Sunkus tuštinimasis ir kaip padėti savo augintiniui vidurių užkietėjimo atveju?

Vidurių užkietėjimas (obstipacija) reiškia nedažną, sunkų tuštinimąsi, taip pat galite pastebėti, kad gyvūnas kelias dienas apskritai nesituština. Tai žinoma taip pat priklauso nuo gyvūno organizmo bei jo mitybos ypatumų. Jei gyvūnas nesituštino vieną ar dvi dienas, tai dar nebūtinai rodo esant problemą, ypač, jei jo išmatos normalaus dydžio ir gyvūnui nereikia daug pastangų tuštinantis. Visgi, jei išmatų nėra daugiau nei dvi-tris dienas ir jūsų augintininis stanginasi, tačiau pastangos nepadeda, tai rodo, kad išmatoms kaupiantis žarnyne jos sukietėja, o tam reikės dar didesnių pastangų tuštinantis, tai – vidurių užkietėjimo požymis.

Prieš suteikiant pagalbą gyvūnui, svarbu taip pat įvertinti, ar jis neserga kitomis ligomis, kurios gali sukelti vidurių užkietėjimą, dažnai tai yra tam tikrų sutrikimų priežastis, taip pat obstipacija dažnai supainiojama su Kolitu.

Priežastys

Dažniausia vidurių užkietėjimas būdingas vidutinio-vyresnio amžiaus gyvūnams. Dažna priežastis yra dehidratacija – gyvūnas geria nepakankamai skysčių, tai lemia išmatų sukietėjimą žarnyne, prasideda vidurių užkietėjimas.

Ne retas atvejis šunims – svetimkūnių prarijimas. Šunys graužia ir praryja medienos daleles, popierių, žolę, rūbus, žaislus, – tai gali sukelti virškinamojo trakto nepraeinamumus. Ilgaplaukiams šunims bei katėms vidurių užkietėjimą gali lemti ir prarytų plaukų kiekis žarnyne, todėl itin naudingas maistas, kurio sudėtyje yra medžiagų, šalinančių plaukus iš žarnyno, tam taip pat naudojami ir specialūs preparatai. Nesuvirškinamos prarytų daiktų dalelės susimaišo su išmatomis ir sukelia sukietėjimus, nepraeinamumą, neslenka žarnomis, taigi gyvūnas negali pasituštinti.

Kita priežastis, pasitaikanti šunims – ilgi periodai tarp pasivaikščiojimų. Kuo ilgiau išmatos lieka žarnyne, tuo labiau jos kietėja, tad jei šuo tvarkingas ir namuose niekuomet nelinkęs atlikti savo reikalus – gali būti, kad užsikentėjimas lems tai, jog jam reikės didesnių pastangų tuštinantis.

Svarbiausia stebėti, ar tuštinimosi procesas nesukelia diskomforto jūsų augintiniui, ar jam tai lengvai pavyksta, taip pat ar ant išmatų nesimato kraujo žymių.

Prevencija

Veterinarijos gydytojas Aurimas Kviklys konsultuoja kaip gyvūnų šeimininkai galėtų atskirti šias problemas ir kokių priemonių imtis jų prevencijai.

Svarbiausia – visuomet užtikrinti, kad gyvūnas geria pakankamai vandens. Šunų šeimininkai, kurie mėgsta palepinti savo augintinius, turi atkreipti dėmesį, kad kaulai, skirti graužimui, būtų ne minkšti (ypatingai netinka vištų kaulai), nes kaulų atplaišos užkemša žarnyną, kai kuriais atvejais geriau duoti specialių skanėstų.

Taip pat galite išsivesti augintinį ilgesniems ar dažnesniems pasivaikščiojimams.

Ar dažnai tenka gydyti gyvūnus, prarijusius svetimkūnius, kaip tai susiję su vidurių užkietėjimu?

Tai nėra itin dažna problema, mūsų praktikoje tai paprastai įvyksta šunims, kurie praryja kaulus, kaulų atplaišos stringa, užkemša virškinamąjį traktą, žarnyną. Kartais kaulų smulkias daleles itin sunku pastebėti, kuomet jos užstringa stemplėje, ties skrandžiu, tai itin pavojinga, nes aštrios kaulų nuolaužos gali pradurti trachėją, į plaučius patenka kraujo ir gyvūnas gali uždusti.

Vidurių užkietėjimas labiau būdingas vyresnio amžiaus gyvūnams, paprastai tai chroniška problema, dažniausiai susijusi su gyvūno mityba, fizinio aktyvumo stoka, persirgtomis ligomis.

Kokie preparatai tinkami palengvinti vidurių užkietėjimo problemą?

Rekomenduojamos įvairios kapsulės, klizmutės, specialus subalansuotas maistas.

Iš ko kokių požymių šeimininkas gali įtarti, kad gyvūnas prarijo svetimkūnį ir reiktų kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Gyvūnas itin daug vemia, bando atsikosėti, sunkiai tuštinasi, stanginasi, tačiau nepavyksta išsituštinti, laka vandenį, tačiau netenka daug skysčių vėmimo metu, todėl darosi silpnas, vangus.

Kokių priemonių tokiais atvejais imasi veterinarijos gydytojas?

Paprastai apčiuopiamas pilvas, jei svetimkūnis didelis, jį veterinarijos gydytojas apčiuops. Kitu atveju daromas rentgenas, kuris daugeliu atveju veiksmingai parodo svetimkūnį. Visgi, pasitaiko atvejų, kuomet svetimkūnio nesimato. Iš tiesų praktikoje pasitaiko atvejų, kai aparatūra neparodo svetimkūnio, todėl tenka atlikti chirurginę operaciją ir randame mažas, nedideles daleles užstrigusias dažniausiai storosiose žarnose.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape

Senamiesčio veterinarijos klinikoje atliekami diagnostiniai tyrimai

INFORMUOJAME, KAD SENAMIESČIO VETERINARIJOS KLINIKA IŠSIKELIA Į NAUJAS PATALPAS. NUO 2018 KOVO 1d. MŪSŲ VETERINARIJOS KLINIKĄ RASITE ŠIUO ADRESU:
K.Kalinausko g. 9, Vilnius, Tel.: +37069961265Žemėlapis

Veterinarijos gydytojo apžiūra paprastai apima keletą etapų. Vet. klinikoje gyvūnas turi būti pasveriamas, patikrinamos jo akys, ausys, burnos ertmė, dantų būklė. Stetoskopu vet. gydytojas tikrina gyvūno plaučius, širdies darbą, pilvo srities garsus.

Svarbus gyvūno sveikatos indikatorius yra jo dantenų būklė. Jei vet. gydytojas, švelniai paspaudęs dantenas mato, jog jos šiek tiek pabąla ir netrukus vėl užsipildo rausvumu,- jei tai įvyksta greitai, vadinasi gyvūno kraujotaka normali, geras širdies darbas. Baltos dantenos paprastai rodo sveikatos problemas, šoką ar anemiją.

Rankomis vet. gydytojas apčiuopia pilvo organus: kepenis, inkstus, šlapimo pūslę, patyręs gydytojas gali apčiuopa nustatyti organų padidėjimą. Šiuo metodu taip pat aptinkami padidėję limfmazgiai.

Šunų ir kačių šlapimo tyrimai

Diagnozuojant šlapimo takų, šlapimo pūslės, inkstų ligas šlapimo tyrimas padeda identifikuoti ligos kilmę, sunkumą. Šlapimas yra šiek tiek gelsvas, skaidrus, jame neturi būti kraujo, priemaišų, klampumo. Ligos atveju kinta šlapimo spalva, skaidrumas, kvapas. Nors gyvūnų šlapimo kvapas yra stiprus, pvz. kačių, tačiau jis neturi būti stipresnis nei įprasta, esant tam tikroms ligoms šlapime jaučiasi itin aštrus amoniako kvapas.

Esant pakitimams inkstuose amoniako kvapas jaučiamas ir iš gyvūno burnos.Tokiu atveju reikalinga labai skubi pagalba.

Šlapimo tyrimas padeda nustatyti šlapime esantį gliukozės, baltymų kiekį, šlapimo Ph terpę, kraujo pėdsakus. Šie indikatoriai rodo pakitimus šlapimo organų funkcijose ir gali rodyti traumų pasekmes, infekcijas, defektus ar ligas. Didelis kraujo ląstelių kiekis šlapime taip pat gali rodyti vidinį kraujavimą.

Veterinariniai kraujo tyrimai

Kraujo tyrimas parodo bendrą gyvūno organizmo būklę. Net sveikam gyvūnui rekomenduojama, bent kartą metuose atlikti kraujo tyrimą, kaip galimybę išvengti rimtų susirgimų ir ilgo bei brangaus gydymo.

Kraujas gyvūnams imamas iš venos. Yra keletas pagrindinių indikatorių kraujo tyrime, kurie padeda vet. gydytojui nustatyti gyvūno sveikatos būklę, diagnozuoti ligą:

  • Bendras baltymų kiekis. Jo padidėjimas rodo uždegimą, dehidrataciją. Baltymų kiekio sumažėjimas sietinas su vidiniu kraujavimu, nevisaverte mityba, širdies ligomis.
  • Albuminas. Didėjimas dėl dehidratacijos. Albumino sumažėjimas kraujyje gali reikšti vidinį kraujavimą, širdies ligas, kepenų patologiją.
  • Kraujo šlapalo padidėjęs kiekis rodo inkstų patologijas, šlapimo pūslės trūkimą. Sumažėjimas sietinas su kepenų ligomis.
  • Kreatininas,- medžiaga, dalyvaujanti organizmo metabolizmo procesuose, sietina su inkstų ligomis, raumenų pažeidimais, šlapimo pūslės pažeidimu ar trūkiu.
  • Gliukozės kiekis kraujyje. Gliukozės kiekio padidėjimas gali rodyti diabetinę būklę, taip pat stresinę būklę. Per mažas gliukozės kiekis sietinas ir su neurologinėmis ligomis, nevisaverte mityba.

Veterinarinis bakteriologinis tyrimas

Tiksliai diagnozei itin svarbu nustatyti konkrečią bakterijų rūšį ar kitą mikroorganizmą, kuris sukelia sveikatos sutrikimus, tam, kad būtų pritaikytas efektyvus gydymas. Bakteriologiniai tyrimai taip pat atliekami specialiose laboratorijose. Specialūs testai leidžia išauginti bakterijų kolonijas ir tiksliai nustatyti mikroorganizmus, kurie yra patekę į gyvūno organizmą, pagal paimtus mėginius nuo gyvūno kūno (gleivinių, odos). Pasitaiko atvejų, kad reikia išbandyti keletą antibiotikų, kadangi kai kurios bakterijų rūšys yra atsparesnės antibiotikams.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Šunų nėštumas ir gimdymas. Požymiai, pagalba, konsultacija su vet. gydytoju

Šunų nėštumas trunka apie du mėnesius, tikslinama, kad tai – 63 dienos. Nėštumo pradžia skaičiuojama nuo ovuliacijos, taip pat, kaip ir žmogaus. Šuns nėštumas susideda iš trijų trimestrų, kurie trunka po 21 dieną. Apžvelgsime pagrindinius požymius, kurie padės nustatyti, ar patelė laukiasi ir kaip šeimininkas gali stebėti savo augintinės nėštumą.

Labai ankstyvus pirmojo nėštumo trimestro požymius pastebėti sunku, nes jie beveik nepastebimi. Patelė gali nežymiai priaugti svorio, tačiau nežymų svorio padidėjimą ne visuomet pastebėsite gyvūno nepasvėrę. 3-4 nėštumo savaitę ji gali atrodyti pavargusi, mažiau ėsti, vemti, – šiuos požymius sukelia hormonų pokyčiai. Tuo metu galima sumažinti maisto porcijas ir maitinti dažniau, mažesniais maisto kiekiais, nuolat užtikrinti, kad ji turi šviežio vandens.

Kada apsilankyti veterinarijos klinikoje? 

Veterinarijos gydytojui patartina besilaukiančią patelę parodyti po kergimo praėjus 2-3 savaitėms. Veterinaro konsultacija padės jums išsiaiškinti rūpimus klausimus dėl augintinės nėštumo, gimdymo, galimybės susitarti dėl gimdymo priežiūros ir pagalbos bet kuriuo paros metu, teisingos dietos parinkimo, maisto papildų naudojimo. Vet. gydytojas gali pasiūlyti atlikti tam tikrus tyrimus, jei konsultuojant pastebės  poreikį. Veterinaras taip pat gali rekomenduoti atlikti kraujo testą, padedantį nustatyti hormonų lygį kraujyje, jei šuo turi parazitų, pakonsultuos kaip ją gydyti.

Apžiūros metu vet. gydytojas gali ne tik apčiuopti šuniukus, tikrindamas pilvo ląstą, tačiau taip pat, nuo 3 nėštumo savaitės, atlikti echoskopiją, padedančią tiksliau nustatyti, ar augintinė laukiasi. Patirtį turintis veterinarijos gydytojas gali apčiuopdamas pilvo ląstą pajusti ir patvirtinti nėštumą nuo 4 nėštumo savaitės. Apčiuopą gali atlikti tik patyręs vet. gydytojas, patiems šeimininkams tai daryti nerekomenduojama, kadangi pernelyg stiprus paspaudimas gali pakenkti šuniukams ar patelei. Šuns patelės gimda turi V raidės formą, sudaro du gimdos ragus, kuriuose formuojasi embrionai. Ketvirtąją nėštumo savaitę šuniukai gali būti apytikriai graikinio riešuto dydžio.

Antro nėštumo trimestro pabaigoje stipriai padidėja patelės pilvas ir speneliai, iš pieno liaukų pradeda išsiskirti šiek tiek pieno. Per dvi paskutines nėštumo savaites liesdami pilvelį pastebėsite ir pajusite judančius ir augančius šuniukus.

Paskutinėmis savaitėmis verta susitarti su vet. gydytoju dėl nenumatytų gimdymo atvejų iš anksto, ypač, jei tikitės, kad gimdymas gali įvykti švenčių dienomis. Konsultuokitės kaip elgtis ir padėti augintinei gimdymo metu, jei gimdymas vyks namuose ir natūraliai, lengvai, taip pat kaip prižiūrėti šuniukus.

Šuniukų gimdymas. Cezario pjūvis 

Cezario pjūvio operacija šunų patelėms dažniausiai yra neplanuojama, atliekama tik skubiais ir pavojingais atvejais. Visgi kai kurios šunų veislės genetiškai turi sunkaus gimdymo tikimybę, tad prancūzų buldogams, bokseriams, kai kuriais atvejais, veterinarai chirurgai rekomenduoja suėjus gimdymo datai atlikti Cezario pjūvio operaciją. Tokį sprendimą veterinarai priima apžiūrėję patelę, numatę kiek ji gimdys šuniukų ir apytikriai nustatę šuniukų dydį. Šiuo atveju vet. gydytojai apčiuopia pilvo ląstą, tikrina gimdymo kanalus, atlieka echoskopiją. Echoskopija taip pat padeda numatyti kiek šuniukų yra gimdoje bei nustatyti jų dydį.

Po Cezario pjūvio operacijos gimę šuniukai gali netrukus imti žysti, kai tik patelė atsigauna po narkozės. Parsivežus augintinę su šuniukais namo po operacijos svarbu užtikrinti, kad ji nejudėtų pernelyg aktyviai, numatyti jai šiltą jaukią vietą, kur ji gerai jaustųsi su šuniukais.

Moksliniai tyrimai ir veterinarinė praktika rodo, kad Cezario pjūvio operacija yra gerai gyvūnų toleruojama, maža komplikacijų tikimybė, gyvūnas greitai atsigauna po šios procedūros. Taip pat tai padeda išgelbėti šuniukus, kurie ilgo ir komplikuoto gimdymo atveju gali uždusti.

Dažniausi sunkūs kalės gimdymo atvejai, kuomet vet. chirurgai nedelsiant atlieka Cezario pjūvį yra šie:

  • gyvūnas atvežamas į kliniką po ilgo stanginimosi, tačiau nėra užgimusių šuniukų;
  • ilgas tarpas tarp gimdymų, kuomet, užgimus vienam šuniukui, stanginantis ilgai neužgimsta sekantis šuniukas;
  • šuniukai užstringa gimdymo takuose (tai pamato vet. gydytojas).

Patelei sveikstant po Cezario pjūvio operacijos šeimininkui svarbūs keli aspektai:

  • Šeimininkas turi stebėti pjūvio vietą, siūles, pastebėti, jei pjūvio vieta tinsta, susisiekti su operavusiu vet. gydytoju pastebėjęs stiprų tinimą;
  • Užtikrinti, kad augintinė geria, valgo, yra aktyvi, globoja šuniukus, nėra apatiška;
  • Išskyros iš gimdos po Cezario pjūvio gimdžiusioms kalėms gali pasirodyti apie dvi savaites, jei pastebite, kad išskyros tęsiasi ilgesnį laiką, konsultuokitės su vet. gydytoju.

Vet. gydytojas Jums pateiks visą pooperacinį priežiūros planą, kurio privaloma laikytis. Senamiesčio veterinarijos klinikoje dirba ilgametę patirtį turintys vet. chirurgai, kurie konsultuoja šeimininkus šuniukų mitybos, priežiūros klausimais, stebi nėštumą, padeda gimdymo atvejais, profesionaliai atlieka Cezario pjūvio operacijas. Mūsų klinikoje galite tartis dėl pagalbos gimdymo metu bet kuriuo paros metu, švenčių dienomis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape