Dažniausiai pasitaikančios kačių ligos ir jų profilaktika

Kačių sveikatos prevencijai kiekvienam šeimininkai svarbu laikytis keleto gerų patarimų, kurie padeda apsaugoti katės sveikatą:

  • Palaikyti švarą katės dėžutėje,- kasdieninis katės dėžutės valymas yra privalomas dėl jūsų ir augintinio sveikatos;
  • Stengtis laikyti katę namuose, savo kieme, kad būtų mažiau kontakto su kitais gyvūnais;
  • Atlikti profilaktinę apžiūrą veterinarijos klinikoje;
  • Skirti dėmesio kailio priežiūrai, higienai, bendrauti su augintiniu.

Žinant, kad daugelis kačių gali sulaukti tikrai solidaus amžiaus, užtenka skirti daugiau dėmesio savo augintinio sveikatos profilaktikai, tačiau kačių šeimininkams svarbu žinoti keletą dažniausiai pasitaikančių ligų, kurios dažniausiai pavojingos katėms. Iš požymių atpažinus tam tikrus šių ligų simptomus, galima kuo anksčiau pradėti gydymą, kreipiantis į veterinarijos gydytojus. Dažniausios sunkesnės kačių ligos būtų šios:
Kačių inkstų nepakankamumas. Šios ligos diagnozė reiškia, kad katės inkstų funkcija sutrikusi daugiau nei 75 procentus, ligos požymiai pasireiškia kaip šie:

  • Katė geria daug vandens
  • Nuolatinis šlapinimasis, tai pastebėsite dėžutėje;
  • Katė netenka daug svorio;
  • Jaučiamas blogas kvapas iš burnos, dėl opų, atsiradusių skrandyje, žarnyne;
  • Katė vangi, slepiasi.

Nors inkstų nepakankamumas sunki liga, tinkamai gydant ir taikant specialią dietą, katės dažnai su šia liga išgyvena ne vienerius metus. Taikoma mažiau baltymų turinti mityba, reguliarūs kraujo tyrimai, veterinaro priežiūra gali prailginti katės gyvenimą ir padaryti jį pilnavertį.

Kačių diabetas
Kačių diabeto simptomai primena inkstų nepakankamumo simptomus, tačiau yra keletas skirtumų:

  • Per dažnas šlapinimasis, troškulys;
  • Nutukimas arba svorio netekimas;
  • Apetito netekimas arba per didelis apetitas;
  • Vangumas, silpnumas;
  • Vėmimas;
  • Acetono kvapas iš burnos;
  • Katė vaikšto neįprastai, tarsi arčiau žemės.

Kačių diabetas gydomas sunkiau, tačiau taikant mažai baltymų turinčią dietą, stebint kraujo tyrimų rezultatus, vartojant specialus veterinaro rekomenduotus papildus, galima pristabdyti ligos progresą ir prailginti augintinio gyvenimą.

Vėžys
Ilgėjant augintinio amžiui, daugėja vėžinių susirgimų. Kai kuriais atvejais auglį gali užčiuopti tik veterinarijos gydytojas, tačiau požymiai matomi ir gyvūno sveikatos būklėje: svorio, apetito netekimas, vėmimas ir viduriavimas, pilvo pūtimas, vangumas gali būti ir onkologinių ligų požymiai.
Higiena, priežiūra ir profilaktika padeda prailginti kačių gyvenimą ir džiaugtis savo augintiniu. Žinodamas pagrindinius sunkių ligų simptomus šeimininkas gali kreiptis į veterinarijos gydytojus ir diagnozuoti ligas kuo ankstesnėje stadijoje.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Kiek kartų per metus gyvūnui būtina veterinarijos gydytojo apžiūra?

Visi žinome, kad naminio gyvūno priežiūrai tenka dalį laiko skirti veterinarijos gydytojo apžiūrai, tačiau kaip dažnai tai būtina ir kokiais atvejais šis vizitas turi būti planuojamas?
Atsakymas dėl gyvūno apsilankymo pas veterinarą priklauso nuo gyvūno amžiaus ir sveikatos būklės.

Jei jūsų šuniukas ar kačiukas dar neturi vienerių metų:

Patys pirmieji naminio gyvūno vizitai būtini visoms reikalingos vakcinacijoms, kurios privalomos mažiems šuniukams ir kačiukams. Vizitai dėl skiepų dažnesni jauname gyvūno amžiuje, vėliau vakcinacija kartojasi periodiškai kartą per metus.

Per pirmąjį vizitą veterinarijos gydytojas taip pat turėtų pakonsultuoti apie erkių, blusų, kirmėlių prevenciją, apžiūrėti gyvūną, paskirti kraujo tyrimą, jei sveikatos būklė kelia įtarimą, – gyvūnas vangus, viduriuoja ar turi kitą įtartiną negalavimą.
Veterinarijos gydytojas taip pat įvertina, kaip gyvūnas auga ir vystosi,- ar teisingai vystosi gyvūno kaulų, raumenų sistema, – tai itin aktualu didelių veislių šunų šeimininkams. Jauniems šuniukams būtina apžiūra dėl rachito prevencijos, veterinarijos gydytojas pataria reikiamus maisto papildus, konsultuoja apie tinkamą gyvūno mitybą. Taip pat šeimininkai turėtų užduoti ir rūpimus klausimus apie gyvūno elgesį, jo socializaciją, adaptaciją namuose, lauke, ypač, jei kyla klausimų dėl gyvūno agresijos ar kitų elgesio sutrikimų.
Pirmieji vizitai svarbūs šeimininkui, kadangi jis gali plačiau pasikonsultuoti apie naminio gyvūno priežiūrą, mitybą, sveikatą, sutvarkyti reikiamus gyvūno dokumentus (pasus vykstant į užsienio šalis, mikročipavimus ir kt.).

Jei jūsų gyvūno amžius nuo 1 iki 7 metų:

Augintinio iki septynerių metų amžiaus vizitai pas veterinarijos gydytoją paprastai rekomenduojami kartą į metus. Gyvūnas vakcinuojamas, apžiūrimas, paskiriami reikalingi tyrimai, – paprastai būtinas kraujo tyrimas. Jei sveikatos būklė nekelia įtartinų ligų požymių, kraujo tyrimo turėtų užtekti įvertinti gyvūno sveikatos būklę. Tai veterinarijos gydytojas pažymi augintinio pase, – atliktą erkių, blusų, kitų parazitų patikrinimą, kraujo testo rezultatus, skiepų atžymas. Be kasmetinės augintinio apžiūros bei skiepų šeimininkas negali vežtis gyvūno į užsienio šalis.
Kasmetiniai vizitai nebūna dažni jei tik gyvūnas neturi sveikatos sutrikimų. Paprastai tam tikrų veislių augintinių šeimininkai į veterinarijos gydytojus kreipiasi dažniau dėl galimų alergijų, odos ligų, mitybos sutrikimų, kaulų – skeleto vystymosi sutrikimų ir pan.

Jei jūsų gyvūnui daugiau nei 7 metai:

Vyresnių augintinių sveikatos būklei įvertinti rekomenduojami du vizitai pas veterinarijos gydytoją per metus. Šeimininkas turėtų atkreipti gydytojo dėmesį, jei gyvūnas geria daugiau vandens, nei įprasta, jei blogėja jo apetitas, jei jis priaugo daugiau svorio, taip pat jei pastebi, kad gyvūnas sunkiai šlapinasi, tuštinasi, ar priešingai – tai daro dažniau nei įprasta.

Šeimininko pareiga – laiku atkreipti dėmesį į gyvūno sveikatos būklę

Svarbiausia šeimininko atsakomybė – nedelsti, jei mato, jog augintinis prastai jaučiasi, viduriuoja, vemia ar jei ryškėja kiti sveikatos sutrikimų požymiai. Tokiu atvejai vizitai tampa dažnesni. Uždelsus gydyti sveikatos sutrikimus, gyvūnas gali įgyti rimtesnių sveikatos problemų, tad šeimininkui didėja gyvūno gydymo išlaidos, todėl rekomenduojama susirūpinti sveikatos sutrikimų prevencija ir taip išvengti rimtų susirgimų. Jūsų gyvūnas bus laimingas ir džiugus, jei rūpinsitės jo sveikata!

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Protected by Copyscape

Augintinio sterilizacija. Aktualiausi klausimai šeimininkui

Daugelis gyvūnų šeimininkų veterinarijos gydytojo klausia,  ar nevertėtų leisti vieną kartą augintiniui susilaukti palikuonių. Kaskart šeimininkams atsakome: tai tikrai nėra būtina, o anksti nusprendę atlikti šią procedūrą, dar prieš prasidedant pirmajai rujai, apsaugosite kalytę ar katę nuo hormonų pokyčių, kas ateityje gali apsaugoti gyvūną nuo vėžinių susirgimų. Tad gyvūno sveikatos požiūriu geriausia, jei šeimininkai sterilizuoti nusprendžia kuo anksčiau, dar prieš prasidedant pirmajai rujai (5-6 mėn.). Dažnai gali kilti abejonių dėl to, kad gyvūnas dar itin jaunas. Veterinarijos gydytojas, paskirdamas operacijos datą, visuomet atsižvelgia į gyvūno svorį, veislę, sveikatos būklę, atliktus skiepus. Jaunesni gyvūnai taip pat lengviau pakelia operacijas, greičiau gyja žaizdos, mažesnė infekcijų rizika.

Mityba ir priežiūra sterilizuotiems augintiniams

Svorio didėjimas po sterilizacijos tampa aktualia problema tik tuomet, jei gyvūnas nėra pakankamai aktyvus ir jei nekoreguojama jo mityba. Jaunas gyvūnas po sterilizacijos išlieka toks pat fiziškai aktyvus ir vikrus,nepatiria hormonų pokyčių, labiau prisiriša prie šeimininko, tampa labiau klusnus, tad jei pakankamai vedžiojamas, o šeimininkai parenka tinkamą dietą/ mitybos planą ir maitina atsižvelgdami į vet. gydytojo rekomendacijas, augintinis gali išlaikyti sveiką kūno svorį be ypatingų pastangų. Dėmesys mitybai turi būti kiek didesnis, kai augintinis sterilizuojamas vyresniame amžiuje.

Sterilizuotą gyvūną lengviau auklėti, tokie augintiniai rečiau pabėga ar sukelia šeimininkui kitus nepatogumus, susijusius su pakitusiu elgesiu rujos metu. Tai taip pat padeda susidoroti su teritorijos žymėjimo problema, kas itin aktualu kačių šeimininkams.

Reikšminga prevencija veterinarijoje

Kalių sterilizacija beveik eliminuoja pieno liaukų vėžio riziką, gimdos vėžio riziką, patinams sumažina prostatos, sėklidžių vėžio riziką. Sterilizacija prailgina naminio gyvūno gyvenimą ir, tam tikra prasme, daro jį kokybiškesnį.

Ansktyvas sprendimas sterilizuoti augintinį gali apsaugoti jį nuo vėžinių susirgimų

Sterilizacija yra svarbus ir reikšmingas sprendimas, kurį turi gerai apsvarstyti kiekvienas gyvūno šeimininkas. Šuniukų/kačiukų/šeškų veisimas yra atsakingas ir sudėtingas procesas, kurio kiekvienas etapas turi būti kruopščiai planuojamas. Labai svarbu iš anksto numatyti potencialius mažylių šeimininkus, atsakingai rūpintis patele, kad ji neišsektų, numatyti galimas išlaidas Cezario pjūvio operacijai (jei to prireiks), šuniukų mitybai ir priežiūrai. Kiekvienas atsakingas šeimininkas praleidžia ir ne vieną bemiegę naktį prie savo mylimo augintinio per gimdymus, gimus vadai, prižiūrint, kad nė vienas mažylis neliktų alkanas. Ar esate pasiruošę tokiai atsakomybei ir ar jaučiatės atsakingi už naują gyvybę? Visuomet klauskime savęs, nes gyvenimas pilnas pavyzdžių, kuomet dėl žmogaus neatsakomybės liūdime, kad tiek daug gyvūnų neturi šeimininkų ir šiltų namų, išmetami į gatvę, paliekami likimo valiai.

Sterilizacijos operacija veterinarijos klinikoje

Gijimas po sterilizacijos vyksta  apie 10-14 dienų, taigi šiuo laikotarpiu šeimininko atsakomybėje žaizdos priežiūra, ramūs pasivaikščiojimai, o, reikalui esant, ir papildomos konsultacijos su vet. gydytoju ar vaistų injekcijos.

Procedūra baigiasi siūlų išėmimu po 10-14 dienų ir galutine apžiūra pas operavusį veterinarą.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape