Greitieji testai šunų ir kačių virusinių ligų diagnostikai ir profilaktikai

logo veter

Gyvūno gydymas yra ir jo šeimininko sveikatos apsauga ir profilaktika. Gyvūnai, kaip žmonės, serga specifinėmis ligomis, kurios gali būti perduodamos ir žmogui ir turėti įtakos žmogaus sveikatai. Tobulėjant medicinos technikai ir diagnostikai, šiuo metu itin aktuali augintinio sveikatos profilaktika ir virusinių, nešiojamų ligų diagnostika. Katės platina tam tikrus virusus, kurie pavojingi nėščioms moterims (toksoplazmozė), o taip pat gali nešioti kitus virusus, kuriuos būtina diagnozuoti atliekant profilaktinius tyrimus veterinarijos klinikoje. Šiuo metu veterinarijos gydytojai siūlo augintinių šeimininkams atlikti savo gyvūnams greituosius testus, kurie padeda veterinarijos gydytojams diagnozuoti šiuos kačių ir šunų virusus ir ligas:

• Kačių imunodeficito virusą (FIVKačių leukemijos virusą (FeLV);

• Kačių chlamidiozę;

• Kačių marą (FPV);

• Kačių koronavirusą (ReCoV);

• Šunų parovirusinį enteritą (CPV);

• Šunų koronavirusą (CCV);

• Giardia virusą, kuriuo serga šunys ir katės. Virusas perduodamas ir žmogui per gyvūno išmatas.Giardia pirmuonys, patekę į organizmą sukelia pilvo pūtimą, vėmimą, pykinimą, viduriavimą. Nustačius virusą itin svarbu laikytis higienos, plauti rankas, maudyti gyvūną, nes pirmuonių gali likti ant augintinio kailio.

Kačių virusai slopina kačių imunitetą, užsikrėtusios katės dažnai kenčia nuo virškinimo sutrikimų, dantenų infekcijų, akių pūliavimų. Kai kuriuos virusus nešioja tik katės, žmogui jis nepavojingas, tačiau reikia atkreipti dėmesį į katės priežiūrą, mitybą, laikantis vet. gydytojo rekomendacijų, virusą turinčios katės gali gyventi pilnavertį gyvenimą, tačiau negydant žymiai sutrumpėja kačių gyvenimo trukmė, gyvūnas kenčia nuo varginančių simptomų.

Nuo daugelio šių virusų augintinis skiepijamas, tačiau neskiepyti gyvūnai, taip pat kontaktą su laukiniais gyvūnais turintys augintiniai turi riziką užsikrėsti ir užkrėsti savo šeimininkus ir šeimos narius. Dažnai sergančius augintinius, – vemiančius, viduriuojančius (ypač su krauju išmatose), vangius naminius gyvūnus veterinarijos gydytojai  rekomenduoja tikrinti ekspres testais tikslesnei ligų diagnozei ir efektyvesniam gydymui. Sveikas gyvūnas suteiks džiaugsmo visai šeimai ir nesukels pavojaus šeimos sveikatai ir gerbūviui.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Išsamūs kraujo, šlapimo, bakteriologiniai tyrimai, veterinarinė chirurgija, profilaktika (vakcinacijos, dantų higiena šunims ir katėms), mikročipavimas ir EU paso išdavimas bei konsultacijos! Pr-P 9-19 val., Š 9-18 val., S NEDIRBAME; K.Kalinausko g. 9, tel. +370 699 61265

Dažniausiai pasitaikančios kačių ligos ir jų profilaktika

Kačių sveikatos prevencijai kiekvienam šeimininkai svarbu laikytis keleto gerų patarimų, kurie padeda apsaugoti katės sveikatą:

  • Palaikyti švarą katės dėžutėje,- kasdieninis katės dėžutės valymas yra privalomas dėl jūsų ir augintinio sveikatos;
  • Stengtis laikyti katę namuose, savo kieme, kad būtų mažiau kontakto su kitais gyvūnais;
  • Atlikti profilaktinę apžiūrą veterinarijos klinikoje;
  • Skirti dėmesio kailio priežiūrai, higienai, bendrauti su augintiniu.

Žinant, kad daugelis kačių gali sulaukti tikrai solidaus amžiaus, užtenka skirti daugiau dėmesio savo augintinio sveikatos profilaktikai, tačiau kačių šeimininkams svarbu žinoti keletą dažniausiai pasitaikančių ligų, kurios dažniausiai pavojingos katėms. Iš požymių atpažinus tam tikrus šių ligų simptomus, galima kuo anksčiau pradėti gydymą, kreipiantis į veterinarijos gydytojus. Dažniausios sunkesnės kačių ligos būtų šios:
Kačių inkstų nepakankamumas. Šios ligos diagnozė reiškia, kad katės inkstų funkcija sutrikusi daugiau nei 75 procentus, ligos požymiai pasireiškia kaip šie:

  • Katė geria daug vandens
  • Nuolatinis šlapinimasis, tai pastebėsite dėžutėje;
  • Katė netenka daug svorio;
  • Jaučiamas blogas kvapas iš burnos, dėl opų, atsiradusių skrandyje, žarnyne;
  • Katė vangi, slepiasi.

Nors inkstų nepakankamumas sunki liga, tinkamai gydant ir taikant specialią dietą, katės dažnai su šia liga išgyvena ne vienerius metus. Taikoma mažiau baltymų turinti mityba, reguliarūs kraujo tyrimai, veterinaro priežiūra gali prailginti katės gyvenimą ir padaryti jį pilnavertį.

Kačių diabetas
Kačių diabeto simptomai primena inkstų nepakankamumo simptomus, tačiau yra keletas skirtumų:

  • Per dažnas šlapinimasis, troškulys;
  • Nutukimas arba svorio netekimas;
  • Apetito netekimas arba per didelis apetitas;
  • Vangumas, silpnumas;
  • Vėmimas;
  • Acetono kvapas iš burnos;
  • Katė vaikšto neįprastai, tarsi arčiau žemės.

Kačių diabetas gydomas sunkiau, tačiau taikant mažai baltymų turinčią dietą, stebint kraujo tyrimų rezultatus, vartojant specialus veterinaro rekomenduotus papildus, galima pristabdyti ligos progresą ir prailginti augintinio gyvenimą.

Vėžys
Ilgėjant augintinio amžiui, daugėja vėžinių susirgimų. Kai kuriais atvejais auglį gali užčiuopti tik veterinarijos gydytojas, tačiau požymiai matomi ir gyvūno sveikatos būklėje: svorio, apetito netekimas, vėmimas ir viduriavimas, pilvo pūtimas, vangumas gali būti ir onkologinių ligų požymiai.
Higiena, priežiūra ir profilaktika padeda prailginti kačių gyvenimą ir džiaugtis savo augintiniu. Žinodamas pagrindinius sunkių ligų simptomus šeimininkas gali kreiptis į veterinarijos gydytojus ir diagnozuoti ligas kuo ankstesnėje stadijoje.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 

Sunkus tuštinimasis ir kaip padėti savo augintiniui vidurių užkietėjimo atveju?

Vidurių užkietėjimas (obstipacija) reiškia nedažną, sunkų tuštinimąsi, taip pat galite pastebėti, kad gyvūnas kelias dienas apskritai nesituština. Tai žinoma taip pat priklauso nuo gyvūno organizmo bei jo mitybos ypatumų. Jei gyvūnas nesituštino vieną ar dvi dienas, tai dar nebūtinai rodo esant problemą, ypač, jei jo išmatos normalaus dydžio ir gyvūnui nereikia daug pastangų tuštinantis. Visgi, jei išmatų nėra daugiau nei dvi-tris dienas ir jūsų augintininis stanginasi, tačiau pastangos nepadeda, tai rodo, kad išmatoms kaupiantis žarnyne jos sukietėja, o tam reikės dar didesnių pastangų tuštinantis, tai – vidurių užkietėjimo požymis.

Prieš suteikiant pagalbą gyvūnui, svarbu taip pat įvertinti, ar jis neserga kitomis ligomis, kurios gali sukelti vidurių užkietėjimą, dažnai tai yra tam tikrų sutrikimų priežastis, taip pat obstipacija dažnai supainiojama su Kolitu.

Priežastys

Dažniausia vidurių užkietėjimas būdingas vidutinio-vyresnio amžiaus gyvūnams. Dažna priežastis yra dehidratacija – gyvūnas geria nepakankamai skysčių, tai lemia išmatų sukietėjimą žarnyne, prasideda vidurių užkietėjimas.

Ne retas atvejis šunims – svetimkūnių prarijimas. Šunys graužia ir praryja medienos daleles, popierių, žolę, rūbus, žaislus, – tai gali sukelti virškinamojo trakto nepraeinamumus. Ilgaplaukiams šunims bei katėms vidurių užkietėjimą gali lemti ir prarytų plaukų kiekis žarnyne, todėl itin naudingas maistas, kurio sudėtyje yra medžiagų, šalinančių plaukus iš žarnyno, tam taip pat naudojami ir specialūs preparatai. Nesuvirškinamos prarytų daiktų dalelės susimaišo su išmatomis ir sukelia sukietėjimus, nepraeinamumą, neslenka žarnomis, taigi gyvūnas negali pasituštinti.

Kita priežastis, pasitaikanti šunims – ilgi periodai tarp pasivaikščiojimų. Kuo ilgiau išmatos lieka žarnyne, tuo labiau jos kietėja, tad jei šuo tvarkingas ir namuose niekuomet nelinkęs atlikti savo reikalus – gali būti, kad užsikentėjimas lems tai, jog jam reikės didesnių pastangų tuštinantis.

Svarbiausia stebėti, ar tuštinimosi procesas nesukelia diskomforto jūsų augintiniui, ar jam tai lengvai pavyksta, taip pat ar ant išmatų nesimato kraujo žymių.

Prevencija

Veterinarijos gydytojas Aurimas Kviklys konsultuoja kaip gyvūnų šeimininkai galėtų atskirti šias problemas ir kokių priemonių imtis jų prevencijai.

Svarbiausia – visuomet užtikrinti, kad gyvūnas geria pakankamai vandens. Šunų šeimininkai, kurie mėgsta palepinti savo augintinius, turi atkreipti dėmesį, kad kaulai, skirti graužimui, būtų ne minkšti (ypatingai netinka vištų kaulai), nes kaulų atplaišos užkemša žarnyną, kai kuriais atvejais geriau duoti specialių skanėstų.

Taip pat galite išsivesti augintinį ilgesniems ar dažnesniems pasivaikščiojimams.

Ar dažnai tenka gydyti gyvūnus, prarijusius svetimkūnius, kaip tai susiję su vidurių užkietėjimu?

Tai nėra itin dažna problema, mūsų praktikoje tai paprastai įvyksta šunims, kurie praryja kaulus, kaulų atplaišos stringa, užkemša virškinamąjį traktą, žarnyną. Kartais kaulų smulkias daleles itin sunku pastebėti, kuomet jos užstringa stemplėje, ties skrandžiu, tai itin pavojinga, nes aštrios kaulų nuolaužos gali pradurti trachėją, į plaučius patenka kraujo ir gyvūnas gali uždusti.

Vidurių užkietėjimas labiau būdingas vyresnio amžiaus gyvūnams, paprastai tai chroniška problema, dažniausiai susijusi su gyvūno mityba, fizinio aktyvumo stoka, persirgtomis ligomis.

Kokie preparatai tinkami palengvinti vidurių užkietėjimo problemą?

Rekomenduojamos įvairios kapsulės, klizmutės, specialus subalansuotas maistas.

Iš ko kokių požymių šeimininkas gali įtarti, kad gyvūnas prarijo svetimkūnį ir reiktų kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Gyvūnas itin daug vemia, bando atsikosėti, sunkiai tuštinasi, stanginasi, tačiau nepavyksta išsituštinti, laka vandenį, tačiau netenka daug skysčių vėmimo metu, todėl darosi silpnas, vangus.

Kokių priemonių tokiais atvejais imasi veterinarijos gydytojas?

Paprastai apčiuopiamas pilvas, jei svetimkūnis didelis, jį veterinarijos gydytojas apčiuops. Kitu atveju daromas rentgenas, kuris daugeliu atveju veiksmingai parodo svetimkūnį. Visgi, pasitaiko atvejų, kuomet svetimkūnio nesimato. Iš tiesų praktikoje pasitaiko atvejų, kai aparatūra neparodo svetimkūnio, todėl tenka atlikti chirurginę operaciją ir randame mažas, nedideles daleles užstrigusias dažniausiai storosiose žarnose.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape