Onkologija. Dažniausia liga, kuria serga vyresnio amžiaus šunys

Senjorų (vyresnių nei 7 metų šunų) šeimininkai turi skirti daugiau dėmesio savo augintinių sveikatos patikrinimui, prevencinėms priemonėms. Jei šeimininkas nori džiaugtis savo ilgaamžiu augintiniu ir matyti jį žvalų ir sveiką, būtina nuolatinė sveikatos patikra ir periodiškai atliekami tyrimai. Veterinarijos gydytojai rekomenduoja kasmetinius kraujo tyrimus, echoskopiją, savalaikę kastraciją/sterilizaciją, skiepus ir tinkamą mitybos planą. Net ir įprastas vizitas pas patyrusį veterinarijos gydytoją, kuris apčiuopia pilvo sritį, gali padėti išvengti sunkių ligų komplikacijų, sustabdyti onkologinių ligų vystymąsi.

Vėžys – dažniausia mirties priežastis tarp vyresnių nei 10 metų amžiaus šunų. Visgi daugiau nei pusė nustatytų vėžio atvejų, pasak JAV veterinarijos specialistų atliktų tyrimų, įmanoma išgydyti. Daugiau nei 50 proc. vėžinių susirgimų diagnozuojama vyresniems nei 10 metų šunims. Dažniausiai diagnozuojamos vėžio formos yra limfmazgių, odos, pieno liaukų, minkštųjų audinių vėžys.

Šunų vėžio, piktybinių auglių simptomai ir požymiai

Šunims pasireiškiantys vėžio simptomai labai panašūs į tuos, kuriuos patiria ir žmonės. Galūnių tyniai, užčiuopiami guzai, padidėję mazgai, negyjančios žaizdos, padidėję limfmazgiai, neįprasti kraujavimai. Tai klasikiniai vėžio požymiai, tačiau ankstyvosiose stadijose nepastebimi jokie simptomai, todėl būtina nuolatinė prevencija,‐ tyrimai, veterinarijos gydytojo apžiūra, gyvūno savijautos stebėjimas.

Šunų onkologinių ligų priežastys 

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dažnėja šunų onkologinės ligos yra ir gerėjanti gyvūnų priežiūra, ‐ šunys vis dažniau gyvena ilgiau dėl geros šeimininkų priežiūros ir sulaukia tokio amžiaus, kuriame didėja šių ligų rizika. Šiais laikais šunys yra skiepijami, saugomi nuo nelaimingų atsitikimų, tad gyvena ilgesnį amžių.

Kitas svarbus faktorius – šunų veislė. Kai kurios šunų veislės genetiškai labiau linkusios į onkologinius susirgimus. Pastebima, kad auksaspalviai retriveriai, boksteriai, Berno aviganiai dažniau serga onkologinėmis ligomis. Geresni mišrūnų sveikatos rodikliai aiškinami tuo, kad šie šunys turi platesnį genų spektrą, kuris lemia stipresnę imuninę sistemą, taip pat platesnis genų spektras tikėtina turi mažiau genų, lemiančių onkologinius susirgimus. Visgi egzistuoja tam tikri aplinkos faktoriai, kurie neturi nieko bendra su genetika, tad vėžinės ligos gali būti ir aplinkos faktorių rezultatas.

Šunų vėžinių susirgimų prevencija

Vienas iš svarbiausių faktorių, apsaugančių jūsų augintinį nuo pieno liaukų ir lytinių organų vėžinių susirgimų – ankstyva sterilizacija. Jei šuo ar kalė sterilizuojamas dar prieš pirmąją rują, jo rizika susirgti vėžiu sumažėja itin reikšmingai. Tai aktualu šeimininkams, kurie neketina veisti šuniukų.

Gera burnos higiena ir dantų priežiūra gali itin padėti apsaugoti nuo burnos ertmės vėžio.

Renkantis šuns veislę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į genetiškai lemiamas ligas, kuriomis konkrečios veislės šunys dažniau serga.

Nors minėti faktai gali padėti sumažinti onkologinių ligų riziką, visgi efektyviausias būdas apsaugoti gyvūną yra nuolatinė vet. gydytojo apžiūra, rekomenduojami kasmetiniai tyrimai sulaukus tam tikro amžiaus ir šeimininko atidumas savo gyvūno sveikatai.

Net jei jūsų augintiniui diagnozuojamas vėžys, tai nebūtinai reiškia, kad gyventi jam liko nedaug. Pieno liaukų augliai, odos dariniai, minkštųjų audinių dariniai paprastai lengvai šalinami chirurginiu būdu ir gyvūno sveikata pagerėja, ypač, jei chirurginės procedūros atliekamos nedelsiant ir aptikus ankstyvąsias vėžio stadijas.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Kastracija – viena iš dažniausių veterinarijoje paplitusių chirurginių procedūrų

DCIM103MEDIADJI_0018.JPG
Senamiesčio veterinarija Kalinausko g. 9, Vilnius

Gijimas po sterilizacijos vyksta apie 10-14 dienų, taigi šiuo laikotarpiu šeimininko atsakomybėje žaizdos priežiūra, ramūs pasivaikščiojimai, o, reikalui esant, ir papildomos konsultacijos su vet. gydytoju ar vaistų injekcijos. Procedūra baigiasi siūlų išėmimu po 10-14 dienų ir galutine apžiūra pas operavusį veterinarą.

Įsigiję mažą šuniuką ar kačiuką, galbūt jau svarstote, kaip reikės elgtis, kai gyvūnas pradės lytiškai bręsti. Augintinio elgesys brendimo laikotarpiu neišvengiamai keičiasi, dažnai jis pradeda žymėti teritoriją, tampa itin aktyvus.

Kastracija – tai sėklidžių pašalinimas per prapjautą mašnelę. Po jų išėmimo pjūvis yra užsiūnamas, o mašnelė nėra šalinima, su laiku ji susitraukia. Tą pačią dieną  šuo/katinas yra išleidžiamas namo jam suleidus skausmo kontrolės vaistų. Daugumą šunų/katinų kitą dieną nori tęsti savo įprastą rutiną, tačiau turi būti stebimi šeimininkų, kol žaizda visiškai sugyja.

Naminių gyvūnų vaisingumo reguliavimas yra kiekvieno gyvūno šeimininko atsakomybė, mažinanti beglobių keturkojų skaičių miestuose, padedanti užtikrinti, kad kiekvienas šuo ar katinas gali turėti šiltus namus.

Kastracija – tradicinė chirurginė procedūra

Šeimininkai, ruošiantys savo augintinį operacijai turi prisiminti, kad iš vakaro gyvūno geriausia nemaitinti, tačiau duoti vandens.

Operacija trunka apie 30 minučių, gyvūnas prabunda po valandos. Tik prabudęs gali vemti, neėsti iki 3 dienų po operacijos, tačiau taip būna retai. Katinus šeimininkai išsineša narvelyje. Keturkojis pacientas būna prabudęs, atsigavęs.

Po šios operacijos pjūvio vieta ir audiniai aplink pjūvį gali nežymiai patinti. Jei matote itin didelius tynius, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Iš žaizdos negali tekėti skysčiai, žaizda neturi atsiverti. Jei matote kokius nors žymius pakitimus, geriausia pasirodyti jūsų augintinį operavusiam veterinarijos gydytojui. Sėklidžių šalinimas nėra pavojinga procedūra gyvūno gyvybei, tad ypatingų komplikacijų neturėtų būti. Svarbu šiek tiek stebėti ir prižiūrėti savo augintinį 3-4 d. po operacijos.

Šunų, kačių, šeškų kastracijos privalumai ir trūkumai

Augintinio kastracijos privalumai: 

Kastracija sumažina vyrišką patinų agresiją, per didelį šlapimo išskyrimą, kuriuo žymi  savo teritoriją taip pat norą nepaisyti komandos, polinkį pabėgti rujos metu. Visos šios priežastys yra svarbios, todėl visi darbiniai tarnybiniai šunys, vedliai akliesiems žmonėms yra kastruoti. Jie mokosi greičiau ir yra patikimesni. Patirtis rodo, kad mažų veislių šunys labiau linkę žymėti teritoriją nei didelių veislių šunys. Dauguma terjerų  ir didelių veislių šunų yra labiau linkę į agresiją, tad šios priežastys lemia šeimininkų sprendimą kastruoti savo augintinį.

Kastracija žymiai sumažina patinų prostatos hiperplazijos riziką bei abscesų (pūlingų uždegimų ir infekcijų) vystymąsi. Vyresniame gyvūno amžiuje prostata didėja, apsunkina šlapinimąsi, negydomi šie procesai gali lemti onkologinius susirgimus.

Kastruoto gyvūno elgesio pakitimai. Kastracijos trūkumai:

Po kastracijos išnykus lytiniam potraukiui kastruoti gyvūnai neieško poros, nekovoja dėl teritorijos, jie tampa ramesni, todėl jų apetitas pagerėja, sumažėja aktyvumas. Pagerėjus apetitui šuo/katinas valgo daugiau, o šeimininkas šeria gausiau, todėl tai gali lemti svorio padidėjimą. Jei jūsų augintinis yra kastruotas, rekomenduojame mažinti maisto kiekį nuo 10 – 20% ar pakeisti maistą, rinktis pašarą, skirtą kastruotiems gyvūnams.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Šunų sveikata. Analinių liaukų uždegimas

Jei pastebite, kad jūsų šuo dirglus, nuolat bando laižytis išeinamąją angą, „čiuožinėja“ ant užpakalio, – ne visuomet to priežastis parazitai, – dažna negalavimo priežastis gali būti analinių liaukų uždegimas. Šunys turi dvi liaukutes, maišelius prie išeinamosios angos, kurių pagrindinė funkcija – teritorijos žymėjimas ir vienas kito socialinė identifikacija – specifinio kvapo skleidimas. Analinės laiukos gamina aliejingą rudą stipraus kvapo skystį, reikalingą „apsiuostymui“, teritorijos žymėjimui.

Šunų analinių liaukų uždegimo simptomai ir požymiai

Kai kuriais atvejais šunų analinių liaukų gaminamos gleivės negali pasišalinti, sukeldamos uždegimus, infekcijas ir netgi abscesus (pūlingus uždegimus, galinčius sukelti kraujo užkrėtimą). Simptomai, padedantys šuns šeimininkui šiek tiek geriau identifikuoti analinių liaukų uždegimą būtų šie:

  • Dirglumas, neramumas, šuo negali ramiai ilsėtis; 
  • Šuo nuolat bando laižytis, kasytis ar kandžioti aplink išeinamąją angą;
  • Šuo skleidžia nemalonų kvapą;
  • Augintinis kenčia nuo vidurių užkietėjimo, negali pasituštinti, jaučia skausmą (inkščia) tuštindamasis.

Analinių liaukų uždegimo eiga

Įprastai, jei šuo yra sveikas, tuštinantis pasišalina ir analinėse liaukose esantis skystis, tad sveikatos sutrikimai prasideda tuomet, kai šio skysčio liaukos nesugeba pašalinti. Skysčiui užsistovint liaukose, jis tirštėja, darosi klampus ir užkemša liaukų kanalėlius. Šiuo atveju, augintiniui padėti nesunku – skystis lengvai pašalinamas švelniai paspaudus reikiamose vietose aplink išeinamąją angą, tad veterinarijos gydytojas greitai pašalins šį sveikatos sutrikimą.

Jei analinių liaukų užsikimšimas dažnai kamuoja jūsų augintinį, veterinarai rekomenduoja pridėti ląstelienos į šuns mitybą. Ląsteliena, balastinės medžiagos, padidina išmatų tūrį, jos lengviau pasišalina, stipriau paspaudžia analines liaukas besituštinant, taip padėdamos joms ištuštėti. Šuns dieta gali būti koreguojama veterinarų rekomenduojamu specialiu pašaru arba, jei šuo mėgsta, stengiantis jam dažniau pasiūlyti daržovių, košių su daržovėmis, kruopomis.

Negydomas analinių liaukų užsikimšimas gali pavirsti infekcija. Šuo būna itin dirglus, gali būti piktas, baikštus, pastebimos geltonos, kraujingos išskyros aplink išeinamąją angą. Šiuo atveju vet. gydytojas išplauna analines liaukas, skiria antibiotikus. Augintinį būtina stebėti, negydoma infekcija gali virsti pūlingu uždegimu, prie išeinamosios angos gali atsiverti žaizdos.

Užsienio veterinarijos klinikose, besikartojantiems ir itin dažniems analinių liaukų uždegimams ir nepraeinamumui, taikomas analinių liaukų šalinimas. Visgi, ši procedūra, nors dalinai išprendžai augintinio sveikatos sutrikimus, tačiau gali turėti komplikacijų, – šuo gali negebėti valdyti tuštinimosi proceso.

Uždegimo prevencija

Kiekvienos augintinio ligos geriausia prevencija – sveika mityba, svorio kontrolė ir pakankamas fizinis krūvis. Dažniausiai analinių liaukų užsikimšimą patiria nedidelių veislių per didelį svorį turintys ar nutukę šunys. Jei bent kartą jūsų šuniukas yra patyręs šį sveikatos sutrikimą, priminkite veterinarui patikrinti augintinio analines liaukas per kiekvieną vizitą.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais 

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape