Dažniausiai pasitaikančios kačių ligos ir jų profilaktika

Kačių sveikatos prevencijai kiekvienam šeimininkai svarbu laikytis keleto gerų patarimų, kurie padeda apsaugoti katės sveikatą:

  • Palaikyti švarą katės dėžutėje,- kasdieninis katės dėžutės valymas yra privalomas dėl jūsų ir augintinio sveikatos;
  • Stengtis laikyti katę namuose, savo kieme, kad būtų mažiau kontakto su kitais gyvūnais;
  • Atlikti profilaktinę apžiūrą veterinarijos klinikoje;
  • Skirti dėmesio kailio priežiūrai, higienai, bendrauti su augintiniu.

Žinant, kad daugelis kačių gali sulaukti tikrai solidaus amžiaus, užtenka skirti daugiau dėmesio savo augintinio sveikatos profilaktikai, tačiau kačių šeimininkams svarbu žinoti keletą dažniausiai pasitaikančių ligų, kurios dažniausiai pavojingos katėms. Iš požymių atpažinus tam tikrus šių ligų simptomus, galima kuo anksčiau pradėti gydymą, kreipiantis į veterinarijos gydytojus. Dažniausios sunkesnės kačių ligos būtų šios:
Kačių inkstų nepakankamumas. Šios ligos diagnozė reiškia, kad katės inkstų funkcija sutrikusi daugiau nei 75 procentus, ligos požymiai pasireiškia kaip šie:

  • Katė geria daug vandens
  • Nuolatinis šlapinimasis, tai pastebėsite dėžutėje;
  • Katė netenka daug svorio;
  • Jaučiamas blogas kvapas iš burnos, dėl opų, atsiradusių skrandyje, žarnyne;
  • Katė vangi, slepiasi.

Nors inkstų nepakankamumas sunki liga, tinkamai gydant ir taikant specialią dietą, katės dažnai su šia liga išgyvena ne vienerius metus. Taikoma mažiau baltymų turinti mityba, reguliarūs kraujo tyrimai, veterinaro priežiūra gali prailginti katės gyvenimą ir padaryti jį pilnavertį.

Kačių diabetas
Kačių diabeto simptomai primena inkstų nepakankamumo simptomus, tačiau yra keletas skirtumų:

  • Per dažnas šlapinimasis, troškulys;
  • Nutukimas arba svorio netekimas;
  • Apetito netekimas arba per didelis apetitas;
  • Vangumas, silpnumas;
  • Vėmimas;
  • Acetono kvapas iš burnos;
  • Katė vaikšto neįprastai, tarsi arčiau žemės.

Kačių diabetas gydomas sunkiau, tačiau taikant mažai baltymų turinčią dietą, stebint kraujo tyrimų rezultatus, vartojant specialus veterinaro rekomenduotus papildus, galima pristabdyti ligos progresą ir prailginti augintinio gyvenimą.

Vėžys
Ilgėjant augintinio amžiui, daugėja vėžinių susirgimų. Kai kuriais atvejais auglį gali užčiuopti tik veterinarijos gydytojas, tačiau požymiai matomi ir gyvūno sveikatos būklėje: svorio, apetito netekimas, vėmimas ir viduriavimas, pilvo pūtimas, vangumas gali būti ir onkologinių ligų požymiai.
Higiena, priežiūra ir profilaktika padeda prailginti kačių gyvenimą ir džiaugtis savo augintiniu. Žinodamas pagrindinius sunkių ligų simptomus šeimininkas gali kreiptis į veterinarijos gydytojus ir diagnozuoti ligas kuo ankstesnėje stadijoje.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Augintinio mikročipavimas Senamiesčio veterinarijos klinikoje

logo veter

Senamiesčio veterinarijos klinikoje Jūsų augintiniui:

Išduodame EU pasą kelionėms į užsienio šalis;

Registruojame augintinį Valstybinėje duomenų bazėje;

Implantuojame mikročipus.

Kodėl reikėtų mikročipuoti savo augintinį klausia kiekvienas šeimininkas. Šiai procedūrai būtinas planuojamas vizitas į veterinarijos kliniką, tad kas yra mikročipas ir kokią naudą jis teikia jums ir jūsų augintiniui?

Mikročipai po oda gali būti implantuojami daugeliui gyvūnų , – katėms, šunims, arkliams, netgi paukščiams ir vėžliams. Tai ryžio dydžio prietaisas, kiekvienas turintis unikalų numerį, nuskaitomą skeneriu. Mikročipų numeriai laikomi specialiose duomenų bazėse, taigi mikročipas leidžia rinkti informaciją apie gyvūną, kurią jo savininkas yra pateikęs mikročipavimo dieną.

Gyvūno mikročipavimo privalumai – kelionių metu, nelaimingų atsitikimų bei dingimo atvejais

Pagrindinė nauda – augintiniui pabėgus, pasiklydus. Mikročipą turintis augintinis bus lengvai identifikuojamas nuskanavus jo mikročipą, padės rasti informaciją apie jo savininką. Implantuotas mikročipas paprastai nemigruoja, lengvai randamas ir skenuojamas skeneriu. Lankantis veterinarijos klinikoje ir reguliariai tikrinant augintinio sveikatą, tai įprasta ir greita procedūra, – veterinarijos gydytojas specialiu prietaisu implantuoja mikročipą tarp augintinio menčių.
Su savo šeimininku keliaujantys augintiniai mikročipuojami privalomai, išduodamas augintinio pasas, leidžiantis vežtis augintinį į keliones po pasaulio šalis. Kelionės metu mikročipas skenuojamas keletą kartų, keliauti su šeimininkais gali tik mikročipuoti gyvūnai.

Aktualus klausimas – mikročipuoto augintinio draudimas

Šeimininkams, planuojantiems drausti savo augintinius Gyvūnų draudimu taip pat reikia mikročipuoti savo augintinį. Turėdamas sveikatos draudimą ir mikročipą augintinis apsaugomas nelaimingų atsitikimų, traumų atvejais, vagystės atvejais, tad kiekvienam atsakingam šeimininkui visuomet aktualūs mikročipavimo ir augintinio draudimo klausimai.

Veterinaras.lt

Kasmetinė augintinių vakcinacija – aktualiausi klausimai

Šiuolaikinis mokslas leidžia prailginti mūsų keturkojų šeimos narių gyvenimą, taigi, vienas iš svarbiausių būdų ligų prevencijai – vakcinacija. Vakcinacija jau ilgą laiką laikoma viena iš paprasčiausių būdų sustiprinti gyvūno imunitetą ir padėti jam išvengti daugybės pavojingų ligų. Siūlomos ne tik skirtingos vakcinos įvairių ligų prevencijai, bet ir skirtingos jų kombinacijos.

Kas yra vakcina?

Vakcina paruošia organizmo imuninę sistemą kovai su ligas sukeliančiais organizmais. Vakcinoje yra antigenų, kurie organizmo imuninei sistemai atrodo kaip ligą sukeliantys organizmai. Kai vakcinoje esančios medžiagos patenka į organizmą, jis lengvai stimuliuojamas, tad jei augintinis iš tiesų būtų infekuotas, jo organizmas jau būtų pasiruošęs kovai su ligos sukėlėju. Jo imuninė sistema greitai atpažįsta ligos sukėlėją ir jį neutralizuoja visiškai arba sumažina ligos komplikacijas, gyvūnas praserga lengvesne forma.

Svarbiausia pasitarti su veterinarijos gydytoju, kokia vakcina ar kombinacija aktualiausia ir labiausiai tinkama jūsų gyvūnui, taip pat kokio vakcinacijos grafiko reikėtų laikytis kiekvienu konkrečiu atveju.

Kokie klausimai aktualiausi pirmą kartą skiepijantiems savo augintinį?

Kada vakcinuojamas mažas šuniukas/kačiukas?

Yra dviejų tipų schemos skiepijimui mažiems šuniukams: pirmas skiepas padaromas pusantro mėnesio, po to – dviejų mėnesių ir trijų mėnesių. Antra galima skiepijimo schema: dviejų ir trijų mėnesių amžiaus. Schema priklauso nuo vakcinos gamintojo, paprastai ją reikia rinktis atsižvelgiant į gyvūno sveikatą, tą geriausiai patars veterinarijos gydytojas.

Kačiuko skiepai paprastai atliekami dviejų ir trijų mėnesių amžiaus.

Skiepijama nuo tų pačių ligų, tik į trijų mėnesių amžiaus skirtą vakciną įeina skiepas nuo pasiutligės.

Kaip vakcinuoti gyvūną, paimtą iš prieglaudos?

Pirmiausia reikia duoti vaistus nuo kirminų ir tuomet po dešimt-keturiolikos dienų skiepyti. Jei gyvūnas turi kirminų, reikia kartoti vaistų dozę ir atidėti skiepą, priklausomai nuo to, kokių parazitų gyvūnas turi, jei askaridžių,- skiepas gali atsidėti net iki dviejų mėnesių, geriausia konkrečiu atveju visuomet konsultuotis su veterinarijos gydytoju.

Kada atidėti/vengti skiepų?

Kai gyvūnas serga: viduriuoja, pakilusi temperatūra, kosėja, yra gydomas nuo konkrečios ligos ir girdomas antibiotikais, taip pat, kai turi parazitų.

Ar skiepai saugūs?

Skiepai iš tiesų saugūs, tą garantuoja gamintojas. Tačiau po skiepo gali būti skausminga vieta, į kurią buvo vakcinuojama, net iki dviejų parų, gali patinti, pakilti kūno temperatūra. Taip pat gyvūnas gali būti vangus iki trijų parų, neėsti. Katėm gali atsirasti išskyrų iš nosies, gali čiaudėti, kosėti. Maža tikimybė, tačiau gali pasireikšti anafilaksinė reakcija,- šokas. Tuomet būtina kuo skubiau kreiptis į vet. gydytoją, visgi, šie atvejai itin reti.

Ar tikrai būtina skiepyti kasmet?

Taip, ypač, jei turite mažų vaikų ir gyvūnas gyvena aplinkoje, kur turi kontaktą su laukiniais gyvūnais ar kitais šunimis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape