Kiek kartų per metus gyvūnui būtina veterinarijos gydytojo apžiūra?

Visi žinome, kad naminio gyvūno priežiūrai tenka dalį laiko skirti veterinarijos gydytojo apžiūrai, tačiau kaip dažnai tai būtina ir kokiais atvejais šis vizitas turi būti planuojamas?
Atsakymas dėl gyvūno apsilankymo pas veterinarą priklauso nuo gyvūno amžiaus ir sveikatos būklės.

Jei jūsų šuniukas ar kačiukas dar neturi vienerių metų:

Patys pirmieji naminio gyvūno vizitai būtini visoms reikalingos vakcinacijoms, kurios privalomos mažiems šuniukams ir kačiukams. Vizitai dėl skiepų dažnesni jauname gyvūno amžiuje, vėliau vakcinacija kartojasi periodiškai kartą per metus.

Per pirmąjį vizitą veterinarijos gydytojas taip pat turėtų pakonsultuoti apie erkių, blusų, kirmėlių prevenciją, apžiūrėti gyvūną, paskirti kraujo tyrimą, jei sveikatos būklė kelia įtarimą, – gyvūnas vangus, viduriuoja ar turi kitą įtartiną negalavimą.
Veterinarijos gydytojas taip pat įvertina, kaip gyvūnas auga ir vystosi,- ar teisingai vystosi gyvūno kaulų, raumenų sistema, – tai itin aktualu didelių veislių šunų šeimininkams. Jauniems šuniukams būtina apžiūra dėl rachito prevencijos, veterinarijos gydytojas pataria reikiamus maisto papildus, konsultuoja apie tinkamą gyvūno mitybą. Taip pat šeimininkai turėtų užduoti ir rūpimus klausimus apie gyvūno elgesį, jo socializaciją, adaptaciją namuose, lauke, ypač, jei kyla klausimų dėl gyvūno agresijos ar kitų elgesio sutrikimų.
Pirmieji vizitai svarbūs šeimininkui, kadangi jis gali plačiau pasikonsultuoti apie naminio gyvūno priežiūrą, mitybą, sveikatą, sutvarkyti reikiamus gyvūno dokumentus (pasus vykstant į užsienio šalis, mikročipavimus ir kt.).

Jei jūsų gyvūno amžius nuo 1 iki 7 metų:

Augintinio iki septynerių metų amžiaus vizitai pas veterinarijos gydytoją paprastai rekomenduojami kartą į metus. Gyvūnas vakcinuojamas, apžiūrimas, paskiriami reikalingi tyrimai, – paprastai būtinas kraujo tyrimas. Jei sveikatos būklė nekelia įtartinų ligų požymių, kraujo tyrimo turėtų užtekti įvertinti gyvūno sveikatos būklę. Tai veterinarijos gydytojas pažymi augintinio pase, – atliktą erkių, blusų, kitų parazitų patikrinimą, kraujo testo rezultatus, skiepų atžymas. Be kasmetinės augintinio apžiūros bei skiepų šeimininkas negali vežtis gyvūno į užsienio šalis.
Kasmetiniai vizitai nebūna dažni jei tik gyvūnas neturi sveikatos sutrikimų. Paprastai tam tikrų veislių augintinių šeimininkai į veterinarijos gydytojus kreipiasi dažniau dėl galimų alergijų, odos ligų, mitybos sutrikimų, kaulų – skeleto vystymosi sutrikimų ir pan.

Jei jūsų gyvūnui daugiau nei 7 metai:

Vyresnių augintinių sveikatos būklei įvertinti rekomenduojami du vizitai pas veterinarijos gydytoją per metus. Šeimininkas turėtų atkreipti gydytojo dėmesį, jei gyvūnas geria daugiau vandens, nei įprasta, jei blogėja jo apetitas, jei jis priaugo daugiau svorio, taip pat jei pastebi, kad gyvūnas sunkiai šlapinasi, tuštinasi, ar priešingai – tai daro dažniau nei įprasta.

Šeimininko pareiga – laiku atkreipti dėmesį į gyvūno sveikatos būklę

Svarbiausia šeimininko atsakomybė – nedelsti, jei mato, jog augintinis prastai jaučiasi, viduriuoja, vemia ar jei ryškėja kiti sveikatos sutrikimų požymiai. Tokiu atvejai vizitai tampa dažnesni. Uždelsus gydyti sveikatos sutrikimus, gyvūnas gali įgyti rimtesnių sveikatos problemų, tad šeimininkui didėja gyvūno gydymo išlaidos, todėl rekomenduojama susirūpinti sveikatos sutrikimų prevencija ir taip išvengti rimtų susirgimų. Jūsų gyvūnas bus laimingas ir džiugus, jei rūpinsitės jo sveikata!

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Protected by Copyscape

Skausmingas šlapinimasis: šuo negali džiaugtis pasivaikščiojimu?

Skausmingas šlapinimasis gali būti itin rimtos ligos priežastis, todėl svarbu laiku pastebėti, kad šuo elgiasi neįprastai, stengdamasis pasišlapinti. Tai taip pat gali būti infekcijos pasekmė, kuri greitai išgydoma antibiotikais.
Pagrindiniai požymiai, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį, vedžiodami savo augintinį:
  • Šuo įsitempęs, neramus;
  • Kaukia, cypia, inkščia ar skleidžia kitokius neįprastus garsus mėgindamas pasišlapinti;
  • Vengia jūsų prisilietimo;
  • Šlapinasi daugiau kartų nei įprasta, tačiau nedideliu kiekiu šlapimo;
  • Pastebite kraują ar gleives šlapime.
Itin svarbu atkreipti dėmesį į šlapimo kiekį: jei šuo bando šlapintis, tačiau išteka vos keli lašeliai arba apskritai nepavyksta pasišlapinti, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Šiuo atveju itin svarbu nedelsti, nes negalėjimas pasišlapinti per trumpą laiką gali sukelti itin sunkią gyvūno būklę ir netgi mirtį.

 

Priežastys ir gydymas

Šunų šlapimo pūslės infekcija.
Šlapimo pūslė yra sterili, tačiau bakterijos nuo lytinių organų gali patekti į šlapimo takus bei pūslę bei sukelti infekciją ir uždegimą. Dažniausi šlapimo pūslės požymiai yra: šlapimo nelaikymas, skausmingas šlapinimasis, dažnas šlapinimasis mažu šlapimo kiekiu (vos keli lašiukai), kraujas šlapime. Kartais šiuos simptomus šeimininkui sunku pastebėti.
Šlapimo pūslės gydymas dažniausiai efektyvus gydant antibiotikais, kuriuos paskiria veterinarijos gydytojas, atsižvelgdamas į gyvūno veislę, svorį, ligos istoriją. Ligos simptomai paprastai išnyksta per pirmąsias tris gydymo dienas. Veterinarijos gydytojas gali siūlyti atlikti šlapimo tyrimą, kad nustatytų, kurios grupės antibiotikai tinkamiausi. Šeimininko pareiga nenutraukti gydymo kurso vos pajutus pagerėjimą, tačiau tęsti gydymą pagal veterinarijos gydytojo rekomendacijas. Trumpas sveikatos pagerėjimas nebūtinai reikš, kad infekcija išgydyta, tad nutraukus antibiotikų kursą liga gali atsinaujinti.

 

Kristalai ir akmenys šunų šlapimo pūslėje

Kartais šlapime susikaupiantys kristalai suformuoja akmenis šlapimo pūslėje. Gali būti ne viena priežastis, dėl kurios šlapime esantys kristalai sulimpa, tai gali būti dėl infekcijos, tam tikrų vaistų, kraujo šlapime, vėmimo, nuovargio bei inkstų ligų. Šlapimo pūslės akmenligė gydoma atsižvelgiant į tai, kurioje šlapimo takų vietoje randama akmenų ar kristalų, pagal tai skiriami vaistai, atliekama chirurginė procedūra ar koreguojama augintinio mityba. Dažniausiai skiriami vaistai – antibiotikai, kadangi pagrindinė akmenligės priežastis paprastai yra infekcija.

 

Šunų urologija: prostatos problemos

Prostatos padidėjimą ir šlapinimosi sutrikimus šunims sukelia augliai, cistos, nekastruotiems patinams – hormonų pokyčiai bei infekcijos. Pagrindiniai simptomai paprastai panašūs: kraujas šlapime, dažnas šlapinimasis ir nedidelis šlapimo kiekis. Prostatos ligų gydymą veterinarijos gydytojas skiria pagal ligos priežastį – infekcijos gydomos antibiotikais.
Prostatos funkcijos sutrikimus lemia ir gyvūno įgimtos lytinių organų ypatybės, traumos ar persirgtos ligos.

 

Šunų šlapinimosi sutrikimų prevencija

Kiekvienas šeimininkas gali lengvai pastebėti šlapinimosi sutrikimų simptomus, svarbu stebėti savo augintinio nuotaiką, elgesį, atkreipti dėmesį, ar jam lengva šlapintis. Taip pat reikėtų apžiūrėti lytinius organus – ar nepastebite raudonumo, tinimo, žaizdelių ar kitų neįprastų požymių. Visuomet svarbi šeimininko pareiga nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei pastebite, kad gyvūnas jaučia skausmą ar diskomfortą.

 

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Onkologija. Dažniausia liga, kuria serga vyresnio amžiaus šunys

Senjorų (vyresnių nei 7 metų šunų) šeimininkai turi skirti daugiau dėmesio savo augintinių sveikatos patikrinimui, prevencinėms priemonėms. Jei šeimininkas nori džiaugtis savo ilgaamžiu augintiniu ir matyti jį žvalų ir sveiką, būtina nuolatinė sveikatos patikra ir periodiškai atliekami tyrimai. Veterinarijos gydytojai rekomenduoja kasmetinius kraujo tyrimus, echoskopiją, savalaikę kastraciją/sterilizaciją, skiepus ir tinkamą mitybos planą. Net ir įprastas vizitas pas patyrusį veterinarijos gydytoją, kuris apčiuopia pilvo sritį, gali padėti išvengti sunkių ligų komplikacijų, sustabdyti onkologinių ligų vystymąsi.

Vėžys – dažniausia mirties priežastis tarp vyresnių nei 10 metų amžiaus šunų. Visgi daugiau nei pusė nustatytų vėžio atvejų, pasak JAV veterinarijos specialistų atliktų tyrimų, įmanoma išgydyti. Daugiau nei 50 proc. vėžinių susirgimų diagnozuojama vyresniems nei 10 metų šunims. Dažniausiai diagnozuojamos vėžio formos yra limfmazgių, odos, pieno liaukų, minkštųjų audinių vėžys.

Šunų vėžio, piktybinių auglių simptomai ir požymiai

Šunims pasireiškiantys vėžio simptomai labai panašūs į tuos, kuriuos patiria ir žmonės. Galūnių tyniai, užčiuopiami guzai, padidėję mazgai, negyjančios žaizdos, padidėję limfmazgiai, neįprasti kraujavimai. Tai klasikiniai vėžio požymiai, tačiau ankstyvosiose stadijose nepastebimi jokie simptomai, todėl būtina nuolatinė prevencija,‐ tyrimai, veterinarijos gydytojo apžiūra, gyvūno savijautos stebėjimas.

Šunų onkologinių ligų priežastys 

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dažnėja šunų onkologinės ligos yra ir gerėjanti gyvūnų priežiūra, ‐ šunys vis dažniau gyvena ilgiau dėl geros šeimininkų priežiūros ir sulaukia tokio amžiaus, kuriame didėja šių ligų rizika. Šiais laikais šunys yra skiepijami, saugomi nuo nelaimingų atsitikimų, tad gyvena ilgesnį amžių.

Kitas svarbus faktorius – šunų veislė. Kai kurios šunų veislės genetiškai labiau linkusios į onkologinius susirgimus. Pastebima, kad auksaspalviai retriveriai, boksteriai, Berno aviganiai dažniau serga onkologinėmis ligomis. Geresni mišrūnų sveikatos rodikliai aiškinami tuo, kad šie šunys turi platesnį genų spektrą, kuris lemia stipresnę imuninę sistemą, taip pat platesnis genų spektras tikėtina turi mažiau genų, lemiančių onkologinius susirgimus. Visgi egzistuoja tam tikri aplinkos faktoriai, kurie neturi nieko bendra su genetika, tad vėžinės ligos gali būti ir aplinkos faktorių rezultatas.

Šunų vėžinių susirgimų prevencija

Vienas iš svarbiausių faktorių, apsaugančių jūsų augintinį nuo pieno liaukų ir lytinių organų vėžinių susirgimų – ankstyva sterilizacija. Jei šuo ar kalė sterilizuojamas dar prieš pirmąją rują, jo rizika susirgti vėžiu sumažėja itin reikšmingai. Tai aktualu šeimininkams, kurie neketina veisti šuniukų.

Gera burnos higiena ir dantų priežiūra gali itin padėti apsaugoti nuo burnos ertmės vėžio.

Renkantis šuns veislę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į genetiškai lemiamas ligas, kuriomis konkrečios veislės šunys dažniau serga.

Nors minėti faktai gali padėti sumažinti onkologinių ligų riziką, visgi efektyviausias būdas apsaugoti gyvūną yra nuolatinė vet. gydytojo apžiūra, rekomenduojami kasmetiniai tyrimai sulaukus tam tikro amžiaus ir šeimininko atidumas savo gyvūno sveikatai.

Net jei jūsų augintiniui diagnozuojamas vėžys, tai nebūtinai reiškia, kad gyventi jam liko nedaug. Pieno liaukų augliai, odos dariniai, minkštųjų audinių dariniai paprastai lengvai šalinami chirurginiu būdu ir gyvūno sveikata pagerėja, ypač, jei chirurginės procedūros atliekamos nedelsiant ir aptikus ankstyvąsias vėžio stadijas.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape