Alergijos: kaip padėti alergiškam augintiniui?

Išskirtinių veislių šunų šeimininkai dažnai susiduria su aktualia problema: jų augintinio mityba turi būti subalansuota taip, kad jų gyvūnas nebūtų nuolat išbertas ar sudirgusia oda. Dažnai pastebite, kad šuo nuolat kasosi, krato galvą, sunkiai tuštinasi ar viduriuoja? To priežastis gali būti alergija tam tikriems maisto produktams.

Augintinio alergijos simptomai ir požymiai

Alerginė reakcija maistui gali pasireikšti ir tokiais simptomais kaip bėrimai, tyniai, ausų uždegimas, viduriavimas ar kiti virškinimo trakto sutrikimai. Tokio tipo alergija šunims dažniausiai pasireiškia dėl genetinių priežasčių, todėl grynaveislių šunų šeimininkams tenka labiau atkreipti dėmesį į savo augintinio mitybą. Labiausiai šunis alergizuojantys produktai paprastai yra šie: kiaušiniai, pieno produktai, vištiena, jautiena, kiauliena, žuvis, kviečiai.

Genetiniai veislės ypatumai – gali būti alergijų priežastis, alergines reakcijas taip pat lemia ir aplinkos veiksniai. Vienas iš galimų alergijos faktorių yra antibiotikų vartojimas. Maži šuniukai esant būtinybei gydomi antibiotikais, kurie ardo natūralią žarnyno florą, tad ateityje tai gali didinti alergijų riziką. Vienas iš veiksnių taip pat gali būti nuolatinis kontaktas su alergenais iš artimos aplinkos.

Šeimininkai taip pat turi atkreipti dėmesį, kad alerginė reakcija ne visuomet pasireiškia vos vieną kartą augintiniui valgant tam tikros rūšies maistą. Šuo gali maitintis tuo pačiu maistu keletą metų, tačiau alerginė reakcija pasireikš staiga, po ilgo laikotarpio, vartojant alergiją sukeliantį maistą, kuomet organizmas įsijautrins nuo alergenų.

Prevencijai – dažna konsultacija su vet. gydytoju dėl katės ar šuns mitybos ir augintinio sveikatos stebėjimas 

Alergijas konkrečiam maisto produktui gana sunku nustatyti, tačiau pasikonsultavę veterinarijos klinikoje galite rasti priemonių išsiaiškinti alergijos priežastis. Tai padaryti padeda eliminuojanti tam tikrus maisto produktus dieta, tačiau gyvūnui ją taikyti gana sudėtinga, jei jis maitinamas tik sausu maistu. Galima rinktis specialius pašarus, skirtus alergiškiems šunims. Svarbu pastebėti, kad tiek pašarą, tiek namie gaminamą maistą augintiniui sveika nuolat keisti, įvesti kuo įvairesnių maisto produktų. Gera rekomendacija yra prevencinis probiotikų vartojimas jauno amžiaus šuniukams, jei jiems dėl ligų tenka vartoti antibiotikus.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape

Augintinio virškinimo sutrikimai: vėmimas

Šeimininkai ne kartą pastebi, kad augintinis išvemia šiek tiek maisto ir žino, kad tai nėra ligos požymis, – gyvūnas valosi skrandį. Šunys ir katės išvemia per greitai suėstą maistą, per didelį kiekį suvalgyto maisto. Aktyvūs ir judrūs augintiniai taip pat vemia, jei paėdę daug šokinėja, bėgioja, – nespėjus skrandžiui didelį kiekį maisto apvirškinti, didesnis fizinis krūvis sukelia vėmimą. Katės vemia dėl plaukų sankaupų virškinimo trakte, tad vėmimas gali būti tiek natūralus organizmo apsivalymas, tiek rimtesnio sveikatos sutrikimo požymis.

Netikėtai prasidėjęs dažnas vėmimas augintiniui gali būti lemiamas šių veiksnių:

  • Bakterinės infekcijos virškinimo trakte;
  • Parazitų, – kirmėlių ar įsisiurbusių erkių;
  • Svetimkūnių, – prarytų žaislų, plaukų sankaupų;
  • Pasikeitusio maisto raciono, maisto produktų netolerancijos (ypatingai dažna pieno produktų netolerancija), alergijų;
  • Inkstų nepakankamumo;
  • Sutrikusios kepenų veiklos, pankreatito;
  • Narkozės, po kurios gyvūnui svaigsta galva bei tam tikrų medikamentų;
  • Apsinuodijimo;
  • Vidurių užkietėjimo;
  • Skrandžio ligų – gastrito;
  • Auglių virškinimo trakte.

Taigi, vienkartinis, retas vėmimas gali būti natūralus, tačiau jei tai dažna ir besitęsianti būklė, – gyvūno šeimininkui reikėtų nedelsti ir vykti į veterinarijos kliniką, kad veterinarijos gydytojas nustatytų priežastį. Stebėkite vėmimo dažnį, jei tai nutiko kartą per dieną ir gyvūnas atrodo žvalus, ėda, tuomet – tai normali būklė. Sunerimti reikėtų, jei pastebite ir kitų sveikatos sutrikimo požymių – viduriavimą, vangumą, kraują išmatose ar vemiant. Stebėkite, ar gyvūnas neprarado svorio, ar nori ėsti, geria vandenį.

Veterinarijos gydytojas, nustatydamas vėmimo priežastį, kreipia dėmesį į augintinio amžių, kūno svorį, anksčiau persirgtas ligas. Ligos diagnozei būtinas kraujo tyrimas, echoskopija, pilvo srities apčiuopa. Veterinarai esant sunkiai gyvūno būklei rekomenduoja neduoti gyvūnui ėsti bent pora valandų, užtikrinti, kad gyvūnas turėtų atsigerti vandens.

Rekomenduojama tolimesnė speciali dieta, – naminis vištienos sultinys, virta vištiena be odelės, ryžiai su sultiniu. Tokių mitybos rekomendacijų būtina laikytis iki keleto dienų, priklausomai nuo vėmimo priežasties, taip pat laikantis veterinaro nurodymų. Vet. gydytojas dažnam ir varginančiam vėmimui sustabdyti gali skirti vaistus, injekcijas, lašelinę, atsižvelgdamas į vėmimo priežastis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt
Protected by Copyscape

Šunų sveikata. Pilvo pūtimas ir skrandžio užsisukimas. Pavojinga būklė

Paprastas simptomas, – pilvo pūtimas šuniui gali būti tiek sunkios būklės požymis, tiek paprastas negalavimas, rodantis, kad šuo per daug priėdė. Dažnai šeimininkai, mylėdami savo augintinį, nori jį palepinti, todėl negali atsispirti švelniam žvilgsniui, prašančiam skanaus kąsnio nuo stalo. Ši šeimininko silpnybė taip pat gali skatinti šunų virškinimo sutrikimus, kurie, ilgajame periode, gali sukelti virškinimo ligas, alergijas. Jei pastebite, kad jūsų šuns pilvas itin išpūstas, didesnis nei įprasta ir atkreipia jūsų dėmesį, verčiau nedelsdami vykite į veterinarijos kliniką. Išsipūtęs pilvas gali būti ‎skrandžio‬ ‎užsisukimo‬ požymis, taip pat vidinio kraujavimo simptomas.Tokios kritinės būklės būdingesnės didelių veislių šunims, vyresnio amžiaus šunims.

Šunų skrandžio užsisukimas

Smarkiai išpūstas pilvas gali būti pavojingos būklės – skrandžio užsisukimo požymis. Tai nutinka, kai dujos ar didelis maisto kiekis virškinimo trakte sukelia spazmus, o perpildytas skrandis nuo spazmų apsisuka, jame lieka didelis maisto kiekis ir susikaupusios dujos, – tokioje situacijoje sutrinka, blokuojama skrandžio kraujotaka. Būklę sukelia ir itin didelis fizinis krūvis po sotaus valgio, taip pat atvejai, kuomet šuo ėda labai greitai ir ėsdamas prisiryja oro.

Pagrindinės skrandžio užsisukimo priežastys, kurias įvardija veterinarijos gydytojai, dažniausiai lemiamos šių veiksnių:
Šunų veislės, kurios išsiskiria įdubusia krūtine: Senbernarai, Dogai. Šunys, kurių pagal veislę ar prigimtį didelis kūno svoris, turi net 20 proc. didesnę skrandžio užsisukimo riziką. Nors ir retai, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet ir mažų veislių šunims užsisuka skrandis.

Jei maitinate savo šunį tik kartą per dieną ir duodate jam didelį maisto kiekį iš karto, – tai taip pat gali sukelti virškinimo sutrikimus. Alkanas šuo ėda itin greitai, praryja didelius kąsnius maisto, skubėdamas prisiryja daug oro.

Vyresnis gyvūno amžius, – 7-12 metų šunys dažniau patiria skrandžio užsisukimą.
Genetiniai veiksniai, šuns veislė.

Šunų pilvo pūtimas gali būti skubaus atvejo požymis gelbėjant augintinio gyvybę

Jei pastebite, kad augintinio pilvas itin išpūstas, šuo jaučiasi nepatogiai, nedelskite. Skrandžio užsisukimas dažniausiai neišvengiamai gydomas chirurginiu metodu, nedelsiant atliekama operacija.
Apsaugoti augintinį nuo šio sutrikimo galima stengiantis paisyti šių patarimų:
Šerkite šunį du ar daugiau kartų per dieną, paskirstydami dienos maisto normą per 2-3 šėrimus, – to ypač reikėtų laikytis, jei jūsų keturkojui jau buvę užsisukusio skrandžio atvejų. Į šuns dietą įtraukite kokybiškų konservų ar išvirkite mėsos sultinio su kruopomis, daržovėmis.
Pašėrę šunį iš karto neveskite jo į lauką, stenkitės, kad jis pailsėtų, šiek tiek palaukite, kol organizmas apvirškins maistą.

Šunų vidinis kraujavimas, organų plyšimas

Kita šunų pilvo pūtimo priežastis gali būti skrandžio ar žarnos įtrūkimas, plyšimas dėl šuns prarytų kaulų gabaliukų, opų ar auglių virškinimo trakte. Vidinis kraujavimas ir pilvo pūtimas taip pat gali prasidėti plyšus šlapimo pūslei, tulžies pūslei. Šiais kritiniais atvejais šuo gali būti vangus, apatiškas, taip pat šuo gali vemti, tad, esant sunkiai būklei, nedelsiant reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Vet. klinikoje esant vidiniam kraujavimui leidžiami antibiotikai, nuskausminamieji vaistai, gyvūnas operuojamas – išvaloma pilvo ląsta, išsiurbiami skysčiai.

Šunų hormonų sutrikimai

Dėl hormono kortizolio sutrikimų ir auglių antinksčiuose, šuo taip pat gali kentėti nuo pilvo pūtimų. Papildomi požymiai – didesnis skysčių vartojimas, dažnas šlapinimasis, kailio šėrimasis, plikimas. Chirurgija taikoma pašalinant auglius, skiriami vaistai.

Skysčių kaupimasis šunų pilvo ląstoje – vienas iš ligų požymių

Skysčiai pilvo ląstoje šunims gali kauptis dėl sutrikusios kepenų , širdies, inkstų, žarnyno ligų, žarnyno nepraeinamumo. Gyvūnas gydomas stengiantis pašalinti skysčių kaupimosi priežastį.

Traumos, onkologinės ligos, infekcijos, nesveika ar netinkama mityba – visos šios priežastys gali lemti šuns pilvo pūtimus, – tai požymis, leidžiantis laiku atpažinti pavojingą ar prastėjančią augintinio sveikatos būklę. Mažiems šuniukams pilvo pūtimas pasitaiko dėl parazitų – kirmėlių virškinimo trakte.

Kaip apžiūrėti augintinio pilvą?

Palieskite savo augintinio pilvo zoną – ar nejaučiate kietumo, tynio, karščio, guzų ar kitų neįprastų požymių. Sveiko šuns pilvas paprastai minkštas, lygus, normalios temperatūros, neišsipūtęs, o šuo puikiai jaučiasi, kai jį čiupinėjate ar glostote. Pastebėję neįprastus požymius nedelskite ir kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Protected by Copyscape