Žyma: kačių vėmimas

Kačių inkstų funkcijos nepakankamumas

Posted on by

Inkstai kačių organizme atlieka daug funkcijų,- reguliuoja kraujo spaudimą, valo kraują, gamina hormonus bei raudonuosius kraujo kūnelius.

Inkstų ligos ir funkciniai sutrikimai būdingi vyresnio amžiaus katėms. Negydomi inkstų funkcijos sutrikimai išsivysto į ligas, kurios tampa chroniškomis ir nepagydomomis. Tačiau anksti diagnozuojant inkstų nepakankamumą ir taikant tinkamą priežiūrą galima pratęsti gyvūno gyvenimo trukmę ir tai neturėtų sukelti didelių nepatogumų jo gyvenimo kokybei.

Inkstų ligos ne visuomet būdingos tik vyresnio amžiaus katėms. Kai kurie kačiukai gimsta su įgimtu inkstų neišsivystymu, taip pat inkstų veikla jaunoms katėms sutrinka dėl traumų bei infekcijų.

Katėms būdingas dviejų tipų inkstų nepakankamumas:

Ūmus inkstų nepakankamumas, kuris prasideda staiga, ir išsivysto vos per kelias dienas ar savaites. Ūmus inkstų nepakankamumas būdingas visų amžiaus grupių katėms, dažniausios jo priežastys yra šios:

  • Toksinės medžiagos, kurios patenka į katės organizmą apsinuodijus žmonėms skirtais vaistais, nuodingais augalais, pesticidais, buitinės chemijos priemonėmis, todėl labai svarbu pasirūpinti, kad jūsų auginama katė neaptiktų šių nuodingų medžiagų namuose ir neapsinuodytų.
  • Traumos, kurių metų katė susižaloja dubens sritį, ypač jei sužalojama šlapimo pūslė.
  • Dehidratacija, kuomet gyvūną ištinka karščio smūgis ir nevartojama pakankamai skysčių;
  • Infekcija, pažeidžianti inkstus.

Ūmus inkstų nepakankamumas, jei diagnozuojamas laiku ir greitai pritaikomas gydymas, gali būti išgydomas. Visgi vyresnėms nei  7 metų katėms inkstų funkcijos nepakankamumas dažnai tampa lėtinis ir jį sunkiau gydyti.

Chroniškas inkstų nepakankamumas nustatomas iš įvairių simptomų, kurie atsiranda per ilgesnį laiką, liga vystosi per mėnesius, kelerius metus, tad jam būdingi šie požymiai:

  • Dažnas šlapinimasis. Gali pasirodyti, kad tai nėra ligos simptomas, tačiau tai gali būti šlapimo nelaikymo požymis, katės tokiu atveju gali šlapintis ne tik savo dėžutėje.
  • Katė geria daug vandens, bandydama kompensuoti skysčių trūkumą, kadangi inkstai per greitai skysčius pašalina.
  • Svorio netekimas ir apetito stoka;
  • Vėmimas, viduriavimas, tamsus šlapimas, kraujas šlapime;
  • Burnos opos ant dantenų ir liežuvio.
  • Blogas burnos kvapas;
  • Vidurių užkietėjimas;
  • Apatija.

Katės inkstų ligų diagnozė ir gydymas

Veterinarijos gydytojas įtardamas inkstų funkcijos sutrikimus paprastai atlieka kraujo tyrimą, ultragarsą. Priklausomai nuo ligos vystymosi ir sudėtingumo gydymas gali būti skiriamas tiek medikamentinis, tiek chirurginis, taip pat vet. gydytojas gali pasiūlyti tam tikrą dietą. Subalansuota dieta katėms, sergančioms inkstų ligomis turi turėti pakankamai Vitamino D, fosforo, Omega rūgščių ir kitų naudingų elementų. Taikydami dietą ir laikydamiesi vet. gydytojo nurodymų galite išsaugoti savo katės sveikatą ir prailginti gyvenimo trukmę.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad, ypač sergant inkstų ligomis, katėms nerekomenduotini aukšta temperatūra apdoroti konservai, kurie pakuojami metalinėse dėžutėse. Labai rekomenduotini maisto papildai, dėl kurių vartojimo būtina konsultacija.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Augintinio virškinimo sutrikimai: vėmimas

Posted on by

Šeimininkai ne kartą pastebi, kad augintinis išvemia šiek tiek maisto ir žino, kad tai nėra ligos požymis, – gyvūnas valosi skrandį. Šunys ir katės išvemia per greitai suėstą maistą, per didelį kiekį suvalgyto maisto. Aktyvūs ir judrūs augintiniai taip pat vemia, jei paėdę daug šokinėja, bėgioja, – nespėjus skrandžiui didelį kiekį maisto apvirškinti, didesnis fizinis krūvis sukelia vėmimą. Katės vemia dėl plaukų sankaupų virškinimo trakte, tad vėmimas gali būti tiek natūralus organizmo apsivalymas, tiek rimtesnio sveikatos sutrikimo požymis.

Netikėtai prasidėjęs dažnas vėmimas augintiniui gali būti lemiamas šių veiksnių:

  • Bakterinės infekcijos virškinimo trakte;
  • Parazitų, – kirmėlių ar įsisiurbusių erkių;
  • Svetimkūnių, – prarytų žaislų, plaukų sankaupų;
  • Pasikeitusio maisto raciono, maisto produktų netolerancijos (ypatingai dažna pieno produktų netolerancija), alergijų;
  • Inkstų nepakankamumo;
  • Sutrikusios kepenų veiklos, pankreatito;
  • Narkozės, po kurios gyvūnui svaigsta galva bei tam tikrų medikamentų;
  • Apsinuodijimo;
  • Vidurių užkietėjimo;
  • Skrandžio ligų – gastrito;
  • Auglių virškinimo trakte.

Taigi, vienkartinis, retas vėmimas gali būti natūralus, tačiau jei tai dažna ir besitęsianti būklė, – gyvūno šeimininkui reikėtų nedelsti ir vykti į veterinarijos kliniką, kad veterinarijos gydytojas nustatytų priežastį. Stebėkite vėmimo dažnį, jei tai nutiko kartą per dieną ir gyvūnas atrodo žvalus, ėda, tuomet – tai normali būklė. Sunerimti reikėtų, jei pastebite ir kitų sveikatos sutrikimo požymių – viduriavimą, vangumą, kraują išmatose ar vemiant. Stebėkite, ar gyvūnas neprarado svorio, ar nori ėsti, geria vandenį.

Veterinarijos gydytojas, nustatydamas vėmimo priežastį, kreipia dėmesį į augintinio amžių, kūno svorį, anksčiau persirgtas ligas. Ligos diagnozei būtinas kraujo tyrimas, echoskopija, pilvo srities apčiuopa. Veterinarai esant sunkiai gyvūno būklei rekomenduoja neduoti gyvūnui ėsti bent pora valandų, užtikrinti, kad gyvūnas turėtų atsigerti vandens.

Rekomenduojama tolimesnė speciali dieta, – naminis vištienos sultinys, virta vištiena be odelės, ryžiai su sultiniu. Tokių mitybos rekomendacijų būtina laikytis iki keleto dienų, priklausomai nuo vėmimo priežasties, taip pat laikantis veterinaro nurodymų. Vet. gydytojas dažnam ir varginančiam vėmimui sustabdyti gali skirti vaistus, injekcijas, lašelinę, atsižvelgdamas į vėmimo priežastis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt
Protected by Copyscape