Žyma: veterinariniai tyrimai

Kaip rūpintis augintinio ausų higiena?

Posted on by

Jūsų augintinio klausa ko gero puiki – vos atidarius skanėstų pakuotę, štai jis jau ir prisistato jums prie kojų ir meiliai miauksi arba smalsiai žiūri į jus. Visgi šeimininkui svarbu kreipti dėmesį į katės ar šuns ausų higieną, kuriai paprastai reikia skirti bent vieną kartą per savaitę išvalant ir apžiūrint, ar ausyse nėra infekcijos, parazitų, žaizdelių ar kitų įtartinų dalykų.

Šunų ausų apžiūra

Sveika katės ar šuns išorinė ausies dalis paprastai padengta kailiu, o vidinė dalis – gražios rausvos spalvos. Joje neturėtumėte pastebėti raudonio, patinimų, spuogelių, šašų. Ausis praprastai atrodo švari ir sveika, jei pastebite blusas, erkutes, ar kitus parazitus, bei minėtus odos sudirgimus, matote, kad plinka kailis – būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Apžiūrėdami vidinį ausies kanalą turėtumėte matyti švarią rausvą odą, nejausti nemalonaus kvapo ar per didelio kiekio sieros darinių. Valydami ausis stenkitės pasiimti gyvūną į patogią ir saugią jam vietą, stengiantis, kad jis nepatirtų streso ir lengviau leistų jums apžiūrėti bei išvalyti ausis. Geriausia šiai procedūrai gyvūną pratinti nuo mažens.

Veterinarijos gydytojas jums patars, kokį ausų valiklį galėtumėte pasirinkti savo gyvūnui. Šiek tiek valančio skysčio reikėtų užpilti ant vatos gabaliuko ir patempus ausį švelniai atgal išvalyti vidinę ausies dalį, nešvarumus bei sieros perteklių. Stenkitės išvalyti kiek galima geriau, tačiau tai darykite atsargiai, kad neišgąsdintumėte gyvūno. Valymui geriau nenaudokite vatos kotelių, nes gyvūnui pakračius galvą gali įvykti ausies trauma, tą geriau padarys veterinarijos gydytojas.

Pagrindiniai požymiai, kad jūsų gyvūnui skauda ausis ar jis jaučia diskomfortą ausyse yra šie:

• Augintinis dažnai intensyviai krato galvą;

• Jautrus prisilietimams ausų srityje;

• Nuolat kaso ar drasko ausis;

• Nejaučia pusiausvyros;

• Vidinė ausies dalis paraudusi, matosi žaizdelės;

• Kraujas iš ausų;

• Susilpnėjusi klausa;

• Ausyje matomos didelės rudos sieros sankaupos.

Pagrindiniai ausies ligų sukėlėjai:

• Ausies erkutės – dažni parazitai, kuriais dažnai užsikrečia gyvūnai;

• Blusos;

• Bakterinės kilmės ausų uždegimai;

• Alergijos;

• Ausies hematoma, – kraujo sankaupos vidinėje ausies dalyje, kurią sukelia erkutės arba bakterijos, taip pat blusos – gyvūnas itin dažnai krato galvą ir kasosi ausis.

Ausų gydymas – kaip teisingai lašinti ausų lašiukus?

Jei jūsų veterinarijos gydytojas paskyrė augintiniui ausų lašiukus, taip pat turėtumėte pasikonsultuoti ir pasitikslinti, kaip teisingai juos lašinti. Pagrindinės taisyklės būtų tokios:

• Pasitikslinkite vaisto dozę ir dažnumą, kiek kartų per dieną vaistus reikėtų lašinti;

• Jei gyvūno ausyse itin daug sieros sankaupų, prieš lašinant vaistus, rekomenduojama išvalyti ausis su specialia valymo priemone;

• Vaistus lašinkite tiksliai pagal nurodytą dozę, pamasažuokite ausį švelniai, kad vaistas geriau pasiskirstytų, nueitų giliau į ausies kanalą;

• Nenutraukite gydymo anksčiau nei rekomenduoja veterinarijos gydytojas;

• Duokite augintiniui skanėstą po valymo procedūros.

Veterinarijos gydymo patarimas:

Ausis būtina valyti profilaktiškai bent kartą per savaitę, taip pat būtina išvalyti ausis po gyvūno maudymo, kad nesusidarytų sąlygos ausų uždegimui. Tai ypač svarbu vasarą, kuomet šunys maudosi ežeruose, tvenkiniuose.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Protected by Copyscape

Kiek kartų per metus gyvūnui būtina veterinarijos gydytojo apžiūra?

Posted on by

Visi žinome, kad naminio gyvūno priežiūrai tenka dalį laiko skirti veterinarijos gydytojo apžiūrai, tačiau kaip dažnai tai būtina ir kokiais atvejais šis vizitas turi būti planuojamas?
Atsakymas dėl gyvūno apsilankymo pas veterinarą priklauso nuo gyvūno amžiaus ir sveikatos būklės.

Jei jūsų šuniukas ar kačiukas dar neturi vienerių metų:

Patys pirmieji naminio gyvūno vizitai būtini visoms reikalingos vakcinacijoms, kurios privalomos mažiems šuniukams ir kačiukams. Vizitai dėl skiepų dažnesni jauname gyvūno amžiuje, vėliau vakcinacija kartojasi periodiškai kartą per metus.

Per pirmąjį vizitą veterinarijos gydytojas taip pat turėtų pakonsultuoti apie erkių, blusų, kirmėlių prevenciją, apžiūrėti gyvūną, paskirti kraujo tyrimą, jei sveikatos būklė kelia įtarimą, – gyvūnas vangus, viduriuoja ar turi kitą įtartiną negalavimą.
Veterinarijos gydytojas taip pat įvertina, kaip gyvūnas auga ir vystosi,- ar teisingai vystosi gyvūno kaulų, raumenų sistema, – tai itin aktualu didelių veislių šunų šeimininkams. Jauniems šuniukams būtina apžiūra dėl rachito prevencijos, veterinarijos gydytojas pataria reikiamus maisto papildus, konsultuoja apie tinkamą gyvūno mitybą. Taip pat šeimininkai turėtų užduoti ir rūpimus klausimus apie gyvūno elgesį, jo socializaciją, adaptaciją namuose, lauke, ypač, jei kyla klausimų dėl gyvūno agresijos ar kitų elgesio sutrikimų.
Pirmieji vizitai svarbūs šeimininkui, kadangi jis gali plačiau pasikonsultuoti apie naminio gyvūno priežiūrą, mitybą, sveikatą, sutvarkyti reikiamus gyvūno dokumentus (pasus vykstant į užsienio šalis, mikročipavimus ir kt.).

Jei jūsų gyvūno amžius nuo 1 iki 7 metų:

Augintinio iki septynerių metų amžiaus vizitai pas veterinarijos gydytoją paprastai rekomenduojami kartą į metus. Gyvūnas vakcinuojamas, apžiūrimas, paskiriami reikalingi tyrimai, – paprastai būtinas kraujo tyrimas. Jei sveikatos būklė nekelia įtartinų ligų požymių, kraujo tyrimo turėtų užtekti įvertinti gyvūno sveikatos būklę. Tai veterinarijos gydytojas pažymi augintinio pase, – atliktą erkių, blusų, kitų parazitų patikrinimą, kraujo testo rezultatus, skiepų atžymas. Be kasmetinės augintinio apžiūros bei skiepų šeimininkas negali vežtis gyvūno į užsienio šalis.
Kasmetiniai vizitai nebūna dažni jei tik gyvūnas neturi sveikatos sutrikimų. Paprastai tam tikrų veislių augintinių šeimininkai į veterinarijos gydytojus kreipiasi dažniau dėl galimų alergijų, odos ligų, mitybos sutrikimų, kaulų – skeleto vystymosi sutrikimų ir pan.

Jei jūsų gyvūnui daugiau nei 7 metai:

Vyresnių augintinių sveikatos būklei įvertinti rekomenduojami du vizitai pas veterinarijos gydytoją per metus. Šeimininkas turėtų atkreipti gydytojo dėmesį, jei gyvūnas geria daugiau vandens, nei įprasta, jei blogėja jo apetitas, jei jis priaugo daugiau svorio, taip pat jei pastebi, kad gyvūnas sunkiai šlapinasi, tuštinasi, ar priešingai – tai daro dažniau nei įprasta.

Šeimininko pareiga – laiku atkreipti dėmesį į gyvūno sveikatos būklę

Svarbiausia šeimininko atsakomybė – nedelsti, jei mato, jog augintinis prastai jaučiasi, viduriuoja, vemia ar jei ryškėja kiti sveikatos sutrikimų požymiai. Tokiu atvejai vizitai tampa dažnesni. Uždelsus gydyti sveikatos sutrikimus, gyvūnas gali įgyti rimtesnių sveikatos problemų, tad šeimininkui didėja gyvūno gydymo išlaidos, todėl rekomenduojama susirūpinti sveikatos sutrikimų prevencija ir taip išvengti rimtų susirgimų. Jūsų gyvūnas bus laimingas ir džiugus, jei rūpinsitės jo sveikata!

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Protected by Copyscape

Skausmingas šlapinimasis: šuo negali džiaugtis pasivaikščiojimu?

Posted on by
Skausmingas šlapinimasis gali būti itin rimtos ligos priežastis, todėl svarbu laiku pastebėti, kad šuo elgiasi neįprastai, stengdamasis pasišlapinti. Tai taip pat gali būti infekcijos pasekmė, kuri greitai išgydoma antibiotikais.
Pagrindiniai požymiai, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį, vedžiodami savo augintinį:
  • Šuo įsitempęs, neramus;
  • Kaukia, cypia, inkščia ar skleidžia kitokius neįprastus garsus mėgindamas pasišlapinti;
  • Vengia jūsų prisilietimo;
  • Šlapinasi daugiau kartų nei įprasta, tačiau nedideliu kiekiu šlapimo;
  • Pastebite kraują ar gleives šlapime.
Itin svarbu atkreipti dėmesį į šlapimo kiekį: jei šuo bando šlapintis, tačiau išteka vos keli lašeliai arba apskritai nepavyksta pasišlapinti, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Šiuo atveju itin svarbu nedelsti, nes negalėjimas pasišlapinti per trumpą laiką gali sukelti itin sunkią gyvūno būklę ir netgi mirtį.

 

Priežastys ir gydymas

Šunų šlapimo pūslės infekcija.
Šlapimo pūslė yra sterili, tačiau bakterijos nuo lytinių organų gali patekti į šlapimo takus bei pūslę bei sukelti infekciją ir uždegimą. Dažniausi šlapimo pūslės požymiai yra: šlapimo nelaikymas, skausmingas šlapinimasis, dažnas šlapinimasis mažu šlapimo kiekiu (vos keli lašiukai), kraujas šlapime. Kartais šiuos simptomus šeimininkui sunku pastebėti.
Šlapimo pūslės gydymas dažniausiai efektyvus gydant antibiotikais, kuriuos paskiria veterinarijos gydytojas, atsižvelgdamas į gyvūno veislę, svorį, ligos istoriją. Ligos simptomai paprastai išnyksta per pirmąsias tris gydymo dienas. Veterinarijos gydytojas gali siūlyti atlikti šlapimo tyrimą, kad nustatytų, kurios grupės antibiotikai tinkamiausi. Šeimininko pareiga nenutraukti gydymo kurso vos pajutus pagerėjimą, tačiau tęsti gydymą pagal veterinarijos gydytojo rekomendacijas. Trumpas sveikatos pagerėjimas nebūtinai reikš, kad infekcija išgydyta, tad nutraukus antibiotikų kursą liga gali atsinaujinti.

 

Kristalai ir akmenys šunų šlapimo pūslėje

Kartais šlapime susikaupiantys kristalai suformuoja akmenis šlapimo pūslėje. Gali būti ne viena priežastis, dėl kurios šlapime esantys kristalai sulimpa, tai gali būti dėl infekcijos, tam tikrų vaistų, kraujo šlapime, vėmimo, nuovargio bei inkstų ligų. Šlapimo pūslės akmenligė gydoma atsižvelgiant į tai, kurioje šlapimo takų vietoje randama akmenų ar kristalų, pagal tai skiriami vaistai, atliekama chirurginė procedūra ar koreguojama augintinio mityba. Dažniausiai skiriami vaistai – antibiotikai, kadangi pagrindinė akmenligės priežastis paprastai yra infekcija.

 

Šunų urologija: prostatos problemos

Prostatos padidėjimą ir šlapinimosi sutrikimus šunims sukelia augliai, cistos, nekastruotiems patinams – hormonų pokyčiai bei infekcijos. Pagrindiniai simptomai paprastai panašūs: kraujas šlapime, dažnas šlapinimasis ir nedidelis šlapimo kiekis. Prostatos ligų gydymą veterinarijos gydytojas skiria pagal ligos priežastį – infekcijos gydomos antibiotikais.
Prostatos funkcijos sutrikimus lemia ir gyvūno įgimtos lytinių organų ypatybės, traumos ar persirgtos ligos.

 

Šunų šlapinimosi sutrikimų prevencija

Kiekvienas šeimininkas gali lengvai pastebėti šlapinimosi sutrikimų simptomus, svarbu stebėti savo augintinio nuotaiką, elgesį, atkreipti dėmesį, ar jam lengva šlapintis. Taip pat reikėtų apžiūrėti lytinius organus – ar nepastebite raudonumo, tinimo, žaizdelių ar kitų neįprastų požymių. Visuomet svarbi šeimininko pareiga nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei pastebite, kad gyvūnas jaučia skausmą ar diskomfortą.

 

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Protected by Copyscape