Žyma: šeškų skiepai

Kasmetinė augintinių vakcinacija – aktualiausi klausimai

Posted on by

Šiuolaikinis mokslas leidžia prailginti mūsų keturkojų šeimos narių gyvenimą, taigi, vienas iš svarbiausių būdų ligų prevencijai – vakcinacija. Vakcinacija jau ilgą laiką laikoma viena iš paprasčiausių būdų sustiprinti gyvūno imunitetą ir padėti jam išvengti daugybės pavojingų ligų. Siūlomos ne tik skirtingos vakcinos įvairių ligų prevencijai, bet ir skirtingos jų kombinacijos.

Kas yra vakcina?

Vakcina paruošia organizmo imuninę sistemą kovai su ligas sukeliančiais organizmais. Vakcinoje yra antigenų, kurie organizmo imuninei sistemai atrodo kaip ligą sukeliantys organizmai. Kai vakcinoje esančios medžiagos patenka į organizmą, jis lengvai stimuliuojamas, tad jei augintinis iš tiesų būtų infekuotas, jo organizmas jau būtų pasiruošęs kovai su ligos sukėlėju. Jo imuninė sistema greitai atpažįsta ligos sukėlėją ir jį neutralizuoja visiškai arba sumažina ligos komplikacijas, gyvūnas praserga lengvesne forma.

Svarbiausia pasitarti su veterinarijos gydytoju, kokia vakcina ar kombinacija aktualiausia ir labiausiai tinkama jūsų gyvūnui, taip pat kokio vakcinacijos grafiko reikėtų laikytis kiekvienu konkrečiu atveju.

Kokie klausimai aktualiausi pirmą kartą skiepijantiems savo augintinį?

Kada vakcinuojamas mažas šuniukas/kačiukas?

Yra dviejų tipų schemos skiepijimui mažiems šuniukams: pirmas skiepas padaromas pusantro mėnesio, po to – dviejų mėnesių ir trijų mėnesių. Antra galima skiepijimo schema: dviejų ir trijų mėnesių amžiaus. Schema priklauso nuo vakcinos gamintojo, paprastai ją reikia rinktis atsižvelgiant į gyvūno sveikatą, tą geriausiai patars veterinarijos gydytojas.

Kačiuko skiepai paprastai atliekami dviejų ir trijų mėnesių amžiaus.

Skiepijama nuo tų pačių ligų, tik į trijų mėnesių amžiaus skirtą vakciną įeina skiepas nuo pasiutligės.

Kaip vakcinuoti gyvūną, paimtą iš prieglaudos?

Pirmiausia reikia duoti vaistus nuo kirminų ir tuomet po dešimt-keturiolikos dienų skiepyti. Jei gyvūnas turi kirminų, reikia kartoti vaistų dozę ir atidėti skiepą, priklausomai nuo to, kokių parazitų gyvūnas turi, jei askaridžių,- skiepas gali atsidėti net iki dviejų mėnesių, geriausia konkrečiu atveju visuomet konsultuotis su veterinarijos gydytoju.

Kada atidėti/vengti skiepų?

Kai gyvūnas serga: viduriuoja, pakilusi temperatūra, kosėja, yra gydomas nuo konkrečios ligos ir girdomas antibiotikais, taip pat, kai turi parazitų.

Ar skiepai saugūs?

Skiepai iš tiesų saugūs, tą garantuoja gamintojas. Tačiau po skiepo gali būti skausminga vieta, į kurią buvo vakcinuojama, net iki dviejų parų, gali patinti, pakilti kūno temperatūra. Taip pat gyvūnas gali būti vangus iki trijų parų, neėsti. Katėm gali atsirasti išskyrų iš nosies, gali čiaudėti, kosėti. Maža tikimybė, tačiau gali pasireikšti anafilaksinė reakcija,- šokas. Tuomet būtina kuo skubiau kreiptis į vet. gydytoją, visgi, šie atvejai itin reti.

Ar tikrai būtina skiepyti kasmet?

Taip, ypač, jei turite mažų vaikų ir gyvūnas gyvena aplinkoje, kur turi kontaktą su laukiniais gyvūnais ar kitais šunimis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape

Kiek kartų per metus gyvūnui būtina veterinarijos gydytojo apžiūra?

Posted on by

Visi žinome, kad naminio gyvūno priežiūrai tenka dalį laiko skirti veterinarijos gydytojo apžiūrai, tačiau kaip dažnai tai būtina ir kokiais atvejais šis vizitas turi būti planuojamas?
Atsakymas dėl gyvūno apsilankymo pas veterinarą priklauso nuo gyvūno amžiaus ir sveikatos būklės.

Jei jūsų šuniukas ar kačiukas dar neturi vienerių metų:

Patys pirmieji naminio gyvūno vizitai būtini visoms reikalingos vakcinacijoms, kurios privalomos mažiems šuniukams ir kačiukams. Vizitai dėl skiepų dažnesni jauname gyvūno amžiuje, vėliau vakcinacija kartojasi periodiškai kartą per metus.

Per pirmąjį vizitą veterinarijos gydytojas taip pat turėtų pakonsultuoti apie erkių, blusų, kirmėlių prevenciją, apžiūrėti gyvūną, paskirti kraujo tyrimą, jei sveikatos būklė kelia įtarimą, – gyvūnas vangus, viduriuoja ar turi kitą įtartiną negalavimą.
Veterinarijos gydytojas taip pat įvertina, kaip gyvūnas auga ir vystosi,- ar teisingai vystosi gyvūno kaulų, raumenų sistema, – tai itin aktualu didelių veislių šunų šeimininkams. Jauniems šuniukams būtina apžiūra dėl rachito prevencijos, veterinarijos gydytojas pataria reikiamus maisto papildus, konsultuoja apie tinkamą gyvūno mitybą. Taip pat šeimininkai turėtų užduoti ir rūpimus klausimus apie gyvūno elgesį, jo socializaciją, adaptaciją namuose, lauke, ypač, jei kyla klausimų dėl gyvūno agresijos ar kitų elgesio sutrikimų.
Pirmieji vizitai svarbūs šeimininkui, kadangi jis gali plačiau pasikonsultuoti apie naminio gyvūno priežiūrą, mitybą, sveikatą, sutvarkyti reikiamus gyvūno dokumentus (pasus vykstant į užsienio šalis, mikročipavimus ir kt.).

Jei jūsų gyvūno amžius nuo 1 iki 7 metų:

Augintinio iki septynerių metų amžiaus vizitai pas veterinarijos gydytoją paprastai rekomenduojami kartą į metus. Gyvūnas vakcinuojamas, apžiūrimas, paskiriami reikalingi tyrimai, – paprastai būtinas kraujo tyrimas. Jei sveikatos būklė nekelia įtartinų ligų požymių, kraujo tyrimo turėtų užtekti įvertinti gyvūno sveikatos būklę. Tai veterinarijos gydytojas pažymi augintinio pase, – atliktą erkių, blusų, kitų parazitų patikrinimą, kraujo testo rezultatus, skiepų atžymas. Be kasmetinės augintinio apžiūros bei skiepų šeimininkas negali vežtis gyvūno į užsienio šalis.
Kasmetiniai vizitai nebūna dažni jei tik gyvūnas neturi sveikatos sutrikimų. Paprastai tam tikrų veislių augintinių šeimininkai į veterinarijos gydytojus kreipiasi dažniau dėl galimų alergijų, odos ligų, mitybos sutrikimų, kaulų – skeleto vystymosi sutrikimų ir pan.

Jei jūsų gyvūnui daugiau nei 7 metai:

Vyresnių augintinių sveikatos būklei įvertinti rekomenduojami du vizitai pas veterinarijos gydytoją per metus. Šeimininkas turėtų atkreipti gydytojo dėmesį, jei gyvūnas geria daugiau vandens, nei įprasta, jei blogėja jo apetitas, jei jis priaugo daugiau svorio, taip pat jei pastebi, kad gyvūnas sunkiai šlapinasi, tuštinasi, ar priešingai – tai daro dažniau nei įprasta.

Šeimininko pareiga – laiku atkreipti dėmesį į gyvūno sveikatos būklę

Svarbiausia šeimininko atsakomybė – nedelsti, jei mato, jog augintinis prastai jaučiasi, viduriuoja, vemia ar jei ryškėja kiti sveikatos sutrikimų požymiai. Tokiu atvejai vizitai tampa dažnesni. Uždelsus gydyti sveikatos sutrikimus, gyvūnas gali įgyti rimtesnių sveikatos problemų, tad šeimininkui didėja gyvūno gydymo išlaidos, todėl rekomenduojama susirūpinti sveikatos sutrikimų prevencija ir taip išvengti rimtų susirgimų. Jūsų gyvūnas bus laimingas ir džiugus, jei rūpinsitės jo sveikata!

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Protected by Copyscape

Sezono aktualijos: erkių ir blusų prevencija

Posted on by

Švelnus ir šiltas gyvūno kailis sukuria puikią terpę veistis parazitams. Erkės ir blusos minta krauju ir gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus: alergines reakcijas bei odos susirgimus, o erkės taip pat platina babeziozę, itin sunkią pirmuonių sukeliamą ligą. Erkės bei blusos dažniausiai augintinius užpuola šiltaisiais metų mėnesiais, tačiau ant gyvūno kailio jų galite rasti bet kuriuo metų laiku.

Pagrindiniai požymiai, kad jūsų gyvūnas gali turėti parazitų yra šie:

  • Tamsūs taškeliai ant kailio;
  • Blusų kiaušinėliai;
  • Gyvūnas nuolat kasosi, laižosi;
  • Paraudusi, nudraskyta oda ir odos dėmės;
  • Kailio silpnėjimas, plaukų netekimas.

Šeimininkai gali lengvai patikrinti ar gyvūnas turi parazitų kailyje: apžiūrėti kaklo sritį, taip pat kailį ties uodega, pilvo sritį, apžiūrėti ar nėra išplikusių vietų kailyje. Būtina kruopščiai apžiūrėti gyvūno ausis, kaklą, vietas aplink akis.

Erkės ir blusos labiau pavojingos mažiems šuniukams ar kačiukams, kadangi, dėl mažo jų kūno svorio netenkant kraujo, kuriuo maitinasi parazitai, gyvūnai gali susirgti anemija. Pagrindiniai anemijos požymiai: papilkėjusios dantenos ir energijos stoka.

Blusos dažnai sukelia alergines reakcijas, kadangi kąsdamos suleidžia nuodingų medžiagų, dažnai sukeliančių niežulį, dėl ko silpnėja gyvūno kailis, odą itin niežti, tad gyvūnas nuolat kasosi bei netenka kailio. Kasydamas kailį gyvūnas gali pradraskyti odą bei įnešti infekciją, tad tai sukelia dar rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Dažniausiai gyvūnai užsikrečia blusomis bei erkėmis vos pasivaikščioję ant žolės ar turėdami nors trumpą kontaktą su kitais užsikrėtusiais gyvūnais. Blusos patelė padeda apie 40-50 kiaušinėlių per dieną, tad parazitai greitai pastebimi.

Pastebėjus blusų gyvūno kailyje būtina taip pat kruopščiai išsivalyti kilimus, minkštus baldus, kadangi parazitai gali išlikti gyvybingi ir tarpinėje aplinkoje.

Erkių prevencija ir higiena

Erkes geriausia šalinti mūvint gumines pirštines, tvirtai suėmus pincetu. Jei matote, kad palikote erkės galvutę, geriausia būtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad ją pašalintų. Dažniausiai gyvūnui įsisiurbia briedinės erkės, kurios puola ne tik naminius gyvūnus, bet daugelį žinduolių, taip pat ir žmones.

Pagrindiniai požymiai, kad gyvūnui įsisiurbusi erkė, kuri kelia sveikatos sutrikimus:

  • Apetito netekimas;
  • Apatija, energijos stoka, gyvūnas atrodo liūdnas;
  • Sąnarių skausmas;
  • Patinę limfmazgiai.

Ligos, kurias gali sukelti erkės yra: anemija, odos infekcija, gyvūną taip pat gali ištikti paralyžius.

Šiuolaikinės priemonės leidžia apsaugoti gyvūną nuo erkių ir blusų: tai įvairūs prevenciniai šampūnai, antkakliai, lašai, tabletės. Šias priemones geriausia rinktis konsultuojantis su veterinarijos gydytoju, kuris patars reikiamą priemonės dozę ir paaiškins vartojimo instrukciją, kad prevencija būtų efektyvi.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape