Dažniausiai pasitaikančios kačių ligos ir jų profilaktika

Kačių sveikatos prevencijai kiekvienam šeimininkai svarbu laikytis keleto gerų patarimų, kurie padeda apsaugoti katės sveikatą:

  • Palaikyti švarą katės dėžutėje,- kasdieninis katės dėžutės valymas yra privalomas dėl jūsų ir augintinio sveikatos;
  • Stengtis laikyti katę namuose, savo kieme, kad būtų mažiau kontakto su kitais gyvūnais;
  • Atlikti profilaktinę apžiūrą veterinarijos klinikoje;
  • Skirti dėmesio kailio priežiūrai, higienai, bendrauti su augintiniu.

Žinant, kad daugelis kačių gali sulaukti tikrai solidaus amžiaus, užtenka skirti daugiau dėmesio savo augintinio sveikatos profilaktikai, tačiau kačių šeimininkams svarbu žinoti keletą dažniausiai pasitaikančių ligų, kurios dažniausiai pavojingos katėms. Iš požymių atpažinus tam tikrus šių ligų simptomus, galima kuo anksčiau pradėti gydymą, kreipiantis į veterinarijos gydytojus. Dažniausios sunkesnės kačių ligos būtų šios:
Kačių inkstų nepakankamumas. Šios ligos diagnozė reiškia, kad katės inkstų funkcija sutrikusi daugiau nei 75 procentus, ligos požymiai pasireiškia kaip šie:

  • Katė geria daug vandens
  • Nuolatinis šlapinimasis, tai pastebėsite dėžutėje;
  • Katė netenka daug svorio;
  • Jaučiamas blogas kvapas iš burnos, dėl opų, atsiradusių skrandyje, žarnyne;
  • Katė vangi, slepiasi.

Nors inkstų nepakankamumas sunki liga, tinkamai gydant ir taikant specialią dietą, katės dažnai su šia liga išgyvena ne vienerius metus. Taikoma mažiau baltymų turinti mityba, reguliarūs kraujo tyrimai, veterinaro priežiūra gali prailginti katės gyvenimą ir padaryti jį pilnavertį.

Kačių diabetas
Kačių diabeto simptomai primena inkstų nepakankamumo simptomus, tačiau yra keletas skirtumų:

  • Per dažnas šlapinimasis, troškulys;
  • Nutukimas arba svorio netekimas;
  • Apetito netekimas arba per didelis apetitas;
  • Vangumas, silpnumas;
  • Vėmimas;
  • Acetono kvapas iš burnos;
  • Katė vaikšto neįprastai, tarsi arčiau žemės.

Kačių diabetas gydomas sunkiau, tačiau taikant mažai baltymų turinčią dietą, stebint kraujo tyrimų rezultatus, vartojant specialus veterinaro rekomenduotus papildus, galima pristabdyti ligos progresą ir prailginti augintinio gyvenimą.

Vėžys
Ilgėjant augintinio amžiui, daugėja vėžinių susirgimų. Kai kuriais atvejais auglį gali užčiuopti tik veterinarijos gydytojas, tačiau požymiai matomi ir gyvūno sveikatos būklėje: svorio, apetito netekimas, vėmimas ir viduriavimas, pilvo pūtimas, vangumas gali būti ir onkologinių ligų požymiai.
Higiena, priežiūra ir profilaktika padeda prailginti kačių gyvenimą ir džiaugtis savo augintiniu. Žinodamas pagrindinius sunkių ligų simptomus šeimininkas gali kreiptis į veterinarijos gydytojus ir diagnozuoti ligas kuo ankstesnėje stadijoje.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Šuns dantų higiena ir sveikata. Dantų ir dantenų ligos

logo veter

Senamiesčio veterinarijos klinikoje atliekame:

  • Šunų dantų apnašų valymą;
  • Augintinio dantų šalinimo operaciją su bendra nejautra.

Augintinio dantų ir dantenų būklė parodo bendrą gyvūno organizmo būklę. Negydomos dantų ir dantenų ligos gali pažeisti ir gyvūno vidaus organus, ne tik burnos ertmę.

Kiekvienas šuniuko šeimininkas žino – šuns nasrų kvapas ne visuomet malonus, tačiau, jei pastebite itin nemalonų kvapą, jaučiamą per didelį atstumą, o taip pat pastebite, kad šuo prarado apetitą, jam krenta svoris, gyvūnas vemia, geria daug vandens, būtina atkreipti dėmesį į jo sveikatos būklę.

Užtektų kartą per savaitę apžiūrėti augintinio dantenų ir dantų būklę: dantenos turi būti rausvos spalvos, be paraudimų, patinimų, ant dantų neturėtų matytis apnašų, dantys baltos spalvos.

Augintinio dantenų ir dantų ligų požymiai

Pagrindiniai požymiai, dėl kurių augintinis turėtų būti apžiūrėtas veterinaro:

  • Itin nemalonus kvapas iš nasrų;
  • Dantenų patinimai , rausvos dantenos (rodančios uždegimus);
  • Augliai, gumbai ant dantenų;
  • Pernelyg didelis seilėjimasis, daugiau seilių nei įprasta;
  • Dantų netekimas;
  • Žaizdos, dariniai po liežuviu.

Bakterijos ir prastesnės kokybės šunų maistas, taip pat genetiniai veislės veiksniai lemia dantų apnašų formavimąsi, kuris komplikuojasi į dantenų uždegimus, gingivitą, todėl šuo netenka dantų. Keletas prevencijos priemonių apsaugo augintinio dantis nuo dantenų ligų ir dantų netekimo – tai dantų valymas, kramtymui skirti kauliukai ir skanėstai, turintys dantis valančių medžiagų, speciali dieta. Veterinarijos klinikose galima teirautis specialių šunims skirtų dantų valymo pastų, atkreiptinas dėmesys, kad šunims netinka žmonėms skirtos dantų pastos, kadangi jos erzina augintinio skrandį.

Pagrindinės dantų ir dantenų ligos, dažniausiai diagnozuojamos augintiniams veterinarijos gydytojų:

  • Periodontitas – infekcija tarp dantų ir dantenų, dėl kurios gyvūnas netenka dantų, jaučiamas itin blogas nasrų kvapas, dantų skausmas, infekcija pasklinda po visą augintinio kūną, taip pat sukelia čiaudulį, nosies ertmės gleivinės pažeidimus.
  • Gingivitas – dantenų uždegimas, dėl kurio formuojasi dantų apnašos, dauginasi bakterijos, sukeliančios uždegimą, gyvūnui kraujuoja dantenos, jaučiamas nemalonus kvapas. Šios ligos atveju itin svarbus nuolatinis reguliarus dantų valymas.
  • Dantenų tinimai – maisto likučiai tarp dantų, dėl kurių dauginasi bakterijos, sukelia dantenų patinimus, dantenos rausta, tinsta.
  • Augliai ir cistos ant dantenų, kurias turi apžiūrėti vet. gydytojas;

Šuniuko nuolatiniai dantys, išdygstantys anksčiau, nei iškrenta pieniniai dantys, taip pat sukelia burnos higienos problemų, jei pieniniai dantys nėra laiku pašalinami, jie gadina nuolatinius dantis, atsiranda palankesnė terpė plisti bakterijoms, gadinančios augintinio dantis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Kasmetinė augintinių vakcinacija – aktualiausi klausimai

Šiuolaikinis mokslas leidžia prailginti mūsų keturkojų šeimos narių gyvenimą, taigi, vienas iš svarbiausių būdų ligų prevencijai – vakcinacija. Vakcinacija jau ilgą laiką laikoma viena iš paprasčiausių būdų sustiprinti gyvūno imunitetą ir padėti jam išvengti daugybės pavojingų ligų. Siūlomos ne tik skirtingos vakcinos įvairių ligų prevencijai, bet ir skirtingos jų kombinacijos.

Kas yra vakcina?

Vakcina paruošia organizmo imuninę sistemą kovai su ligas sukeliančiais organizmais. Vakcinoje yra antigenų, kurie organizmo imuninei sistemai atrodo kaip ligą sukeliantys organizmai. Kai vakcinoje esančios medžiagos patenka į organizmą, jis lengvai stimuliuojamas, tad jei augintinis iš tiesų būtų infekuotas, jo organizmas jau būtų pasiruošęs kovai su ligos sukėlėju. Jo imuninė sistema greitai atpažįsta ligos sukėlėją ir jį neutralizuoja visiškai arba sumažina ligos komplikacijas, gyvūnas praserga lengvesne forma.

Svarbiausia pasitarti su veterinarijos gydytoju, kokia vakcina ar kombinacija aktualiausia ir labiausiai tinkama jūsų gyvūnui, taip pat kokio vakcinacijos grafiko reikėtų laikytis kiekvienu konkrečiu atveju.

Kokie klausimai aktualiausi pirmą kartą skiepijantiems savo augintinį?

Kada vakcinuojamas mažas šuniukas/kačiukas?

Yra dviejų tipų schemos skiepijimui mažiems šuniukams: pirmas skiepas padaromas pusantro mėnesio, po to – dviejų mėnesių ir trijų mėnesių. Antra galima skiepijimo schema: dviejų ir trijų mėnesių amžiaus. Schema priklauso nuo vakcinos gamintojo, paprastai ją reikia rinktis atsižvelgiant į gyvūno sveikatą, tą geriausiai patars veterinarijos gydytojas.

Kačiuko skiepai paprastai atliekami dviejų ir trijų mėnesių amžiaus.

Skiepijama nuo tų pačių ligų, tik į trijų mėnesių amžiaus skirtą vakciną įeina skiepas nuo pasiutligės.

Kaip vakcinuoti gyvūną, paimtą iš prieglaudos?

Pirmiausia reikia duoti vaistus nuo kirminų ir tuomet po dešimt-keturiolikos dienų skiepyti. Jei gyvūnas turi kirminų, reikia kartoti vaistų dozę ir atidėti skiepą, priklausomai nuo to, kokių parazitų gyvūnas turi, jei askaridžių,- skiepas gali atsidėti net iki dviejų mėnesių, geriausia konkrečiu atveju visuomet konsultuotis su veterinarijos gydytoju.

Kada atidėti/vengti skiepų?

Kai gyvūnas serga: viduriuoja, pakilusi temperatūra, kosėja, yra gydomas nuo konkrečios ligos ir girdomas antibiotikais, taip pat, kai turi parazitų.

Ar skiepai saugūs?

Skiepai iš tiesų saugūs, tą garantuoja gamintojas. Tačiau po skiepo gali būti skausminga vieta, į kurią buvo vakcinuojama, net iki dviejų parų, gali patinti, pakilti kūno temperatūra. Taip pat gyvūnas gali būti vangus iki trijų parų, neėsti. Katėm gali atsirasti išskyrų iš nosies, gali čiaudėti, kosėti. Maža tikimybė, tačiau gali pasireikšti anafilaksinė reakcija,- šokas. Tuomet būtina kuo skubiau kreiptis į vet. gydytoją, visgi, šie atvejai itin reti.

Ar tikrai būtina skiepyti kasmet?

Taip, ypač, jei turite mažų vaikų ir gyvūnas gyvena aplinkoje, kur turi kontaktą su laukiniais gyvūnais ar kitais šunimis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape