Žyma: erkės ir blusos

Blizgantis kailis – augintinio sveikatos rodiklis

Posted on by

Naminio gyvūno kailis nuolat keičiasi, retkarčiais pastebime didesnį ar mažesnį jo kitimą, – keičiantis sezonams (rudenį ir pavasarį) pastebime daugiau krentančių plaukų, tad natūraliai pašalinami negyvi, pažeisti plaukai. Kailio šėrimosi dažnis taip pat priklauso nuo gyvūno veislės, o taip pat sveikatos būklės ir sezono. Šunys, kurie laikomi namuose ir nežiemoja voljeruose, visgi, šeriasi ne taip pastebimai. Natūralu, kad žiemos metu kailis pastorėja, priauga daugiau poplaukio, o pavasarį jis plonėja, prisitaiko prie vasaros laiko.

Kasdien šukuodami gyvūną galite kailio šėrimosi procesą pagreitinti, tuomet namuose pastebėsite mažiau prikritusių augintinio plaukų. Visgi, neįprastai dideli prikritusių plaukų kiekiai, jei jie nesusiję su sezoniškumu, gali rodyti ir sveikatos sutrikimus: stresą, nevisavertę mitybą ar net ligą. Gana dažnai šią problemą galima išspręsti pakeičiant mitybą, vet. gydytojas rekomenduoja keletą variantų kokybiškų ėdalų, maisto papildų.

Atkreipkite dėmesį, kurie požymiai gali reikšti ne tik sezonišką kailio šėrimąsi, – itin didelis krentančių plaukų kiekis ir išplikusios vietos kailyje gali būti susiję su:

  • Parazitais, – blusomis, erkėmis;
  • Grybelinėmis ir bakterinėmis infekcijomis;
  • Alergijomis;
  • Inkstų, kepenų ligomis;
  • Nėštumu, laktacija;
  • Onkologinėmis ligomis;
  • Kontaktą su odą dirginančiomis medžiagomis.

Jei pastebite, kad augintinio oda paraudusi, krenta dideli kailio kiekiai, o požymiai nedingsta daugiau nei savaitę, verta pasikonsultuoti su vet. gydytoju veterinarijos klinikoje. Itin svarbu pastebėti, ar ant gyvūno odos nematote guzų, bėrimų, raudonumų, šašų. Taip pat šeimininkas turėtų lengvai pastebėti, kad gyvūnas dažnai kasosi, laižosi dėl diskomforto.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape

Pirmosios šuniuko savaitės namuose: priežiūra, svarbiausi aspektai

Posted on by

Pirmas vizitas pas vet. gydytoją

Pirmasis šuniuko vizitas į veterinarijos kliniką gali būti itin ankstyvas, kai kurie vet. gydytojai sako, kad kuo anksčiau šuniukas bus apžiūrėtas, – tuo geriau. Pirmaisiais šuniuko gyvenimo mėnesiais svarbiausia užtikrinti, kad šuniukai neturi parazitų – kirmėlių ar blusų, kurie yra dažniausia sveikatos sutrikimų priežastis. Taigi pirmiausia, sulaukus tinkamo amžiaus, vet. gydytojas sumaitina vaistus nuo kirmėlių, jei šuniukas turi parazitų, vaistų dozę kartais tenka kartoti. Tai būtina procedūra prieš pradedant šuniuką vakcinuoti. Net veislynuose pirkti šuniukai dažnai turi parazitų, tad parazitų profilaktika privaloma visiems šuniukams.

Viduriavimas ir vėmimas bei kiti virškinimo trakto sutrikimai dažnai pasireiškia mažiems šuniukams, kadangi jų virškinimo sistema dar itin jautri, jautriai reaguoja į kai kuriuos sunkiai virškinamus maisto produktus. Pasitaiko, kad virškinimo sutrikimai greitai dingsta, kai šuniukai išgydomi nuo parazitų, – kirmėlės dirgina virškinimo traktą, išskiria nuodus, tad šuniukas vemia, viduriuoja, alinamas jo organizmas.

Priemonių erkių ir blusų prevencijai pasirinkimas

Šeimininkams kyla klausimų kaip gydyti šuniuką nuo erkių ir blusų, ar tinkamos tos pačios priemonės, kaip ir suaugusiems šunims. Šiuo atveju lašinant priemones nuo erkių ir blusų reikia būti itin atsargiems, ypač kreipti dėmesį į veterinaro nurodymus, nes daugelis lašinamųjų priemonių yra nuodingos mažiems šuniukams dėl didelės veikliųjų medžiagų koncentracijos, per didelė šių vaistų dozė šuniukui gali būti mirtina. Visuomet konsultuokitės su vet. gydytoju kokias saugias priemones nuo parazitų rinktis, veterinaras paskirs saugią vaistų dozę.

Šuniuko mityba ir dažniausios problemos pirmąją savaitę parsivežus jį iš veislyno

Šuniukas patiria stresą. Dažniausias sveikatos sutrikimas tik parsivežus mažylį į naujus namus – viduriavimas. Virškinimo sistema jautriausiai sureaguoja į stresą ir maisto pasikeitimą. Šuniukas atskiriamas nuo mamos, savo vados, pasikeičia kvapai, – kiekvieno šuniuko organizmas reaguoja individualiai. Stresui įveikti ir apsiprasti pakanka savaitės, ypač, jei šuniukas jaučia meilę, dėmesį ir šilumą.

Svarbu pasiteirauti veisėjo, kokiu maistu šuniukas buvo maitinamas, ir, jei ketinate keisti maisto rūšį, tai geriau daryti palaipsniui, pamažu įvedant naujų produktų į šuniuko racioną. Šuniuko dietos didžiąją dalį turi sudaryti baltymai, padedantys vystytis ir augti jaunam organizmui. Nepatartini pieno produktai, kurie dažnai sukelia viduriavimą ir vėmimą.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt
Protected by Copyscape

Šunų sveikata. Analinių liaukų uždegimas

Posted on by

Jei pastebite, kad jūsų šuo dirglus, nuolat bando laižytis išeinamąją angą, „čiuožinėja“ ant užpakalio, – ne visuomet to priežastis parazitai, – dažna negalavimo priežastis gali būti analinių liaukų uždegimas. Šunys turi dvi liaukutes, maišelius prie išeinamosios angos, kurių pagrindinė funkcija – teritorijos žymėjimas ir vienas kito socialinė identifikacija – specifinio kvapo skleidimas. Analinės laiukos gamina aliejingą rudą stipraus kvapo skystį, reikalingą „apsiuostymui“, teritorijos žymėjimui.

Šunų analinių liaukų uždegimo simptomai ir požymiai

Kai kuriais atvejais šunų analinių liaukų gaminamos gleivės negali pasišalinti, sukeldamos uždegimus, infekcijas ir netgi abscesus (pūlingus uždegimus, galinčius sukelti kraujo užkrėtimą). Simptomai, padedantys šuns šeimininkui šiek tiek geriau identifikuoti analinių liaukų uždegimą būtų šie:

  • Dirglumas, neramumas, šuo negali ramiai ilsėtis; 
  • Šuo nuolat bando laižytis, kasytis ar kandžioti aplink išeinamąją angą;
  • Šuo skleidžia nemalonų kvapą;
  • Augintinis kenčia nuo vidurių užkietėjimo, negali pasituštinti, jaučia skausmą (inkščia) tuštindamasis.

Analinių liaukų uždegimo eiga

Įprastai, jei šuo yra sveikas, tuštinantis pasišalina ir analinėse liaukose esantis skystis, tad sveikatos sutrikimai prasideda tuomet, kai šio skysčio liaukos nesugeba pašalinti. Skysčiui užsistovint liaukose, jis tirštėja, darosi klampus ir užkemša liaukų kanalėlius. Šiuo atveju, augintiniui padėti nesunku – skystis lengvai pašalinamas švelniai paspaudus reikiamose vietose aplink išeinamąją angą, tad veterinarijos gydytojas greitai pašalins šį sveikatos sutrikimą.

Jei analinių liaukų užsikimšimas dažnai kamuoja jūsų augintinį, veterinarai rekomenduoja pridėti ląstelienos į šuns mitybą. Ląsteliena, balastinės medžiagos, padidina išmatų tūrį, jos lengviau pasišalina, stipriau paspaudžia analines liaukas besituštinant, taip padėdamos joms ištuštėti. Šuns dieta gali būti koreguojama veterinarų rekomenduojamu specialiu pašaru arba, jei šuo mėgsta, stengiantis jam dažniau pasiūlyti daržovių, košių su daržovėmis, kruopomis.

Negydomas analinių liaukų užsikimšimas gali pavirsti infekcija. Šuo būna itin dirglus, gali būti piktas, baikštus, pastebimos geltonos, kraujingos išskyros aplink išeinamąją angą. Šiuo atveju vet. gydytojas išplauna analines liaukas, skiria antibiotikus. Augintinį būtina stebėti, negydoma infekcija gali virsti pūlingu uždegimu, prie išeinamosios angos gali atsiverti žaizdos.

Užsienio veterinarijos klinikose, besikartojantiems ir itin dažniems analinių liaukų uždegimams ir nepraeinamumui, taikomas analinių liaukų šalinimas. Visgi, ši procedūra, nors dalinai išprendžai augintinio sveikatos sutrikimus, tačiau gali turėti komplikacijų, – šuo gali negebėti valdyti tuštinimosi proceso.

Uždegimo prevencija

Kiekvienos augintinio ligos geriausia prevencija – sveika mityba, svorio kontrolė ir pakankamas fizinis krūvis. Dažniausiai analinių liaukų užsikimšimą patiria nedidelių veislių per didelį svorį turintys ar nutukę šunys. Jei bent kartą jūsų šuniukas yra patyręs šį sveikatos sutrikimą, priminkite veterinarui patikrinti augintinio analines liaukas per kiekvieną vizitą.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais 

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape