Kačių inkstų funkcijos nepakankamumas

Inkstai kačių organizme atlieka daug funkcijų,- reguliuoja kraujo spaudimą, valo kraują, gamina hormonus bei raudonuosius kraujo kūnelius.

Inkstų ligos ir funkciniai sutrikimai būdingi vyresnio amžiaus katėms. Negydomi inkstų funkcijos sutrikimai išsivysto į ligas, kurios tampa chroniškomis ir nepagydomomis. Tačiau anksti diagnozuojant inkstų nepakankamumą ir taikant tinkamą priežiūrą galima pratęsti gyvūno gyvenimo trukmę ir tai neturėtų sukelti didelių nepatogumų jo gyvenimo kokybei.

Inkstų ligos ne visuomet būdingos tik vyresnio amžiaus katėms. Kai kurie kačiukai gimsta su įgimtu inkstų neišsivystymu, taip pat inkstų veikla jaunoms katėms sutrinka dėl traumų bei infekcijų.

Katėms būdingas dviejų tipų inkstų nepakankamumas:

Ūmus inkstų nepakankamumas, kuris prasideda staiga, ir išsivysto vos per kelias dienas ar savaites. Ūmus inkstų nepakankamumas būdingas visų amžiaus grupių katėms, dažniausios jo priežastys yra šios:

  • Toksinės medžiagos, kurios patenka į katės organizmą apsinuodijus žmonėms skirtais vaistais, nuodingais augalais, pesticidais, buitinės chemijos priemonėmis, todėl labai svarbu pasirūpinti, kad jūsų auginama katė neaptiktų šių nuodingų medžiagų namuose ir neapsinuodytų.
  • Traumos, kurių metų katė susižaloja dubens sritį, ypač jei sužalojama šlapimo pūslė.
  • Dehidratacija, kuomet gyvūną ištinka karščio smūgis ir nevartojama pakankamai skysčių;
  • Infekcija, pažeidžianti inkstus.

Ūmus inkstų nepakankamumas, jei diagnozuojamas laiku ir greitai pritaikomas gydymas, gali būti išgydomas. Visgi vyresnėms nei  7 metų katėms inkstų funkcijos nepakankamumas dažnai tampa lėtinis ir jį sunkiau gydyti.

Chroniškas inkstų nepakankamumas nustatomas iš įvairių simptomų, kurie atsiranda per ilgesnį laiką, liga vystosi per mėnesius, kelerius metus, tad jam būdingi šie požymiai:

  • Dažnas šlapinimasis. Gali pasirodyti, kad tai nėra ligos simptomas, tačiau tai gali būti šlapimo nelaikymo požymis, katės tokiu atveju gali šlapintis ne tik savo dėžutėje.
  • Katė geria daug vandens, bandydama kompensuoti skysčių trūkumą, kadangi inkstai per greitai skysčius pašalina.
  • Svorio netekimas ir apetito stoka;
  • Vėmimas, viduriavimas, tamsus šlapimas, kraujas šlapime;
  • Burnos opos ant dantenų ir liežuvio.
  • Blogas burnos kvapas;
  • Vidurių užkietėjimas;
  • Apatija.

Katės inkstų ligų diagnozė ir gydymas

Veterinarijos gydytojas įtardamas inkstų funkcijos sutrikimus paprastai atlieka kraujo tyrimą, ultragarsą. Priklausomai nuo ligos vystymosi ir sudėtingumo gydymas gali būti skiriamas tiek medikamentinis, tiek chirurginis, taip pat vet. gydytojas gali pasiūlyti tam tikrą dietą. Subalansuota dieta katėms, sergančioms inkstų ligomis turi turėti pakankamai Vitamino D, fosforo, Omega rūgščių ir kitų naudingų elementų. Taikydami dietą ir laikydamiesi vet. gydytojo nurodymų galite išsaugoti savo katės sveikatą ir prailginti gyvenimo trukmę.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad, ypač sergant inkstų ligomis, katėms nerekomenduotini aukšta temperatūra apdoroti konservai, kurie pakuojami metalinėse dėžutėse. Labai rekomenduotini maisto papildai, dėl kurių vartojimo būtina konsultacija.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Katės sveikata. Šlapimo pūslės akmenligė

Akmenimis šlapimo pūslėje yra vadinamos kietos mineralų ir kristalų sankaupos, kurios susiformuoja iš organinių šlapimo pūslėje esančių medžiagų. Šios sankaupos gali likti mažos arba susiformuoti iki kelių milimetrų. Mineraliniai akmenukai iš šlapimo pūslės pajuda į šlapimo takus ir gali užkimšti šlapimtakius, tuomet katė negali pasišlapinti. Ši problema aktuali vyresnio amžiaus katėms, kastruotiems katinams, tad kačių šeimininkams svarbu žinoti keletą faktų apie šį sveikatos sutrikimą.

Pagrindiniai požymiai, galintys rodyti, kad katė kenčia nuo šlapimo pūslės akmenligės:

  • Kraujas šlapime (pastebite tamsų, raudoną šlapimą dėžutėje);
  • Skausmingas šlapinimasis, katė miaukia, skleidžia garsus šlapindamasi;
  • Maži šlapimo kiekiai, katė negali pasišlapinti;
  • Katė pasišlapina ne dėžutėje, neįprastose vietose;
  • Katė gydyta nuo šlapimo takų infekcijų.

Kartais kačių šlapimo pūslės akmenligė gali būti besimptomė, tad šiuos sutrikimus pastebėti sunku.

Dažniausios priežastys, dėl kurių išsivysto šlapimo pūslės akmenligė sietinos su: netinkama mityba, per mažu vandens vartojimu, šlapimo takų infekcijomis, katės veislės specifika. Šlapimo testai paprastai rodo padidėjusį magnio, kalcio kiekį šlapime, pakitusį šlapimo pH. Akmenligė gali išsivystyti įvairaus amžiaus katėms, tačiau padidėję kalcio kiekiai šlapime paprastai labiau sietini su vyresniu katės amžiumi. Rizikos grupėms priskiriamos Persų veislės, Birmos ir Himalajų veislių katės.

Katės apžiūra ir diagnostika veterinarijos klinikoje

Jei akmenys šlapimo pūslėje gana dideli, veterinarijos gydytojas gali juos užčiuopti tikrindamas pilvo sritį. Echoskopija, šlapimo testai padeda tiksliau identifikuoti problemą ir diagnozuoti ligą.

Vet. gydytojas, diagnozavęs katei šlapimo pūslės akmenligę, gali taikyti chirurginius metodus tais atvejais, kai akmenys dideli, gyvūno būklė sunki ir katė negali pasišlapinti. Veterinaras taip pat gali kateterizuoti šlapimo pūslę taikant bendrą nejautrą, – taip atliekamas šlapimo nuleidimas. Šis metodas efektyvesnis katėms, kadangi patelių šlapimo takai platesni nei katinų, šios procedūros gali užtekti nesiimant chirurginių priemonių akmenims šalinti.

Esant itin sunkiai būklei kai kuriais atvejais chirurgiškai atidaroma ir išvaloma šlapimo pūslė, išplaunami šlapimo takai. Paskiriamas medikamentinis gydymas ir pritaikoma speciali dieta. Sunkiais atvejais procedūra kartojama. Veterinarijos klinikoje šeimininkas konsultuojamas dėl gyvūno mitybos,- sudaroma speciali dieta.

Kačių šlapimo pūslės ligų prevencija

Katės sveikatos stebėjimas dėžutės valymo metu, katės elgsena,- dažnai geriausiai padeda šeimininkui orientuotis, ar reikėtų veterinaro pagalbos. Jei jūsų katė bent kartą buvo gydoma nuo šlapimo takų infekcijos, šlapimo pūslės akmenligės, stenkitės visuomet užtikrinti, kad gyvūnas gertų pakankamai vandens, nuolat palikite švaraus šviežio vandens dubenėlyje, vandenį keiskite. Laikykitės veterinaro nurodymų dėl katės mitybos, stenkitės maitinti specialiai subalansuotu maistu, kuris mažina kristalų formavimąsi šlapimo pūslėje ir reguliuoja šlapimo pH terpę.

Kastruotiems katinams, kurių siauri šlapimo takai, šlapimo susilaikymas pasireiškia ir vėmimu, pykinimu, apetito stoka, sukietėjusia pilvo sritimi. Jei katinas yra gydytas nuo šlapimo takų infekcijos ir neįprastai šlapinasi,- nedelsiant kreipkitės į vet. gydytoją, kadangi negalėjimas pasišlapinti gali sukelti pavojingą organizmo būklę, tad akmenis reikia šalinti nedelsiant.

Šlapimo pūslės akmenligė gali būti ir diabeto, hormonų sutrikimų pasekmė, tad sveikos mitybos ir priežiūros palaikymas katei yra gyvybiškai svarbus.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape

Augintinio virškinimo sutrikimai. Nuo viduriavimo iki obstipacijos

Stebėti augintinio sveikatą yra natūrali šeimininko kasdienės veiklos pareiga. Mažas šuniukas ar kačiukas, taip pat suaugę augintiniai pirmuosius sveikatos sutrikimo požymius rodo nejudrumu, nenoru žaisti, neįprastu elgesiu. Vienas iš pagrindinių požymių padedančių šeimininkui pastebėti augintinio negalavimus – nereguliarus arba per dažnas tuštinimasis. Tiek vidurių užkietėjimas (obstipacija), tiek viduriavimas (diarėja) gali būti natūrali organizmo reakcija į maisto pasikeitimą, stresą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į šių sutrikimų trukmę ir bendrą gyvūno būklę. Tiek žmogui, tiek gyvūnams, natūralu tuštintis bent kartą per dieną, tačiau dažnis priklauso nuo individualių organizmo savybių, maisto netolerancijos faktorių, alergijų ir daugelio kitų veiksnių. Apžvelgsime kokios gali būti pagrindinės augintinių viduriavimo ir vidurių užkietėjimo priežastys.Stebėti augintinio sveikatą yra natūrali šeimininko kasdienės veiklos pareiga. Mažas šuniukas ar kačiukas, taip pat suaugę augintiniai pirmuosius sveikatos sutrikimo požymius rodo nejudrumu, nenoru žaisti, neįprastu elgesiu.

Vienas iš pagrindinių požymių padedančių šeimininkui pastebėti augintinio negalavimus – nereguliarus arba per dažnas tuštinimasis. Tiek vidurių užkietėjimas (obstipacija), tiek viduriavimas (diarėja) gali būti natūrali organizmo reakcija į maisto pasikeitimą, stresą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į šių sutrikimų trukmę ir bendrą gyvūno būklę. Tiek žmogui, tiek gyvūnams, natūralu tuštintis bent kartą per dieną, tačiau dažnis priklauso nuo individualių organizmo savybių, maisto netolerancijos faktorių, alergijų ir daugelio kitų veiksnių. Apžvelgsime kokios gali būti pagrindinės augintinių viduriavimo ir vidurių užkietėjimo priežastys.

Augintinio viduriavimas

Tuštinimasis skystomis išmatomis kai kuriais atvejais prasideda staiga, nepastebint kitų gyvūno blogos savijautos požymių. Kartais viduriavimas praeina labai greitai, tęsiasi vos parą, tačiau užtrunka iki kelių dienų, savaičių, o tam tikrų ligų atveju – netgi iki kelių mėnesių. Nesunki diarėja katėms ir šunims gali trukti nuo 24 iki 48 valandų. Svarbiausia prisiminti, kad viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, tad gyvūnas turi nuolat gerti švarų vandenį. Dažniausios augintinių viduriavimo priežastys būtų šios:

  • Žarnyno uždegimai ir infekcijos;
  • Apsinuodijimai maistu arba cheminėmis medžiagomis;
  • Parazitai, – erkės, kirminai;
  • Maisto pasikeitimas, maisto netolerancija ir alergijos;
  • Pankreatitas (kasos uždegimas);
  • Onkologinės ligos;Skydliaukės, hormonų sutrikimai.

Nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją reikėtų tais atvejais, kuomet pastebite, kad gyvūnas viduriuoja daugiau nei parą, taip pat pastebite kraują išmatose ar juodas išmatas, vėmimą, apatiją, apetito netekimą. Nesunkus viduriavimas, kurio priežastys nėra rimtas negalavimas paprastai lengvai praeina keičiant augintinio mitybą: neduodant jam pieno produktų, termiškai neapdorotos mėsos, rūkytų mėsos produktų. Jei gyvūno organizmas jautrus, minėti maisto produktai labai dažnai sukelia viduriavimą, o kačių organizmas apskritai nevirškina pieno produktų. Gyvūnui viduriuojant galima duoti mėsos sultinio, nedidelį kiekį virtos mėsos, reikėtų stengtis riboti maisto kiekį, mažinti porcijas.

Augintinio vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimo atvejus galima pastebėti pastebint gyvūno bergždžias pastangas stengiantis pasituštinti, retą tuštinimąsi, kietas išmatas. Pagrindinės augintinio vidurių užkietėjimo priežastys gali būti:

  • Inkstų ligos (ypač katėms);
  • Žarnų nepraeinamumas dėl svetimkūnių (prarytų daiktų, kaulų arba anatominių savybių);
  • Maisto raciono, kuriame per mažai ląstelienos;
  • Onkologinių žarnyno ligų;Stuburo skausmų;Plaukų sankaupų virškinimo trakte (katėms);
  • Dėl stambių kietų išmatų išdidėjusios gaubtinės žarnos.

Konsultuodamas vet. gydytojas pataria įtraukti ląstelienos turinčių maisto produktų į augintinio dietą. Tai gali būti daržovės, kurias jūsų šuo ar katė mėgsta. Užsienyje vet. gydytojai rekomenduoja moliūgų konservus, tyrę. Rekomenduojama dieta, kuri neapsunkina virškinimo trakto, maisto produktai, kurie lengvai ir greitai suvirškinami, nesudarydami žarnyne sankaupų. Šeimininkai turi užtikrinti, kad gyvūnas geria pakankamai vandens, o taip pat stengtis, kad augintinis daugiau aktyviai judėtų, gautų daugiau fizinio krūvio.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais 

Veterinaras.lt

Protected by Copyscape