Sezono aktualijos: erkių ir blusų prevencija

Švelnus ir šiltas gyvūno kailis sukuria puikią terpę veistis parazitams. Erkės ir blusos minta krauju ir gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus: alergines reakcijas bei odos susirgimus, o erkės taip pat platina babeziozę, itin sunkią pirmuonių sukeliamą ligą. Erkės bei blusos dažniausiai augintinius užpuola šiltaisiais metų mėnesiais, tačiau ant gyvūno kailio jų galite rasti bet kuriuo metų laiku.

Pagrindiniai požymiai, kad jūsų gyvūnas gali turėti parazitų yra šie:

  • Tamsūs taškeliai ant kailio;
  • Blusų kiaušinėliai;
  • Gyvūnas nuolat kasosi, laižosi;
  • Paraudusi, nudraskyta oda ir odos dėmės;
  • Kailio silpnėjimas, plaukų netekimas.

Šeimininkai gali lengvai patikrinti ar gyvūnas turi parazitų kailyje: apžiūrėti kaklo sritį, taip pat kailį ties uodega, pilvo sritį, apžiūrėti ar nėra išplikusių vietų kailyje. Būtina kruopščiai apžiūrėti gyvūno ausis, kaklą, vietas aplink akis.

Erkės ir blusos labiau pavojingos mažiems šuniukams ar kačiukams, kadangi, dėl mažo jų kūno svorio netenkant kraujo, kuriuo maitinasi parazitai, gyvūnai gali susirgti anemija. Pagrindiniai anemijos požymiai: papilkėjusios dantenos ir energijos stoka.

Blusos dažnai sukelia alergines reakcijas, kadangi kąsdamos suleidžia nuodingų medžiagų, dažnai sukeliančių niežulį, dėl ko silpnėja gyvūno kailis, odą itin niežti, tad gyvūnas nuolat kasosi bei netenka kailio. Kasydamas kailį gyvūnas gali pradraskyti odą bei įnešti infekciją, tad tai sukelia dar rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Dažniausiai gyvūnai užsikrečia blusomis bei erkėmis vos pasivaikščioję ant žolės ar turėdami nors trumpą kontaktą su kitais užsikrėtusiais gyvūnais. Blusos patelė padeda apie 40-50 kiaušinėlių per dieną, tad parazitai greitai pastebimi.

Pastebėjus blusų gyvūno kailyje būtina taip pat kruopščiai išsivalyti kilimus, minkštus baldus, kadangi parazitai gali išlikti gyvybingi ir tarpinėje aplinkoje.

Erkių prevencija ir higiena

Erkes geriausia šalinti mūvint gumines pirštines, tvirtai suėmus pincetu. Jei matote, kad palikote erkės galvutę, geriausia būtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad ją pašalintų. Dažniausiai gyvūnui įsisiurbia briedinės erkės, kurios puola ne tik naminius gyvūnus, bet daugelį žinduolių, taip pat ir žmones.

Pagrindiniai požymiai, kad gyvūnui įsisiurbusi erkė, kuri kelia sveikatos sutrikimus:

  • Apetito netekimas;
  • Apatija, energijos stoka, gyvūnas atrodo liūdnas;
  • Sąnarių skausmas;
  • Patinę limfmazgiai.

Ligos, kurias gali sukelti erkės yra: anemija, odos infekcija, gyvūną taip pat gali ištikti paralyžius.

Šiuolaikinės priemonės leidžia apsaugoti gyvūną nuo erkių ir blusų: tai įvairūs prevenciniai šampūnai, antkakliai, lašai, tabletės. Šias priemones geriausia rinktis konsultuojantis su veterinarijos gydytoju, kuris patars reikiamą priemonės dozę ir paaiškins vartojimo instrukciją, kad prevencija būtų efektyvi.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape

Alergijos: kaip padėti alergiškam augintiniui?

Išskirtinių veislių šunų šeimininkai dažnai susiduria su aktualia problema: jų augintinio mityba turi būti subalansuota taip, kad jų gyvūnas nebūtų nuolat išbertas ar sudirgusia oda. Dažnai pastebite, kad šuo nuolat kasosi, krato galvą, sunkiai tuštinasi ar viduriuoja? To priežastis gali būti alergija tam tikriems maisto produktams.

Augintinio alergijos simptomai ir požymiai

Alerginė reakcija maistui gali pasireikšti ir tokiais simptomais kaip bėrimai, tyniai, ausų uždegimas, viduriavimas ar kiti virškinimo trakto sutrikimai. Tokio tipo alergija šunims dažniausiai pasireiškia dėl genetinių priežasčių, todėl grynaveislių šunų šeimininkams tenka labiau atkreipti dėmesį į savo augintinio mitybą. Labiausiai šunis alergizuojantys produktai paprastai yra šie: kiaušiniai, pieno produktai, vištiena, jautiena, kiauliena, žuvis, kviečiai.

Genetiniai veislės ypatumai – gali būti alergijų priežastis, alergines reakcijas taip pat lemia ir aplinkos veiksniai. Vienas iš galimų alergijos faktorių yra antibiotikų vartojimas. Maži šuniukai esant būtinybei gydomi antibiotikais, kurie ardo natūralią žarnyno florą, tad ateityje tai gali didinti alergijų riziką. Vienas iš veiksnių taip pat gali būti nuolatinis kontaktas su alergenais iš artimos aplinkos.

Šeimininkai taip pat turi atkreipti dėmesį, kad alerginė reakcija ne visuomet pasireiškia vos vieną kartą augintiniui valgant tam tikros rūšies maistą. Šuo gali maitintis tuo pačiu maistu keletą metų, tačiau alerginė reakcija pasireikš staiga, po ilgo laikotarpio, vartojant alergiją sukeliantį maistą, kuomet organizmas įsijautrins nuo alergenų.

Prevencijai – dažna konsultacija su vet. gydytoju dėl katės ar šuns mitybos ir augintinio sveikatos stebėjimas 

Alergijas konkrečiam maisto produktui gana sunku nustatyti, tačiau pasikonsultavę veterinarijos klinikoje galite rasti priemonių išsiaiškinti alergijos priežastis. Tai padaryti padeda eliminuojanti tam tikrus maisto produktus dieta, tačiau gyvūnui ją taikyti gana sudėtinga, jei jis maitinamas tik sausu maistu. Galima rinktis specialius pašarus, skirtus alergiškiems šunims. Svarbu pastebėti, kad tiek pašarą, tiek namie gaminamą maistą augintiniui sveika nuolat keisti, įvesti kuo įvairesnių maisto produktų. Gera rekomendacija yra prevencinis probiotikų vartojimas jauno amžiaus šuniukams, jei jiems dėl ligų tenka vartoti antibiotikus.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape

Senamiesčio veterinarijos klinikoje atliekami diagnostiniai tyrimai

logo veter

VETERINARIJOS PASLAUGAS TEIKIAME ŠIUO ADRESU:
K.Kalinausko g. 9, Vilnius, Tel.: +37069961265Žemėlapis

Veterinarijos gydytojo apžiūra paprastai apima keletą etapų. Vet. klinikoje gyvūnas turi būti pasveriamas, patikrinamos jo akys, ausys, burnos ertmė, dantų būklė. Stetoskopu vet. gydytojas tikrina gyvūno plaučius, širdies darbą, pilvo srities garsus.

Svarbus gyvūno sveikatos indikatorius yra jo dantenų būklė. Jei vet. gydytojas, švelniai paspaudęs dantenas mato, jog jos šiek tiek pabąla ir netrukus vėl užsipildo rausvumu,- jei tai įvyksta greitai, vadinasi gyvūno kraujotaka normali, geras širdies darbas. Baltos dantenos paprastai rodo sveikatos problemas, šoką ar anemiją.

Rankomis vet. gydytojas apčiuopia pilvo organus: kepenis, inkstus, šlapimo pūslę, patyręs gydytojas gali apčiuopa nustatyti organų padidėjimą. Šiuo metodu taip pat aptinkami padidėję limfmazgiai.

Šunų ir kačių šlapimo tyrimai

Diagnozuojant šlapimo takų, šlapimo pūslės, inkstų ligas šlapimo tyrimas padeda identifikuoti ligos kilmę, sunkumą. Šlapimas yra šiek tiek gelsvas, skaidrus, jame neturi būti kraujo, priemaišų, klampumo. Ligos atveju kinta šlapimo spalva, skaidrumas, kvapas. Nors gyvūnų šlapimo kvapas yra stiprus, pvz. kačių, tačiau jis neturi būti stipresnis nei įprasta, esant tam tikroms ligoms šlapime jaučiasi itin aštrus amoniako kvapas.

Esant pakitimams inkstuose amoniako kvapas jaučiamas ir iš gyvūno burnos.Tokiu atveju reikalinga labai skubi pagalba.

Šlapimo tyrimas padeda nustatyti šlapime esantį gliukozės, baltymų kiekį, šlapimo Ph terpę, kraujo pėdsakus. Šie indikatoriai rodo pakitimus šlapimo organų funkcijose ir gali rodyti traumų pasekmes, infekcijas, defektus ar ligas. Didelis kraujo ląstelių kiekis šlapime taip pat gali rodyti vidinį kraujavimą.

Veterinariniai kraujo tyrimai

Kraujo tyrimas parodo bendrą gyvūno organizmo būklę. Net sveikam gyvūnui rekomenduojama, bent kartą metuose atlikti kraujo tyrimą, kaip galimybę išvengti rimtų susirgimų ir ilgo bei brangaus gydymo.

Kraujas gyvūnams imamas iš venos. Yra keletas pagrindinių indikatorių kraujo tyrime, kurie padeda vet. gydytojui nustatyti gyvūno sveikatos būklę, diagnozuoti ligą:

  • Bendras baltymų kiekis. Jo padidėjimas rodo uždegimą, dehidrataciją. Baltymų kiekio sumažėjimas sietinas su vidiniu kraujavimu, nevisaverte mityba, širdies ligomis.
  • Albuminas. Didėjimas dėl dehidratacijos. Albumino sumažėjimas kraujyje gali reikšti vidinį kraujavimą, širdies ligas, kepenų patologiją.
  • Kraujo šlapalo padidėjęs kiekis rodo inkstų patologijas, šlapimo pūslės trūkimą. Sumažėjimas sietinas su kepenų ligomis.
  • Kreatininas,- medžiaga, dalyvaujanti organizmo metabolizmo procesuose, sietina su inkstų ligomis, raumenų pažeidimais, šlapimo pūslės pažeidimu ar trūkiu.
  • Gliukozės kiekis kraujyje. Gliukozės kiekio padidėjimas gali rodyti diabetinę būklę, taip pat stresinę būklę. Per mažas gliukozės kiekis sietinas ir su neurologinėmis ligomis, nevisaverte mityba.

Veterinarinis bakteriologinis tyrimas

Tiksliai diagnozei itin svarbu nustatyti konkrečią bakterijų rūšį ar kitą mikroorganizmą, kuris sukelia sveikatos sutrikimus, tam, kad būtų pritaikytas efektyvus gydymas. Bakteriologiniai tyrimai taip pat atliekami specialiose laboratorijose. Specialūs testai leidžia išauginti bakterijų kolonijas ir tiksliai nustatyti mikroorganizmus, kurie yra patekę į gyvūno organizmą, pagal paimtus mėginius nuo gyvūno kūno (gleivinių, odos). Pasitaiko atvejų, kad reikia išbandyti keletą antibiotikų, kadangi kai kurios bakterijų rūšys yra atsparesnės antibiotikams.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Išsamūs kraujo, šlapimo, bakteriologiniai tyrimai, ekspres tyrimai, veterinarinė chirurgija, profilaktika (vakcinacijos, dantų higiena šunims ir katėms), mikročipavimas ir EU paso išdavimas bei konsultacijos! Pr-P 9-19 val., Š 9-18 val., S NEDIRBAME; K.Kalinausko g. 9, tel.: +370 699 61265