Katės akių sveikata

Keletas patarimų, kaip prižiūrėti savo katės akis pravers kiekvienam šeimininkui. Svarbiausia žinoti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį apžiūrint savo augintinio akis. Trumpa apžiūra gali padėti nustatyti pagrindinius požymius: stiprų ašarojimą, pūlingas traiškanas, apsiblausimą,- tai gali padėti nustatyti akių uždegimą, kurį būtina gydyti.

Gerai apšviestoje patalpoje apžiūrėkite akis: akių obuoliai turi būti balti, skaidrūs. Jei švelniai nykščiu žemyn šiek tiek patrauksite akies voką, turite pastebėti, kad jis rausvas, ne raudonas ar baltas. Rausvas voko vidus rodo, kad akys sveikos, o kita spalva gali reikšti sveikatos sutrikimus.

Svarbiausia pamatyti šiuos požymius apžiūrins savo katę, kurie gali būti rimti sveikatos sutrikimai:

  • Išvirtusios akys;
  • Ašarojimas;
  • Raudoni ar balti akių vokai;
  • Pūlingos traiškanos akių kampučiuose;
  • Šlapias kailis aplink akis;
  • Akių spalvos pakitimas ir drumzlinos akys;
  • Nuolat užmerktos akys;
  • Matomas trečiasis vokas.

Katės elgesys taip pat išduoda problemą, – jei katė letenomis nuolat trina akių zoną, šeimininkui vertėtų patikrinti sveikų akių požymius. Ilgaplaukėms katėms būtina drėgnu vatos tamponėliu apvalyti akių zoną, išvalyti nešvarumus ant kailio akių zonoje, traiškanas. Akių valymui nebūtina naudoti akių lašų, profilaktikai pakanka vandeniu suvilgyto vatos gabaliuko. Jei problema rimtesnė, geriausia naudoti akių lašus, kuriuos paskyrė veterinarijos gydytojas, kadangi kai kurie žmonėms skirti akių lašai gali būti pavojingi kačių sveikatai.

Veterinarijos gydytojai paprastai susiduria su šiomis dažniausiomis kačių akių ligomis:

  • Konjuktyvitas. Pagrindiniai požymiai bus šie: akių išvirtimas, raudonumas, tynis;
  • Trečiojo akies voko sutrikimai, – jei pastebite, kad akyje pasirodo trečiasis vokas, – tai gali būti viruso požymis, taip pat katė gali turėti parazitų, viduriuoti.
  • Keratitas. Akies krašto uždegimas. Akys atrodys drumzlinos, išsiskirs daug ašarų.

Daugelis kačių ligų ir simptomų gali būti nesunkiai gydomi veterinarijos gydytojo paskirtais akių lašais arba tepalais. Vet. gydytojas patars kaip lašinti lašiukus ir tepti augintinio akis namuose.

Apsaugant savo katės akių sveikatą itin svarbi kasmetinė gyvūno vakcinacija, veterinarijos gydytojo apžiūra. Negydomos akių ligos ir simptomai gali lemti sunkias akių būkles, kuomet veterinarijos gydytojui tenka priimti sprendimą šalinti katytei akies obuolį. Rūpinkitės savo mielais murkliais, kad jų akys būtų budrios, šviesios ir spindinčios.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Kaip suteikti pirmąją pagalbą savo augintiniui?

Sunkūs sužeidimai, nelaimės ar netikėtos traumos gali nutikti netgi jūsų augintiniui, todėl šeimininkui verta įsiminti keletą patarimų, kurie, kritiniais atvejais, gali padėti stabilizuoti gyvūno būklę, kol jam bus suteikta veterinarijos gydytojo pagalba. Žinodami ką daryti galite nepasimesti, suvaldyti situaciją ir išgelbėti savo keturkojo gyvybę.

Jei gyvūną partrenkė automobilis

Pirmiausia prisiminkite, kad jei gyvūnas sąmonėje ir jam skauda, jis gali kąsti, tad per arti nesilenkite, nedidelius šunis atsargiai įvyniokite į rankšluostį ar paklodę. Sužalotą augintinį apžiūrėkite neskubėdami ir švelniai. Kelti ar traukti didelio sužaloto šuns nepatartina. Galima pasidaryti neštuvus iš lentų, pasinaudoti audeklo gabalais, vaikiškomis rogėmis, ar panašiomis priemonėmis.

Kaip patikrinti gyvybines funkcijas

Kūno temperatūrą galima matuoti į tiesiąją žarną elektroniniu termometru. Kvėpavimą galite patikrinti stebėdami gyvūno šonus aplink krūtinę, pilvo ląstą, taip pat prie nosies pridėję šlapią pirštą.

Jei augintinis apsinuodijo

Daugelis buityje naudojamų chemikalų yra pavojingi augintinių gyvybei. Automobilių plovimo skysčiai, skalbimo priemonės, chemija parazitams naikinti, vaistai ir net kai kurie maisto produktai gali būti stipraus apsinuodijimo priežastis. Svarbu buitinę chemiją laikyti nepasiekiamoje vietoje, o jei įtariate apsinuodijimą, nedelsiant vežti gyvūną į veterinarijos kliniką.

Užspringimai

Jei į gyvūno kvėpavimo takus pateko svetimkūnis geriausia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją ir nemėginti jo šalinti patiems, nes tai gali pabloginti būklę.

Šunų traukuliai

Svarbu gyvūną patraukti nuo galinčių užgriūti ar sužaloti daiktų, baldų, priepuoliui pasibaigus ieškoti pagalbos.

Šunų apkandžiojimas

Pasitaiko atvejų, kai vedžiojami šunys susipeša ar juos užpuola. Net jei po tokių atvejų pastebite ir mažą žaizdelę, geriau parodyti ją veterinarijos gydytojui. Šunų įkandimai dažnai įneša infekciją, net ir maža žaizda pūliuoja, sudaro kišenę, sutinsta. Tokiu atveju veterinarijos gydytojas gali pasiūlyti suleisti vaistų ir užsiūti žaizdą.

Bičių, vabzdžių įkandimai augintiniams

Jei nepastebite, kad gyvūnas po įkandimo jaučiasi blogai, jam netinsta kaklas, liežuvis, nepasunkėja kvėpavimas, greičiausiai įkandimas nebus pavojingas. Dažnai įkandimo vietoje susidaro nedidelis guzas, kuris netrukus praeina, tačiau jei pastebite, kad šuo jaučiasi blogai, geriau yra nedelsti, nes prasidėjęs alerginis šokas gali baigtis staigia mirtimi.

Šilumos smūgis

Jei gyvūnas perkaito, išmaudykite jį vėsiame vandenyje, veskite į šešėlį, vėsią patalpą. Jei pastebite, kad gyvūnas neatsigauna, kreipkitės į veterinarijos gydytoją, nes net ir nedidelis šilumos smūgis ar perkaitinimas automobilyje gali pakenkti gyvūno smegenims,- gali prasidėti smegenų edema (tinimas).

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape

Onkologija. Dažniausia liga, kuria serga vyresnio amžiaus šunys

Senjorų (vyresnių nei 7 metų šunų) šeimininkai turi skirti daugiau dėmesio savo augintinių sveikatos patikrinimui, prevencinėms priemonėms. Jei šeimininkas nori džiaugtis savo ilgaamžiu augintiniu ir matyti jį žvalų ir sveiką, būtina nuolatinė sveikatos patikra ir periodiškai atliekami tyrimai. Veterinarijos gydytojai rekomenduoja kasmetinius kraujo tyrimus, echoskopiją, savalaikę kastraciją/sterilizaciją, skiepus ir tinkamą mitybos planą. Net ir įprastas vizitas pas patyrusį veterinarijos gydytoją, kuris apčiuopia pilvo sritį, gali padėti išvengti sunkių ligų komplikacijų, sustabdyti onkologinių ligų vystymąsi.

Vėžys – dažniausia mirties priežastis tarp vyresnių nei 10 metų amžiaus šunų. Visgi daugiau nei pusė nustatytų vėžio atvejų, pasak JAV veterinarijos specialistų atliktų tyrimų, įmanoma išgydyti. Daugiau nei 50 proc. vėžinių susirgimų diagnozuojama vyresniems nei 10 metų šunims. Dažniausiai diagnozuojamos vėžio formos yra limfmazgių, odos, pieno liaukų, minkštųjų audinių vėžys.

Šunų vėžio, piktybinių auglių simptomai ir požymiai

Šunims pasireiškiantys vėžio simptomai labai panašūs į tuos, kuriuos patiria ir žmonės. Galūnių tyniai, užčiuopiami guzai, padidėję mazgai, negyjančios žaizdos, padidėję limfmazgiai, neįprasti kraujavimai. Tai klasikiniai vėžio požymiai, tačiau ankstyvosiose stadijose nepastebimi jokie simptomai, todėl būtina nuolatinė prevencija,‐ tyrimai, veterinarijos gydytojo apžiūra, gyvūno savijautos stebėjimas.

Šunų onkologinių ligų priežastys 

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dažnėja šunų onkologinės ligos yra ir gerėjanti gyvūnų priežiūra, ‐ šunys vis dažniau gyvena ilgiau dėl geros šeimininkų priežiūros ir sulaukia tokio amžiaus, kuriame didėja šių ligų rizika. Šiais laikais šunys yra skiepijami, saugomi nuo nelaimingų atsitikimų, tad gyvena ilgesnį amžių.

Kitas svarbus faktorius – šunų veislė. Kai kurios šunų veislės genetiškai labiau linkusios į onkologinius susirgimus. Pastebima, kad auksaspalviai retriveriai, boksteriai, Berno aviganiai dažniau serga onkologinėmis ligomis. Geresni mišrūnų sveikatos rodikliai aiškinami tuo, kad šie šunys turi platesnį genų spektrą, kuris lemia stipresnę imuninę sistemą, taip pat platesnis genų spektras tikėtina turi mažiau genų, lemiančių onkologinius susirgimus. Visgi egzistuoja tam tikri aplinkos faktoriai, kurie neturi nieko bendra su genetika, tad vėžinės ligos gali būti ir aplinkos faktorių rezultatas.

Šunų vėžinių susirgimų prevencija

Vienas iš svarbiausių faktorių, apsaugančių jūsų augintinį nuo pieno liaukų ir lytinių organų vėžinių susirgimų – ankstyva sterilizacija. Jei šuo ar kalė sterilizuojamas dar prieš pirmąją rują, jo rizika susirgti vėžiu sumažėja itin reikšmingai. Tai aktualu šeimininkams, kurie neketina veisti šuniukų.

Gera burnos higiena ir dantų priežiūra gali itin padėti apsaugoti nuo burnos ertmės vėžio.

Renkantis šuns veislę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į genetiškai lemiamas ligas, kuriomis konkrečios veislės šunys dažniau serga.

Nors minėti faktai gali padėti sumažinti onkologinių ligų riziką, visgi efektyviausias būdas apsaugoti gyvūną yra nuolatinė vet. gydytojo apžiūra, rekomenduojami kasmetiniai tyrimai sulaukus tam tikro amžiaus ir šeimininko atidumas savo gyvūno sveikatai.

Net jei jūsų augintiniui diagnozuojamas vėžys, tai nebūtinai reiškia, kad gyventi jam liko nedaug. Pieno liaukų augliai, odos dariniai, minkštųjų audinių dariniai paprastai lengvai šalinami chirurginiu būdu ir gyvūno sveikata pagerėja, ypač, jei chirurginės procedūros atliekamos nedelsiant ir aptikus ankstyvąsias vėžio stadijas.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape