Noriu kokybiško ir modernaus produkto savo augintiniui!

Modernūs ir kokybiški maisto papildai, ar iš tiesų lengva augintinio šeimininkui greitai rasti tokį produktą? Ieškodami geriausių maisto papildų savo augintiniui šeimininkai dažniausiai vadovaujasi rekomendacijomis, skaito atsiliepimus arba tiesiog žiūri, kur papildai gaminami, sprendžia apie kokybę iš pakuotės.

Senamiesčio veterinarija išbandžiusi ir rekomenduodama tik geriausius produktus Jūsų augintiniams, turi keletą patarimų, kuriais remiantis, šeimininkas gali spręsti apie maisto papildų kokybę:

  • Maisto papildas gaminamas pagal standartus kaip ir vaistas, panaudojant aukštos kokybės farmacijos pramonei skirtas medžiagas, gaminamas farmacininkų, biotechnologų (ant produkto pakuotės nurodomi ISO standartai, sertifikatai ir pan.);
  • Maisto papildas subalansuotas taip, kad būtų gerai įsisavinamas organizmo, su reikiamu ir subalansuotu veikliųjų medžiagų kiekiu;
  • Maisto papildas naudojamas ir rekomenduojamas veterinarijos gydytojų, kaip reikšmingas visą gyvūno gydymą ir sveikatos profilaktiką papildantis veiksnys.
  • Modernūs maisto papildai siekia ekologiškumo, elgesio su gyvūnais etikos standartų.

Reico Vital maisto papildai sukurti ir ištobulinti farmacinikų, biotechnologų ir fizioterapeutų. Visi Reico produktai sukurti taip, kad palaikytų reikiamą vitaminų ir mineralų balansą gyvūno organizme, papildytų mitybą vitaminais, mineralais, fermentais ir išlaikytų sveiką organizmo mikroflorą.

Reico Vital Naturkraft maisto papildų augintiniams linija gaminama iš Alpių kalnuose auginamų žolelių, kurių sinerginis poveikis duoda itin gerus sveikatos rezultatus. Daugiau informacijos suteiksime Senamiesčio veterinarijos klinikoje, K. Kalinausko g. 9, Vilnius.

Kasmetinė augintinių vakcinacija – aktualiausi klausimai

Šiuolaikinis mokslas leidžia prailginti mūsų keturkojų šeimos narių gyvenimą, taigi, vienas iš svarbiausių būdų ligų prevencijai – vakcinacija. Vakcinacija jau ilgą laiką laikoma viena iš paprasčiausių būdų sustiprinti gyvūno imunitetą ir padėti jam išvengti daugybės pavojingų ligų. Siūlomos ne tik skirtingos vakcinos įvairių ligų prevencijai, bet ir skirtingos jų kombinacijos.

Kas yra vakcina?

Vakcina paruošia organizmo imuninę sistemą kovai su ligas sukeliančiais organizmais. Vakcinoje yra antigenų, kurie organizmo imuninei sistemai atrodo kaip ligą sukeliantys organizmai. Kai vakcinoje esančios medžiagos patenka į organizmą, jis lengvai stimuliuojamas, tad jei augintinis iš tiesų būtų infekuotas, jo organizmas jau būtų pasiruošęs kovai su ligos sukėlėju. Jo imuninė sistema greitai atpažįsta ligos sukėlėją ir jį neutralizuoja visiškai arba sumažina ligos komplikacijas, gyvūnas praserga lengvesne forma.

Svarbiausia pasitarti su veterinarijos gydytoju, kokia vakcina ar kombinacija aktualiausia ir labiausiai tinkama jūsų gyvūnui, taip pat kokio vakcinacijos grafiko reikėtų laikytis kiekvienu konkrečiu atveju.

Kokie klausimai aktualiausi pirmą kartą skiepijantiems savo augintinį?

Kada vakcinuojamas mažas šuniukas/kačiukas?

Yra dviejų tipų schemos skiepijimui mažiems šuniukams: pirmas skiepas padaromas pusantro mėnesio, po to – dviejų mėnesių ir trijų mėnesių. Antra galima skiepijimo schema: dviejų ir trijų mėnesių amžiaus. Schema priklauso nuo vakcinos gamintojo, paprastai ją reikia rinktis atsižvelgiant į gyvūno sveikatą, tą geriausiai patars veterinarijos gydytojas.

Kačiuko skiepai paprastai atliekami dviejų ir trijų mėnesių amžiaus.

Skiepijama nuo tų pačių ligų, tik į trijų mėnesių amžiaus skirtą vakciną įeina skiepas nuo pasiutligės.

Kaip vakcinuoti gyvūną, paimtą iš prieglaudos?

Pirmiausia reikia duoti vaistus nuo kirminų ir tuomet po dešimt-keturiolikos dienų skiepyti. Jei gyvūnas turi kirminų, reikia kartoti vaistų dozę ir atidėti skiepą, priklausomai nuo to, kokių parazitų gyvūnas turi, jei askaridžių,- skiepas gali atsidėti net iki dviejų mėnesių, geriausia konkrečiu atveju visuomet konsultuotis su veterinarijos gydytoju.

Kada atidėti/vengti skiepų?

Kai gyvūnas serga: viduriuoja, pakilusi temperatūra, kosėja, yra gydomas nuo konkrečios ligos ir girdomas antibiotikais, taip pat, kai turi parazitų.

Ar skiepai saugūs?

Skiepai iš tiesų saugūs, tą garantuoja gamintojas. Tačiau po skiepo gali būti skausminga vieta, į kurią buvo vakcinuojama, net iki dviejų parų, gali patinti, pakilti kūno temperatūra. Taip pat gyvūnas gali būti vangus iki trijų parų, neėsti. Katėm gali atsirasti išskyrų iš nosies, gali čiaudėti, kosėti. Maža tikimybė, tačiau gali pasireikšti anafilaksinė reakcija,- šokas. Tuomet būtina kuo skubiau kreiptis į vet. gydytoją, visgi, šie atvejai itin reti.

Ar tikrai būtina skiepyti kasmet?

Taip, ypač, jei turite mažų vaikų ir gyvūnas gyvena aplinkoje, kur turi kontaktą su laukiniais gyvūnais ar kitais šunimis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape

Sezono aktualijos: erkių ir blusų prevencija

Švelnus ir šiltas gyvūno kailis sukuria puikią terpę veistis parazitams. Erkės ir blusos minta krauju ir gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus: alergines reakcijas bei odos susirgimus, o erkės taip pat platina babeziozę, itin sunkią pirmuonių sukeliamą ligą. Erkės bei blusos dažniausiai augintinius užpuola šiltaisiais metų mėnesiais, tačiau ant gyvūno kailio jų galite rasti bet kuriuo metų laiku.

Pagrindiniai požymiai, kad jūsų gyvūnas gali turėti parazitų yra šie:

  • Tamsūs taškeliai ant kailio;
  • Blusų kiaušinėliai;
  • Gyvūnas nuolat kasosi, laižosi;
  • Paraudusi, nudraskyta oda ir odos dėmės;
  • Kailio silpnėjimas, plaukų netekimas.

Šeimininkai gali lengvai patikrinti ar gyvūnas turi parazitų kailyje: apžiūrėti kaklo sritį, taip pat kailį ties uodega, pilvo sritį, apžiūrėti ar nėra išplikusių vietų kailyje. Būtina kruopščiai apžiūrėti gyvūno ausis, kaklą, vietas aplink akis.

Erkės ir blusos labiau pavojingos mažiems šuniukams ar kačiukams, kadangi, dėl mažo jų kūno svorio netenkant kraujo, kuriuo maitinasi parazitai, gyvūnai gali susirgti anemija. Pagrindiniai anemijos požymiai: papilkėjusios dantenos ir energijos stoka.

Blusos dažnai sukelia alergines reakcijas, kadangi kąsdamos suleidžia nuodingų medžiagų, dažnai sukeliančių niežulį, dėl ko silpnėja gyvūno kailis, odą itin niežti, tad gyvūnas nuolat kasosi bei netenka kailio. Kasydamas kailį gyvūnas gali pradraskyti odą bei įnešti infekciją, tad tai sukelia dar rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Dažniausiai gyvūnai užsikrečia blusomis bei erkėmis vos pasivaikščioję ant žolės ar turėdami nors trumpą kontaktą su kitais užsikrėtusiais gyvūnais. Blusos patelė padeda apie 40-50 kiaušinėlių per dieną, tad parazitai greitai pastebimi.

Pastebėjus blusų gyvūno kailyje būtina taip pat kruopščiai išsivalyti kilimus, minkštus baldus, kadangi parazitai gali išlikti gyvybingi ir tarpinėje aplinkoje.

Erkių prevencija ir higiena

Erkes geriausia šalinti mūvint gumines pirštines, tvirtai suėmus pincetu. Jei matote, kad palikote erkės galvutę, geriausia būtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad ją pašalintų. Dažniausiai gyvūnui įsisiurbia briedinės erkės, kurios puola ne tik naminius gyvūnus, bet daugelį žinduolių, taip pat ir žmones.

Pagrindiniai požymiai, kad gyvūnui įsisiurbusi erkė, kuri kelia sveikatos sutrikimus:

  • Apetito netekimas;
  • Apatija, energijos stoka, gyvūnas atrodo liūdnas;
  • Sąnarių skausmas;
  • Patinę limfmazgiai.

Ligos, kurias gali sukelti erkės yra: anemija, odos infekcija, gyvūną taip pat gali ištikti paralyžius.

Šiuolaikinės priemonės leidžia apsaugoti gyvūną nuo erkių ir blusų: tai įvairūs prevenciniai šampūnai, antkakliai, lašai, tabletės. Šias priemones geriausia rinktis konsultuojantis su veterinarijos gydytoju, kuris patars reikiamą priemonės dozę ir paaiškins vartojimo instrukciją, kad prevencija būtų efektyvi.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape