Skausmingas šlapinimasis: šuo negali džiaugtis pasivaikščiojimu?

Skausmingas šlapinimasis gali būti itin rimtos ligos priežastis, todėl svarbu laiku pastebėti, kad šuo elgiasi neįprastai, stengdamasis pasišlapinti. Tai taip pat gali būti infekcijos pasekmė, kuri greitai išgydoma antibiotikais.
Pagrindiniai požymiai, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį, vedžiodami savo augintinį:
  • Šuo įsitempęs, neramus;
  • Kaukia, cypia, inkščia ar skleidžia kitokius neįprastus garsus mėgindamas pasišlapinti;
  • Vengia jūsų prisilietimo;
  • Šlapinasi daugiau kartų nei įprasta, tačiau nedideliu kiekiu šlapimo;
  • Pastebite kraują ar gleives šlapime.
Itin svarbu atkreipti dėmesį į šlapimo kiekį: jei šuo bando šlapintis, tačiau išteka vos keli lašeliai arba apskritai nepavyksta pasišlapinti, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Šiuo atveju itin svarbu nedelsti, nes negalėjimas pasišlapinti per trumpą laiką gali sukelti itin sunkią gyvūno būklę ir netgi mirtį.

 

Priežastys ir gydymas

Šunų šlapimo pūslės infekcija.
Šlapimo pūslė yra sterili, tačiau bakterijos nuo lytinių organų gali patekti į šlapimo takus bei pūslę bei sukelti infekciją ir uždegimą. Dažniausi šlapimo pūslės požymiai yra: šlapimo nelaikymas, skausmingas šlapinimasis, dažnas šlapinimasis mažu šlapimo kiekiu (vos keli lašiukai), kraujas šlapime. Kartais šiuos simptomus šeimininkui sunku pastebėti.
Šlapimo pūslės gydymas dažniausiai efektyvus gydant antibiotikais, kuriuos paskiria veterinarijos gydytojas, atsižvelgdamas į gyvūno veislę, svorį, ligos istoriją. Ligos simptomai paprastai išnyksta per pirmąsias tris gydymo dienas. Veterinarijos gydytojas gali siūlyti atlikti šlapimo tyrimą, kad nustatytų, kurios grupės antibiotikai tinkamiausi. Šeimininko pareiga nenutraukti gydymo kurso vos pajutus pagerėjimą, tačiau tęsti gydymą pagal veterinarijos gydytojo rekomendacijas. Trumpas sveikatos pagerėjimas nebūtinai reikš, kad infekcija išgydyta, tad nutraukus antibiotikų kursą liga gali atsinaujinti.

 

Kristalai ir akmenys šunų šlapimo pūslėje

Kartais šlapime susikaupiantys kristalai suformuoja akmenis šlapimo pūslėje. Gali būti ne viena priežastis, dėl kurios šlapime esantys kristalai sulimpa, tai gali būti dėl infekcijos, tam tikrų vaistų, kraujo šlapime, vėmimo, nuovargio bei inkstų ligų. Šlapimo pūslės akmenligė gydoma atsižvelgiant į tai, kurioje šlapimo takų vietoje randama akmenų ar kristalų, pagal tai skiriami vaistai, atliekama chirurginė procedūra ar koreguojama augintinio mityba. Dažniausiai skiriami vaistai – antibiotikai, kadangi pagrindinė akmenligės priežastis paprastai yra infekcija.

 

Šunų urologija: prostatos problemos

Prostatos padidėjimą ir šlapinimosi sutrikimus šunims sukelia augliai, cistos, nekastruotiems patinams – hormonų pokyčiai bei infekcijos. Pagrindiniai simptomai paprastai panašūs: kraujas šlapime, dažnas šlapinimasis ir nedidelis šlapimo kiekis. Prostatos ligų gydymą veterinarijos gydytojas skiria pagal ligos priežastį – infekcijos gydomos antibiotikais.
Prostatos funkcijos sutrikimus lemia ir gyvūno įgimtos lytinių organų ypatybės, traumos ar persirgtos ligos.

 

Šunų šlapinimosi sutrikimų prevencija

Kiekvienas šeimininkas gali lengvai pastebėti šlapinimosi sutrikimų simptomus, svarbu stebėti savo augintinio nuotaiką, elgesį, atkreipti dėmesį, ar jam lengva šlapintis. Taip pat reikėtų apžiūrėti lytinius organus – ar nepastebite raudonumo, tinimo, žaizdelių ar kitų neįprastų požymių. Visuomet svarbi šeimininko pareiga nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei pastebite, kad gyvūnas jaučia skausmą ar diskomfortą.

 

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Kaip suteikti pirmąją pagalbą savo augintiniui?

Sunkūs sužeidimai, nelaimės ar netikėtos traumos gali nutikti netgi jūsų augintiniui, todėl šeimininkui verta įsiminti keletą patarimų, kurie, kritiniais atvejais, gali padėti stabilizuoti gyvūno būklę, kol jam bus suteikta veterinarijos gydytojo pagalba. Žinodami ką daryti galite nepasimesti, suvaldyti situaciją ir išgelbėti savo keturkojo gyvybę.

Jei gyvūną partrenkė automobilis

Pirmiausia prisiminkite, kad jei gyvūnas sąmonėje ir jam skauda, jis gali kąsti, tad per arti nesilenkite, nedidelius šunis atsargiai įvyniokite į rankšluostį ar paklodę. Sužalotą augintinį apžiūrėkite neskubėdami ir švelniai. Kelti ar traukti didelio sužaloto šuns nepatartina. Galima pasidaryti neštuvus iš lentų, pasinaudoti audeklo gabalais, vaikiškomis rogėmis, ar panašiomis priemonėmis.

Kaip patikrinti gyvybines funkcijas

Kūno temperatūrą galima matuoti į tiesiąją žarną elektroniniu termometru. Kvėpavimą galite patikrinti stebėdami gyvūno šonus aplink krūtinę, pilvo ląstą, taip pat prie nosies pridėję šlapią pirštą.

Jei augintinis apsinuodijo

Daugelis buityje naudojamų chemikalų yra pavojingi augintinių gyvybei. Automobilių plovimo skysčiai, skalbimo priemonės, chemija parazitams naikinti, vaistai ir net kai kurie maisto produktai gali būti stipraus apsinuodijimo priežastis. Svarbu buitinę chemiją laikyti nepasiekiamoje vietoje, o jei įtariate apsinuodijimą, nedelsiant vežti gyvūną į veterinarijos kliniką.

Užspringimai

Jei į gyvūno kvėpavimo takus pateko svetimkūnis geriausia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją ir nemėginti jo šalinti patiems, nes tai gali pabloginti būklę.

Šunų traukuliai

Svarbu gyvūną patraukti nuo galinčių užgriūti ar sužaloti daiktų, baldų, priepuoliui pasibaigus ieškoti pagalbos.

Šunų apkandžiojimas

Pasitaiko atvejų, kai vedžiojami šunys susipeša ar juos užpuola. Net jei po tokių atvejų pastebite ir mažą žaizdelę, geriau parodyti ją veterinarijos gydytojui. Šunų įkandimai dažnai įneša infekciją, net ir maža žaizda pūliuoja, sudaro kišenę, sutinsta. Tokiu atveju veterinarijos gydytojas gali pasiūlyti suleisti vaistų ir užsiūti žaizdą.

Bičių, vabzdžių įkandimai augintiniams

Jei nepastebite, kad gyvūnas po įkandimo jaučiasi blogai, jam netinsta kaklas, liežuvis, nepasunkėja kvėpavimas, greičiausiai įkandimas nebus pavojingas. Dažnai įkandimo vietoje susidaro nedidelis guzas, kuris netrukus praeina, tačiau jei pastebite, kad šuo jaučiasi blogai, geriau yra nedelsti, nes prasidėjęs alerginis šokas gali baigtis staigia mirtimi.

Šilumos smūgis

Jei gyvūnas perkaito, išmaudykite jį vėsiame vandenyje, veskite į šešėlį, vėsią patalpą. Jei pastebite, kad gyvūnas neatsigauna, kreipkitės į veterinarijos gydytoją, nes net ir nedidelis šilumos smūgis ar perkaitinimas automobilyje gali pakenkti gyvūno smegenims,- gali prasidėti smegenų edema (tinimas).

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Senamiesčio veterinarijos klinikoje atliekami diagnostiniai tyrimai

logo veter

VETERINARIJOS PASLAUGAS TEIKIAME ŠIUO ADRESU:
K.Kalinausko g. 9, Vilnius, Tel.: +37069961265Žemėlapis

Veterinarijos gydytojo apžiūra paprastai apima keletą etapų. Vet. klinikoje gyvūnas turi būti pasveriamas, patikrinamos jo akys, ausys, burnos ertmė, dantų būklė. Stetoskopu vet. gydytojas tikrina gyvūno plaučius, širdies darbą, pilvo srities garsus.

Svarbus gyvūno sveikatos indikatorius yra jo dantenų būklė. Jei vet. gydytojas, švelniai paspaudęs dantenas mato, jog jos šiek tiek pabąla ir netrukus vėl užsipildo rausvumu,- jei tai įvyksta greitai, vadinasi gyvūno kraujotaka normali, geras širdies darbas. Baltos dantenos paprastai rodo sveikatos problemas, šoką ar anemiją.

Rankomis vet. gydytojas apčiuopia pilvo organus: kepenis, inkstus, šlapimo pūslę, patyręs gydytojas gali apčiuopa nustatyti organų padidėjimą. Šiuo metodu taip pat aptinkami padidėję limfmazgiai.

Šunų ir kačių šlapimo tyrimai

Diagnozuojant šlapimo takų, šlapimo pūslės, inkstų ligas šlapimo tyrimas padeda identifikuoti ligos kilmę, sunkumą. Šlapimas yra šiek tiek gelsvas, skaidrus, jame neturi būti kraujo, priemaišų, klampumo. Ligos atveju kinta šlapimo spalva, skaidrumas, kvapas. Nors gyvūnų šlapimo kvapas yra stiprus, pvz. kačių, tačiau jis neturi būti stipresnis nei įprasta, esant tam tikroms ligoms šlapime jaučiasi itin aštrus amoniako kvapas.

Esant pakitimams inkstuose amoniako kvapas jaučiamas ir iš gyvūno burnos.Tokiu atveju reikalinga labai skubi pagalba.

Šlapimo tyrimas padeda nustatyti šlapime esantį gliukozės, baltymų kiekį, šlapimo Ph terpę, kraujo pėdsakus. Šie indikatoriai rodo pakitimus šlapimo organų funkcijose ir gali rodyti traumų pasekmes, infekcijas, defektus ar ligas. Didelis kraujo ląstelių kiekis šlapime taip pat gali rodyti vidinį kraujavimą.

Veterinariniai kraujo tyrimai

Kraujo tyrimas parodo bendrą gyvūno organizmo būklę. Net sveikam gyvūnui rekomenduojama, bent kartą metuose atlikti kraujo tyrimą, kaip galimybę išvengti rimtų susirgimų ir ilgo bei brangaus gydymo.

Kraujas gyvūnams imamas iš venos. Yra keletas pagrindinių indikatorių kraujo tyrime, kurie padeda vet. gydytojui nustatyti gyvūno sveikatos būklę, diagnozuoti ligą:

  • Bendras baltymų kiekis. Jo padidėjimas rodo uždegimą, dehidrataciją. Baltymų kiekio sumažėjimas sietinas su vidiniu kraujavimu, nevisaverte mityba, širdies ligomis.
  • Albuminas. Didėjimas dėl dehidratacijos. Albumino sumažėjimas kraujyje gali reikšti vidinį kraujavimą, širdies ligas, kepenų patologiją.
  • Kraujo šlapalo padidėjęs kiekis rodo inkstų patologijas, šlapimo pūslės trūkimą. Sumažėjimas sietinas su kepenų ligomis.
  • Kreatininas,- medžiaga, dalyvaujanti organizmo metabolizmo procesuose, sietina su inkstų ligomis, raumenų pažeidimais, šlapimo pūslės pažeidimu ar trūkiu.
  • Gliukozės kiekis kraujyje. Gliukozės kiekio padidėjimas gali rodyti diabetinę būklę, taip pat stresinę būklę. Per mažas gliukozės kiekis sietinas ir su neurologinėmis ligomis, nevisaverte mityba.

Veterinarinis bakteriologinis tyrimas

Tiksliai diagnozei itin svarbu nustatyti konkrečią bakterijų rūšį ar kitą mikroorganizmą, kuris sukelia sveikatos sutrikimus, tam, kad būtų pritaikytas efektyvus gydymas. Bakteriologiniai tyrimai taip pat atliekami specialiose laboratorijose. Specialūs testai leidžia išauginti bakterijų kolonijas ir tiksliai nustatyti mikroorganizmus, kurie yra patekę į gyvūno organizmą, pagal paimtus mėginius nuo gyvūno kūno (gleivinių, odos). Pasitaiko atvejų, kad reikia išbandyti keletą antibiotikų, kadangi kai kurios bakterijų rūšys yra atsparesnės antibiotikams.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape