Kiek kartų per metus gyvūnui būtina veterinarijos gydytojo apžiūra?

Visi žinome, kad naminio gyvūno priežiūrai tenka dalį laiko skirti veterinarijos gydytojo apžiūrai, tačiau kaip dažnai tai būtina ir kokiais atvejais šis vizitas turi būti planuojamas?
Atsakymas dėl gyvūno apsilankymo pas veterinarą priklauso nuo gyvūno amžiaus ir sveikatos būklės.

Jei jūsų šuniukas ar kačiukas dar neturi vienerių metų:

Patys pirmieji naminio gyvūno vizitai būtini visoms reikalingos vakcinacijoms, kurios privalomos mažiems šuniukams ir kačiukams. Vizitai dėl skiepų dažnesni jauname gyvūno amžiuje, vėliau vakcinacija kartojasi periodiškai kartą per metus.

Per pirmąjį vizitą veterinarijos gydytojas taip pat turėtų pakonsultuoti apie erkių, blusų, kirmėlių prevenciją, apžiūrėti gyvūną, paskirti kraujo tyrimą, jei sveikatos būklė kelia įtarimą, – gyvūnas vangus, viduriuoja ar turi kitą įtartiną negalavimą.
Veterinarijos gydytojas taip pat įvertina, kaip gyvūnas auga ir vystosi,- ar teisingai vystosi gyvūno kaulų, raumenų sistema, – tai itin aktualu didelių veislių šunų šeimininkams. Jauniems šuniukams būtina apžiūra dėl rachito prevencijos, veterinarijos gydytojas pataria reikiamus maisto papildus, konsultuoja apie tinkamą gyvūno mitybą. Taip pat šeimininkai turėtų užduoti ir rūpimus klausimus apie gyvūno elgesį, jo socializaciją, adaptaciją namuose, lauke, ypač, jei kyla klausimų dėl gyvūno agresijos ar kitų elgesio sutrikimų.
Pirmieji vizitai svarbūs šeimininkui, kadangi jis gali plačiau pasikonsultuoti apie naminio gyvūno priežiūrą, mitybą, sveikatą, sutvarkyti reikiamus gyvūno dokumentus (pasus vykstant į užsienio šalis, mikročipavimus ir kt.).

Jei jūsų gyvūno amžius nuo 1 iki 7 metų:

Augintinio iki septynerių metų amžiaus vizitai pas veterinarijos gydytoją paprastai rekomenduojami kartą į metus. Gyvūnas vakcinuojamas, apžiūrimas, paskiriami reikalingi tyrimai, – paprastai būtinas kraujo tyrimas. Jei sveikatos būklė nekelia įtartinų ligų požymių, kraujo tyrimo turėtų užtekti įvertinti gyvūno sveikatos būklę. Tai veterinarijos gydytojas pažymi augintinio pase, – atliktą erkių, blusų, kitų parazitų patikrinimą, kraujo testo rezultatus, skiepų atžymas. Be kasmetinės augintinio apžiūros bei skiepų šeimininkas negali vežtis gyvūno į užsienio šalis.
Kasmetiniai vizitai nebūna dažni jei tik gyvūnas neturi sveikatos sutrikimų. Paprastai tam tikrų veislių augintinių šeimininkai į veterinarijos gydytojus kreipiasi dažniau dėl galimų alergijų, odos ligų, mitybos sutrikimų, kaulų – skeleto vystymosi sutrikimų ir pan.

Jei jūsų gyvūnui daugiau nei 7 metai:

Vyresnių augintinių sveikatos būklei įvertinti rekomenduojami du vizitai pas veterinarijos gydytoją per metus. Šeimininkas turėtų atkreipti gydytojo dėmesį, jei gyvūnas geria daugiau vandens, nei įprasta, jei blogėja jo apetitas, jei jis priaugo daugiau svorio, taip pat jei pastebi, kad gyvūnas sunkiai šlapinasi, tuštinasi, ar priešingai – tai daro dažniau nei įprasta.

Šeimininko pareiga – laiku atkreipti dėmesį į gyvūno sveikatos būklę

Svarbiausia šeimininko atsakomybė – nedelsti, jei mato, jog augintinis prastai jaučiasi, viduriuoja, vemia ar jei ryškėja kiti sveikatos sutrikimų požymiai. Tokiu atvejai vizitai tampa dažnesni. Uždelsus gydyti sveikatos sutrikimus, gyvūnas gali įgyti rimtesnių sveikatos problemų, tad šeimininkui didėja gyvūno gydymo išlaidos, todėl rekomenduojama susirūpinti sveikatos sutrikimų prevencija ir taip išvengti rimtų susirgimų. Jūsų gyvūnas bus laimingas ir džiugus, jei rūpinsitės jo sveikata!

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Protected by Copyscape

Senamiesčio veterinarijos klinikoje atliekami diagnostiniai tyrimai

logo veter

VETERINARIJOS PASLAUGAS TEIKIAME ŠIUO ADRESU:
K.Kalinausko g. 9, Vilnius, Tel.: +37069961265Žemėlapis

Veterinarijos gydytojo apžiūra paprastai apima keletą etapų. Vet. klinikoje gyvūnas turi būti pasveriamas, patikrinamos jo akys, ausys, burnos ertmė, dantų būklė. Stetoskopu vet. gydytojas tikrina gyvūno plaučius, širdies darbą, pilvo srities garsus.

Svarbus gyvūno sveikatos indikatorius yra jo dantenų būklė. Jei vet. gydytojas, švelniai paspaudęs dantenas mato, jog jos šiek tiek pabąla ir netrukus vėl užsipildo rausvumu,- jei tai įvyksta greitai, vadinasi gyvūno kraujotaka normali, geras širdies darbas. Baltos dantenos paprastai rodo sveikatos problemas, šoką ar anemiją.

Rankomis vet. gydytojas apčiuopia pilvo organus: kepenis, inkstus, šlapimo pūslę, patyręs gydytojas gali apčiuopa nustatyti organų padidėjimą. Šiuo metodu taip pat aptinkami padidėję limfmazgiai.

Šunų ir kačių šlapimo tyrimai

Diagnozuojant šlapimo takų, šlapimo pūslės, inkstų ligas šlapimo tyrimas padeda identifikuoti ligos kilmę, sunkumą. Šlapimas yra šiek tiek gelsvas, skaidrus, jame neturi būti kraujo, priemaišų, klampumo. Ligos atveju kinta šlapimo spalva, skaidrumas, kvapas. Nors gyvūnų šlapimo kvapas yra stiprus, pvz. kačių, tačiau jis neturi būti stipresnis nei įprasta, esant tam tikroms ligoms šlapime jaučiasi itin aštrus amoniako kvapas.

Esant pakitimams inkstuose amoniako kvapas jaučiamas ir iš gyvūno burnos.Tokiu atveju reikalinga labai skubi pagalba.

Šlapimo tyrimas padeda nustatyti šlapime esantį gliukozės, baltymų kiekį, šlapimo Ph terpę, kraujo pėdsakus. Šie indikatoriai rodo pakitimus šlapimo organų funkcijose ir gali rodyti traumų pasekmes, infekcijas, defektus ar ligas. Didelis kraujo ląstelių kiekis šlapime taip pat gali rodyti vidinį kraujavimą.

Veterinariniai kraujo tyrimai

Kraujo tyrimas parodo bendrą gyvūno organizmo būklę. Net sveikam gyvūnui rekomenduojama, bent kartą metuose atlikti kraujo tyrimą, kaip galimybę išvengti rimtų susirgimų ir ilgo bei brangaus gydymo.

Kraujas gyvūnams imamas iš venos. Yra keletas pagrindinių indikatorių kraujo tyrime, kurie padeda vet. gydytojui nustatyti gyvūno sveikatos būklę, diagnozuoti ligą:

  • Bendras baltymų kiekis. Jo padidėjimas rodo uždegimą, dehidrataciją. Baltymų kiekio sumažėjimas sietinas su vidiniu kraujavimu, nevisaverte mityba, širdies ligomis.
  • Albuminas. Didėjimas dėl dehidratacijos. Albumino sumažėjimas kraujyje gali reikšti vidinį kraujavimą, širdies ligas, kepenų patologiją.
  • Kraujo šlapalo padidėjęs kiekis rodo inkstų patologijas, šlapimo pūslės trūkimą. Sumažėjimas sietinas su kepenų ligomis.
  • Kreatininas,- medžiaga, dalyvaujanti organizmo metabolizmo procesuose, sietina su inkstų ligomis, raumenų pažeidimais, šlapimo pūslės pažeidimu ar trūkiu.
  • Gliukozės kiekis kraujyje. Gliukozės kiekio padidėjimas gali rodyti diabetinę būklę, taip pat stresinę būklę. Per mažas gliukozės kiekis sietinas ir su neurologinėmis ligomis, nevisaverte mityba.

Veterinarinis bakteriologinis tyrimas

Tiksliai diagnozei itin svarbu nustatyti konkrečią bakterijų rūšį ar kitą mikroorganizmą, kuris sukelia sveikatos sutrikimus, tam, kad būtų pritaikytas efektyvus gydymas. Bakteriologiniai tyrimai taip pat atliekami specialiose laboratorijose. Specialūs testai leidžia išauginti bakterijų kolonijas ir tiksliai nustatyti mikroorganizmus, kurie yra patekę į gyvūno organizmą, pagal paimtus mėginius nuo gyvūno kūno (gleivinių, odos). Pasitaiko atvejų, kad reikia išbandyti keletą antibiotikų, kadangi kai kurios bakterijų rūšys yra atsparesnės antibiotikams.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Išsamūs kraujo, šlapimo, bakteriologiniai tyrimai, ekspres tyrimai, veterinarinė chirurgija, profilaktika (vakcinacijos, dantų higiena šunims ir katėms), mikročipavimas ir EU paso išdavimas bei konsultacijos! Pr-P 9-19 val., Š 9-18 val., S NEDIRBAME; K.Kalinausko g. 9, tel.: +370 699 61265

Šunų epilepsija: patarimai kaip elgtis šeimininkui

Šeimininkas pastebi, kad šuo neramus ir sutrikęs. Tuomet šuo krenta ant žemės. Nors gyvūnas be sąmonės, jis judina kojas ir atrodo, lyg bristų per vandenį. Jūsų augintiniui prasideda priepuolis. Ką daryti, kaip nepasimesti?
Kai kuriems šunims tai nutinka dažnai ir šeimininkai žino, kaip tokiu atveju elgtis. Gyvūnai, kaip ir žmonės, serga epilepsija ir juos taip pat ištinka priepuoliai. Biocheminiai sutrikimai smegenyse sukelia stiprias elektrines bangas, todėl šuo krečiamas nevaldomų traukulių, kurie gali trukti nuo kelių sekundžių iki minučių.

Priežastys, sukeliančios traukulius šunims:

Apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis, nuodais;
Staigus cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas arba padidėjimas;
Inkstų ligos;
Anemija;
Kepenų ligos;
Galvos smegenų traumos;
Encefalitas;
Augliai smegenyse;
Insultas.

Šunų epilepsijos simptomai ir požymiai

Pagrindiniai traukulių simptomai šunims turi platų požymių spektrą: raumenų sustandėjimą, trūkčiojimą, sąmonės netekimą, griuvimus, seilėtekį, putojimą iš burnos, liežuvio kramtymą. Pargriuvęs per traukulius šuo taip pat gali pasišlapinti, pasituštinti. Jei šuo ne kartą yra patyręs traukulius, šeimininkas gali atpažinti artėjantį priepuolį: šuo atrodo apsiblausęs, neramus, sutrikęs, prieš prasidedant priepuoliui ilgai žiūri į vieną tašką. Priepuoliui pasibaigus šuo gali būti praradęs orientaciją, drebėti, taip pat gali būti laikinai apakęs. Atsistojęs po priepuolio šuo vaikšto ratais, atsimuša į daiktus, baldus. Taip pat pastebėsite, kad po priepuolio augintiniui gali kraujuoti iš burnos, nes per traukulius šuo gali įsikąsti liežuvį, kaklas šlapias nuo seilių, putų. Po traukulių priepuolio šuo taip pat gali bandyti slėptis.

Šunų traukulių priepuolių rūšys

Dažniausiai šunis ištinkanti traukulių forma pasireiškia sąmonės netekimu ir konvulsijomis, kurias sukelia sutrikę smegenų elektriniai impulsai. Visą kūną apimantys traukuliai trunka nuo kelių sekundžių iki keleto minučių.

Kita traukulių forma, kurią sukelia tik lokalioje smegenų dalyje atsiradę impulsai, pasireiškiantys galūnių ar vienos kūno pusės traukuliais. Šie traukuliai trunka keletą sekundžių, tačiau jie gali pereiti į viso kūno traukulius.

Psichomotoriniai priepuoliai labiau pastebimi iš šuns elgesio: šuo staiga puola nematomą objektą ir ima vaikytis savo uodegą. Toks elgesys trunka vos kelias minutes ir kartais jį galima supainioti su neįprastu augintinio elgesiu dėl kitų priežasčių, tačiau šuo, kurį ištinka psichomotoriniai priepuoliai, elgsis visuomet taip pat kaskart priepuolio metu.

Priepuoliai, kurių priežastys ir kilmė nėra aiški, vadinami idiopatine epilepsija. Ši liga pasireiškia šunims nuo 6 mėnesių amžiaus. Dažniau epilepsija būdinga tam tikroms šunų veislėms, iš kurių rizikos grupei dažniau priskiriami Labradoro retriverių, biglių, kolių, vokiečių aviganių veislių šunys.

Patarimai šeimininkui kaip elgtis šuns priepuolio atveju

Išlaikykite šaltą protą, nusiraminkite. Priepuolis gali greitai praeiti. Svarbiausia užtikrinti, kad traukulių krečiamas šuo nesusižeistų, tad stenkitės, kad jis atsidurtų saugioje aplinkoje: pasistenkite, kad jis atsidurtų ant žemės, kad nenukristų, patraukite į vietą, kurioje ant augintinio neužkris baldai ar daiktai, laikykite atokiau nuo laiptų ir kitų pavojingų objektų, labai švelniai nutempkite jį į saugią vietą. Nesilieskite ir laikykitės atokiau nuo šuns burnos, nuo galvos, kadangi priepuolio metu šuo gali įkasti. Nieko nedėkite jam į burną, šunys nespringsta ir neuždūsta savo liežuviu. Jei priepuolis trunka ilgesnį laiką, užpilkite šalto vandens ant jo pėdų, apšlakstykite vandeniu. Po priepuolio kreipkitės į vet. gydytoją, pasikonsultuokite papasakoję situaciją.

Tokiais atvejais, kuomet priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes arba šuo patiria kelis priepuolius iš eilės, nedelskite ir vykite į veterinarijos kliniką. Ištinkant ilgiems priepuoliams kyla augintinio temperatūra, gali sutrikti kvėpavimas, ištikti smegenų edema (tinimas). Veterinaras nedelsiant taikys medikamentines priemones, kad stabilizuotų pavojingą būklę.

Šunų epilepsija gydoma medikamentais, kuriuos skiria vet. gydytojas. Augintiniui reikalingi išsamesni tyrimai ir veterinaro apžiūra norint nustatyti epilepsijos priežastis, skirti efektyvų gydymą, tad veterinaras siūlys atlikti kraujo, šlapimo tyrimus, echoskopiją ar rentgeną.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais.

veterinaras.lt

Protected by Copyscape