Žyma: kačių urologija

Kačių inkstų funkcijos nepakankamumas

Posted on by

Inkstai kačių organizme atlieka daug funkcijų,- reguliuoja kraujo spaudimą, valo kraują, gamina hormonus bei raudonuosius kraujo kūnelius.

Inkstų ligos ir funkciniai sutrikimai būdingi vyresnio amžiaus katėms. Negydomi inkstų funkcijos sutrikimai išsivysto į ligas, kurios tampa chroniškomis ir nepagydomomis. Tačiau anksti diagnozuojant inkstų nepakankamumą ir taikant tinkamą priežiūrą galima pratęsti gyvūno gyvenimo trukmę ir tai neturėtų sukelti didelių nepatogumų jo gyvenimo kokybei.

Inkstų ligos ne visuomet būdingos tik vyresnio amžiaus katėms. Kai kurie kačiukai gimsta su įgimtu inkstų neišsivystymu, taip pat inkstų veikla jaunoms katėms sutrinka dėl traumų bei infekcijų.

Katėms būdingas dviejų tipų inkstų nepakankamumas:

Ūmus inkstų nepakankamumas, kuris prasideda staiga, ir išsivysto vos per kelias dienas ar savaites. Ūmus inkstų nepakankamumas būdingas visų amžiaus grupių katėms, dažniausios jo priežastys yra šios:

  • Toksinės medžiagos, kurios patenka į katės organizmą apsinuodijus žmonėms skirtais vaistais, nuodingais augalais, pesticidais, buitinės chemijos priemonėmis, todėl labai svarbu pasirūpinti, kad jūsų auginama katė neaptiktų šių nuodingų medžiagų namuose ir neapsinuodytų.
  • Traumos, kurių metų katė susižaloja dubens sritį, ypač jei sužalojama šlapimo pūslė.
  • Dehidratacija, kuomet gyvūną ištinka karščio smūgis ir nevartojama pakankamai skysčių;
  • Infekcija, pažeidžianti inkstus.

Ūmus inkstų nepakankamumas, jei diagnozuojamas laiku ir greitai pritaikomas gydymas, gali būti išgydomas. Visgi vyresnėms nei  7 metų katėms inkstų funkcijos nepakankamumas dažnai tampa lėtinis ir jį sunkiau gydyti.

Chroniškas inkstų nepakankamumas nustatomas iš įvairių simptomų, kurie atsiranda per ilgesnį laiką, liga vystosi per mėnesius, kelerius metus, tad jam būdingi šie požymiai:

  • Dažnas šlapinimasis. Gali pasirodyti, kad tai nėra ligos simptomas, tačiau tai gali būti šlapimo nelaikymo požymis, katės tokiu atveju gali šlapintis ne tik savo dėžutėje.
  • Katė geria daug vandens, bandydama kompensuoti skysčių trūkumą, kadangi inkstai per greitai skysčius pašalina.
  • Svorio netekimas ir apetito stoka;
  • Vėmimas, viduriavimas, tamsus šlapimas, kraujas šlapime;
  • Burnos opos ant dantenų ir liežuvio.
  • Blogas burnos kvapas;
  • Vidurių užkietėjimas;
  • Apatija.

Katės inkstų ligų diagnozė ir gydymas

Veterinarijos gydytojas įtardamas inkstų funkcijos sutrikimus paprastai atlieka kraujo tyrimą, ultragarsą. Priklausomai nuo ligos vystymosi ir sudėtingumo gydymas gali būti skiriamas tiek medikamentinis, tiek chirurginis, taip pat vet. gydytojas gali pasiūlyti tam tikrą dietą. Subalansuota dieta katėms, sergančioms inkstų ligomis turi turėti pakankamai Vitamino D, fosforo, Omega rūgščių ir kitų naudingų elementų. Taikydami dietą ir laikydamiesi vet. gydytojo nurodymų galite išsaugoti savo katės sveikatą ir prailginti gyvenimo trukmę.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad, ypač sergant inkstų ligomis, katėms nerekomenduotini aukšta temperatūra apdoroti konservai, kurie pakuojami metalinėse dėžutėse. Labai rekomenduotini maisto papildai, dėl kurių vartojimo būtina konsultacija.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Kastracija – viena iš dažniausių veterinarijoje paplitusių chirurginių procedūrų

Posted on by
DCIM103MEDIADJI_0018.JPG
Senamiesčio veterinarija Kalinausko g. 9, Vilnius

Gijimas po sterilizacijos vyksta apie 10-14 dienų, taigi šiuo laikotarpiu šeimininko atsakomybėje žaizdos priežiūra, ramūs pasivaikščiojimai, o, reikalui esant, ir papildomos konsultacijos su vet. gydytoju ar vaistų injekcijos. Procedūra baigiasi siūlų išėmimu po 10-14 dienų ir galutine apžiūra pas operavusį veterinarą.

Įsigiję mažą šuniuką ar kačiuką, galbūt jau svarstote, kaip reikės elgtis, kai gyvūnas pradės lytiškai bręsti. Augintinio elgesys brendimo laikotarpiu neišvengiamai keičiasi, dažnai jis pradeda žymėti teritoriją, tampa itin aktyvus.

Kastracija – tai sėklidžių pašalinimas per prapjautą mašnelę. Po jų išėmimo pjūvis yra užsiūnamas, o mašnelė nėra šalinima, su laiku ji susitraukia. Tą pačią dieną  šuo/katinas yra išleidžiamas namo jam suleidus skausmo kontrolės vaistų. Daugumą šunų/katinų kitą dieną nori tęsti savo įprastą rutiną, tačiau turi būti stebimi šeimininkų, kol žaizda visiškai sugyja.

Naminių gyvūnų vaisingumo reguliavimas yra kiekvieno gyvūno šeimininko atsakomybė, mažinanti beglobių keturkojų skaičių miestuose, padedanti užtikrinti, kad kiekvienas šuo ar katinas gali turėti šiltus namus.

Kastracija – tradicinė chirurginė procedūra

Šeimininkai, ruošiantys savo augintinį operacijai turi prisiminti, kad iš vakaro gyvūno geriausia nemaitinti, tačiau duoti vandens.

Operacija trunka apie 30 minučių, gyvūnas prabunda po valandos. Tik prabudęs gali vemti, neėsti iki 3 dienų po operacijos, tačiau taip būna retai. Katinus šeimininkai išsineša narvelyje. Keturkojis pacientas būna prabudęs, atsigavęs.

Po šios operacijos pjūvio vieta ir audiniai aplink pjūvį gali nežymiai patinti. Jei matote itin didelius tynius, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Iš žaizdos negali tekėti skysčiai, žaizda neturi atsiverti. Jei matote kokius nors žymius pakitimus, geriausia pasirodyti jūsų augintinį operavusiam veterinarijos gydytojui. Sėklidžių šalinimas nėra pavojinga procedūra gyvūno gyvybei, tad ypatingų komplikacijų neturėtų būti. Svarbu šiek tiek stebėti ir prižiūrėti savo augintinį 3-4 d. po operacijos.

Šunų, kačių, šeškų kastracijos privalumai ir trūkumai

Augintinio kastracijos privalumai: 

Kastracija sumažina vyrišką patinų agresiją, per didelį šlapimo išskyrimą, kuriuo žymi  savo teritoriją taip pat norą nepaisyti komandos, polinkį pabėgti rujos metu. Visos šios priežastys yra svarbios, todėl visi darbiniai tarnybiniai šunys, vedliai akliesiems žmonėms yra kastruoti. Jie mokosi greičiau ir yra patikimesni. Patirtis rodo, kad mažų veislių šunys labiau linkę žymėti teritoriją nei didelių veislių šunys. Dauguma terjerų  ir didelių veislių šunų yra labiau linkę į agresiją, tad šios priežastys lemia šeimininkų sprendimą kastruoti savo augintinį.

Kastracija žymiai sumažina patinų prostatos hiperplazijos riziką bei abscesų (pūlingų uždegimų ir infekcijų) vystymąsi. Vyresniame gyvūno amžiuje prostata didėja, apsunkina šlapinimąsi, negydomi šie procesai gali lemti onkologinius susirgimus.

Kastruoto gyvūno elgesio pakitimai. Kastracijos trūkumai:

Po kastracijos išnykus lytiniam potraukiui kastruoti gyvūnai neieško poros, nekovoja dėl teritorijos, jie tampa ramesni, todėl jų apetitas pagerėja, sumažėja aktyvumas. Pagerėjus apetitui šuo/katinas valgo daugiau, o šeimininkas šeria gausiau, todėl tai gali lemti svorio padidėjimą. Jei jūsų augintinis yra kastruotas, rekomenduojame mažinti maisto kiekį nuo 10 – 20% ar pakeisti maistą, rinktis pašarą, skirtą kastruotiems gyvūnams.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Katės sveikata. Šlapimo pūslės akmenligė

Posted on by

Akmenimis šlapimo pūslėje yra vadinamos kietos mineralų ir kristalų sankaupos, kurios susiformuoja iš organinių šlapimo pūslėje esančių medžiagų. Šios sankaupos gali likti mažos arba susiformuoti iki kelių milimetrų. Mineraliniai akmenukai iš šlapimo pūslės pajuda į šlapimo takus ir gali užkimšti šlapimtakius, tuomet katė negali pasišlapinti. Ši problema aktuali vyresnio amžiaus katėms, kastruotiems katinams, tad kačių šeimininkams svarbu žinoti keletą faktų apie šį sveikatos sutrikimą.

Pagrindiniai požymiai, galintys rodyti, kad katė kenčia nuo šlapimo pūslės akmenligės:

  • Kraujas šlapime (pastebite tamsų, raudoną šlapimą dėžutėje);
  • Skausmingas šlapinimasis, katė miaukia, skleidžia garsus šlapindamasi;
  • Maži šlapimo kiekiai, katė negali pasišlapinti;
  • Katė pasišlapina ne dėžutėje, neįprastose vietose;
  • Katė gydyta nuo šlapimo takų infekcijų.

Kartais kačių šlapimo pūslės akmenligė gali būti besimptomė, tad šiuos sutrikimus pastebėti sunku.

Dažniausios priežastys, dėl kurių išsivysto šlapimo pūslės akmenligė sietinos su: netinkama mityba, per mažu vandens vartojimu, šlapimo takų infekcijomis, katės veislės specifika. Šlapimo testai paprastai rodo padidėjusį magnio, kalcio kiekį šlapime, pakitusį šlapimo pH. Akmenligė gali išsivystyti įvairaus amžiaus katėms, tačiau padidėję kalcio kiekiai šlapime paprastai labiau sietini su vyresniu katės amžiumi. Rizikos grupėms priskiriamos Persų veislės, Birmos ir Himalajų veislių katės.

Katės apžiūra ir diagnostika veterinarijos klinikoje

Jei akmenys šlapimo pūslėje gana dideli, veterinarijos gydytojas gali juos užčiuopti tikrindamas pilvo sritį. Echoskopija, šlapimo testai padeda tiksliau identifikuoti problemą ir diagnozuoti ligą.

Vet. gydytojas, diagnozavęs katei šlapimo pūslės akmenligę, gali taikyti chirurginius metodus tais atvejais, kai akmenys dideli, gyvūno būklė sunki ir katė negali pasišlapinti. Veterinaras taip pat gali kateterizuoti šlapimo pūslę taikant bendrą nejautrą, – taip atliekamas šlapimo nuleidimas. Šis metodas efektyvesnis katėms, kadangi patelių šlapimo takai platesni nei katinų, šios procedūros gali užtekti nesiimant chirurginių priemonių akmenims šalinti.

Esant itin sunkiai būklei kai kuriais atvejais chirurgiškai atidaroma ir išvaloma šlapimo pūslė, išplaunami šlapimo takai. Paskiriamas medikamentinis gydymas ir pritaikoma speciali dieta. Sunkiais atvejais procedūra kartojama. Veterinarijos klinikoje šeimininkas konsultuojamas dėl gyvūno mitybos,- sudaroma speciali dieta.

Kačių šlapimo pūslės ligų prevencija

Katės sveikatos stebėjimas dėžutės valymo metu, katės elgsena,- dažnai geriausiai padeda šeimininkui orientuotis, ar reikėtų veterinaro pagalbos. Jei jūsų katė bent kartą buvo gydoma nuo šlapimo takų infekcijos, šlapimo pūslės akmenligės, stenkitės visuomet užtikrinti, kad gyvūnas gertų pakankamai vandens, nuolat palikite švaraus šviežio vandens dubenėlyje, vandenį keiskite. Laikykitės veterinaro nurodymų dėl katės mitybos, stenkitės maitinti specialiai subalansuotu maistu, kuris mažina kristalų formavimąsi šlapimo pūslėje ir reguliuoja šlapimo pH terpę.

Kastruotiems katinams, kurių siauri šlapimo takai, šlapimo susilaikymas pasireiškia ir vėmimu, pykinimu, apetito stoka, sukietėjusia pilvo sritimi. Jei katinas yra gydytas nuo šlapimo takų infekcijos ir neįprastai šlapinasi,- nedelsiant kreipkitės į vet. gydytoją, kadangi negalėjimas pasišlapinti gali sukelti pavojingą organizmo būklę, tad akmenis reikia šalinti nedelsiant.

Šlapimo pūslės akmenligė gali būti ir diabeto, hormonų sutrikimų pasekmė, tad sveikos mitybos ir priežiūros palaikymas katei yra gyvybiškai svarbus.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape