscape

Sezono aktualijos: erkių ir blusų prevencija

Švelnus ir šiltas gyvūno kailis sukuria puikią terpę veistis parazitams. Erkės ir blusos minta krauju ir gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus: alergines reakcijas bei odos susirgimus, o erkės taip pat platina babeziozę, itin sunkią pirmuonių sukeliamą ligą. Erkės bei blusos dažniausiai augintinius užpuola šiltaisiais metų mėnesiais, tačiau ant gyvūno kailio jų galite rasti bet kuriuo metų laiku.

Pagrindiniai požymiai, kad jūsų gyvūnas gali turėti parazitų yra šie:

  • Tamsūs taškeliai ant kailio;
  • Blusų kiaušinėliai;
  • Gyvūnas nuolat kasosi, laižosi;
  • Paraudusi, nudraskyta oda ir odos dėmės;
  • Kailio silpnėjimas, plaukų netekimas.

Šeimininkai gali lengvai patikrinti ar gyvūnas turi parazitų kailyje: apžiūrėti kaklo sritį, taip pat kailį ties uodega, pilvo sritį, apžiūrėti ar nėra išplikusių vietų kailyje. Būtina kruopščiai apžiūrėti gyvūno ausis, kaklą, vietas aplink akis.

Erkės ir blusos labiau pavojingos mažiems šuniukams ar kačiukams, kadangi, dėl mažo jų kūno svorio netenkant kraujo, kuriuo maitinasi parazitai, gyvūnai gali susirgti anemija. Pagrindiniai anemijos požymiai: papilkėjusios dantenos ir energijos stoka.

Blusos dažnai sukelia alergines reakcijas, kadangi kąsdamos suleidžia nuodingų medžiagų, dažnai sukeliančių niežulį, dėl ko silpnėja gyvūno kailis, odą itin niežti, tad gyvūnas nuolat kasosi bei netenka kailio. Kasydamas kailį gyvūnas gali pradraskyti odą bei įnešti infekciją, tad tai sukelia dar rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Dažniausiai gyvūnai užsikrečia blusomis bei erkėmis vos pasivaikščioję ant žolės ar turėdami nors trumpą kontaktą su kitais užsikrėtusiais gyvūnais. Blusos patelė padeda apie 40-50 kiaušinėlių per dieną, tad parazitai greitai pastebimi.

Pastebėjus blusų gyvūno kailyje būtina taip pat kruopščiai išsivalyti kilimus, minkštus baldus, kadangi parazitai gali išlikti gyvybingi ir tarpinėje aplinkoje.

Erkių prevencija ir higiena

Erkes geriausia šalinti mūvint gumines pirštines, tvirtai suėmus pincetu. Jei matote, kad palikote erkės galvutę, geriausia būtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad ją pašalintų. Dažniausiai gyvūnui įsisiurbia briedinės erkės, kurios puola ne tik naminius gyvūnus, bet daugelį žinduolių, taip pat ir žmones.

Pagrindiniai požymiai, kad gyvūnui įsisiurbusi erkė, kuri kelia sveikatos sutrikimus:

  • Apetito netekimas;
  • Apatija, energijos stoka, gyvūnas atrodo liūdnas;
  • Sąnarių skausmas;
  • Patinę limfmazgiai.

Ligos, kurias gali sukelti erkės yra: anemija, odos infekcija, gyvūną taip pat gali ištikti paralyžius.

Šiuolaikinės priemonės leidžia apsaugoti gyvūną nuo erkių ir blusų: tai įvairūs prevenciniai šampūnai, antkakliai, lašai, tabletės. Šias priemones geriausia rinktis konsultuojantis su veterinarijos gydytoju, kuris patars reikiamą priemonės dozę ir paaiškins vartojimo instrukciją, kad prevencija būtų efektyvi.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape

Alergijos: kaip padėti alergiškam augintiniui?

Išskirtinių veislių šunų šeimininkai dažnai susiduria su aktualia problema: jų augintinio mityba turi būti subalansuota taip, kad jų gyvūnas nebūtų nuolat išbertas ar sudirgusia oda. Dažnai pastebite, kad šuo nuolat kasosi, krato galvą, sunkiai tuštinasi ar viduriuoja? To priežastis gali būti alergija tam tikriems maisto produktams.

Augintinio alergijos simptomai ir požymiai

Alerginė reakcija maistui gali pasireikšti ir tokiais simptomais kaip bėrimai, tyniai, ausų uždegimas, viduriavimas ar kiti virškinimo trakto sutrikimai. Tokio tipo alergija šunims dažniausiai pasireiškia dėl genetinių priežasčių, todėl grynaveislių šunų šeimininkams tenka labiau atkreipti dėmesį į savo augintinio mitybą. Labiausiai šunis alergizuojantys produktai paprastai yra šie: kiaušiniai, pieno produktai, vištiena, jautiena, kiauliena, žuvis, kviečiai.

Genetiniai veislės ypatumai – gali būti alergijų priežastis, alergines reakcijas taip pat lemia ir aplinkos veiksniai. Vienas iš galimų alergijos faktorių yra antibiotikų vartojimas. Maži šuniukai esant būtinybei gydomi antibiotikais, kurie ardo natūralią žarnyno florą, tad ateityje tai gali didinti alergijų riziką. Vienas iš veiksnių taip pat gali būti nuolatinis kontaktas su alergenais iš artimos aplinkos.

Šeimininkai taip pat turi atkreipti dėmesį, kad alerginė reakcija ne visuomet pasireiškia vos vieną kartą augintiniui valgant tam tikros rūšies maistą. Šuo gali maitintis tuo pačiu maistu keletą metų, tačiau alerginė reakcija pasireikš staiga, po ilgo laikotarpio, vartojant alergiją sukeliantį maistą, kuomet organizmas įsijautrins nuo alergenų.

Prevencijai – dažna konsultacija su vet. gydytoju dėl katės ar šuns mitybos ir augintinio sveikatos stebėjimas 

Alergijas konkrečiam maisto produktui gana sunku nustatyti, tačiau pasikonsultavę veterinarijos klinikoje galite rasti priemonių išsiaiškinti alergijos priežastis. Tai padaryti padeda eliminuojanti tam tikrus maisto produktus dieta, tačiau gyvūnui ją taikyti gana sudėtinga, jei jis maitinamas tik sausu maistu. Galima rinktis specialius pašarus, skirtus alergiškiems šunims. Svarbu pastebėti, kad tiek pašarą, tiek namie gaminamą maistą augintiniui sveika nuolat keisti, įvesti kuo įvairesnių maisto produktų. Gera rekomendacija yra prevencinis probiotikų vartojimas jauno amžiaus šuniukams, jei jiems dėl ligų tenka vartoti antibiotikus.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape