Žyma: šunų viduriavimas

Sunkus tuštinimasis ir kaip padėti savo augintiniui vidurių užkietėjimo atveju?

Posted on by

Vidurių užkietėjimas (obstipacija) reiškia nedažną, sunkų tuštinimąsi, taip pat galite pastebėti, kad gyvūnas kelias dienas apskritai nesituština. Tai žinoma taip pat priklauso nuo gyvūno organizmo bei jo mitybos ypatumų. Jei gyvūnas nesituštino vieną ar dvi dienas, tai dar nebūtinai rodo esant problemą, ypač, jei jo išmatos normalaus dydžio ir gyvūnui nereikia daug pastangų tuštinantis. Visgi, jei išmatų nėra daugiau nei dvi-tris dienas ir jūsų augintininis stanginasi, tačiau pastangos nepadeda, tai rodo, kad išmatoms kaupiantis žarnyne jos sukietėja, o tam reikės dar didesnių pastangų tuštinantis, tai – vidurių užkietėjimo požymis.

Prieš suteikiant pagalbą gyvūnui, svarbu taip pat įvertinti, ar jis neserga kitomis ligomis, kurios gali sukelti vidurių užkietėjimą, dažnai tai yra tam tikrų sutrikimų priežastis, taip pat obstipacija dažnai supainiojama su Kolitu.

Priežastys

Dažniausia vidurių užkietėjimas būdingas vidutinio-vyresnio amžiaus gyvūnams. Dažna priežastis yra dehidratacija – gyvūnas geria nepakankamai skysčių, tai lemia išmatų sukietėjimą žarnyne, prasideda vidurių užkietėjimas.

Ne retas atvejis šunims – svetimkūnių prarijimas. Šunys graužia ir praryja medienos daleles, popierių, žolę, rūbus, žaislus, – tai gali sukelti virškinamojo trakto nepraeinamumus. Ilgaplaukiams šunims bei katėms vidurių užkietėjimą gali lemti ir prarytų plaukų kiekis žarnyne, todėl itin naudingas maistas, kurio sudėtyje yra medžiagų, šalinančių plaukus iš žarnyno, tam taip pat naudojami ir specialūs preparatai. Nesuvirškinamos prarytų daiktų dalelės susimaišo su išmatomis ir sukelia sukietėjimus, nepraeinamumą, neslenka žarnomis, taigi gyvūnas negali pasituštinti.

Kita priežastis, pasitaikanti šunims – ilgi periodai tarp pasivaikščiojimų. Kuo ilgiau išmatos lieka žarnyne, tuo labiau jos kietėja, tad jei šuo tvarkingas ir namuose niekuomet nelinkęs atlikti savo reikalus – gali būti, kad užsikentėjimas lems tai, jog jam reikės didesnių pastangų tuštinantis.

Svarbiausia stebėti, ar tuštinimosi procesas nesukelia diskomforto jūsų augintiniui, ar jam tai lengvai pavyksta, taip pat ar ant išmatų nesimato kraujo žymių.

Prevencija

Veterinarijos gydytojas Aurimas Kviklys konsultuoja kaip gyvūnų šeimininkai galėtų atskirti šias problemas ir kokių priemonių imtis jų prevencijai.

Svarbiausia – visuomet užtikrinti, kad gyvūnas geria pakankamai vandens. Šunų šeimininkai, kurie mėgsta palepinti savo augintinius, turi atkreipti dėmesį, kad kaulai, skirti graužimui, būtų ne minkšti (ypatingai netinka vištų kaulai), nes kaulų atplaišos užkemša žarnyną, kai kuriais atvejais geriau duoti specialių skanėstų.

Taip pat galite išsivesti augintinį ilgesniems ar dažnesniems pasivaikščiojimams.

Ar dažnai tenka gydyti gyvūnus, prarijusius svetimkūnius, kaip tai susiję su vidurių užkietėjimu?

Tai nėra itin dažna problema, mūsų praktikoje tai paprastai įvyksta šunims, kurie praryja kaulus, kaulų atplaišos stringa, užkemša virškinamąjį traktą, žarnyną. Kartais kaulų smulkias daleles itin sunku pastebėti, kuomet jos užstringa stemplėje, ties skrandžiu, tai itin pavojinga, nes aštrios kaulų nuolaužos gali pradurti trachėją, į plaučius patenka kraujo ir gyvūnas gali uždusti.

Vidurių užkietėjimas labiau būdingas vyresnio amžiaus gyvūnams, paprastai tai chroniška problema, dažniausiai susijusi su gyvūno mityba, fizinio aktyvumo stoka, persirgtomis ligomis.

Kokie preparatai tinkami palengvinti vidurių užkietėjimo problemą?

Rekomenduojamos įvairios kapsulės, klizmutės, specialus subalansuotas maistas.

Iš ko kokių požymių šeimininkas gali įtarti, kad gyvūnas prarijo svetimkūnį ir reiktų kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Gyvūnas itin daug vemia, bando atsikosėti, sunkiai tuštinasi, stanginasi, tačiau nepavyksta išsituštinti, laka vandenį, tačiau netenka daug skysčių vėmimo metu, todėl darosi silpnas, vangus.

Kokių priemonių tokiais atvejais imasi veterinarijos gydytojas?

Paprastai apčiuopiamas pilvas, jei svetimkūnis didelis, jį veterinarijos gydytojas apčiuops. Kitu atveju daromas rentgenas, kuris daugeliu atveju veiksmingai parodo svetimkūnį. Visgi, pasitaiko atvejų, kuomet svetimkūnio nesimato. Iš tiesų praktikoje pasitaiko atvejų, kai aparatūra neparodo svetimkūnio, todėl tenka atlikti chirurginę operaciją ir randame mažas, nedideles daleles užstrigusias dažniausiai storosiose žarnose.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape

Augintinio virškinimo sutrikimai: vėmimas

Posted on by

Šeimininkai ne kartą pastebi, kad augintinis išvemia šiek tiek maisto ir žino, kad tai nėra ligos požymis, – gyvūnas valosi skrandį. Šunys ir katės išvemia per greitai suėstą maistą, per didelį kiekį suvalgyto maisto. Aktyvūs ir judrūs augintiniai taip pat vemia, jei paėdę daug šokinėja, bėgioja, – nespėjus skrandžiui didelį kiekį maisto apvirškinti, didesnis fizinis krūvis sukelia vėmimą. Katės vemia dėl plaukų sankaupų virškinimo trakte, tad vėmimas gali būti tiek natūralus organizmo apsivalymas, tiek rimtesnio sveikatos sutrikimo požymis.

Netikėtai prasidėjęs dažnas vėmimas augintiniui gali būti lemiamas šių veiksnių:

  • Bakterinės infekcijos virškinimo trakte;
  • Parazitų, – kirmėlių ar įsisiurbusių erkių;
  • Svetimkūnių, – prarytų žaislų, plaukų sankaupų;
  • Pasikeitusio maisto raciono, maisto produktų netolerancijos (ypatingai dažna pieno produktų netolerancija), alergijų;
  • Inkstų nepakankamumo;
  • Sutrikusios kepenų veiklos, pankreatito;
  • Narkozės, po kurios gyvūnui svaigsta galva bei tam tikrų medikamentų;
  • Apsinuodijimo;
  • Vidurių užkietėjimo;
  • Skrandžio ligų – gastrito;
  • Auglių virškinimo trakte.

Taigi, vienkartinis, retas vėmimas gali būti natūralus, tačiau jei tai dažna ir besitęsianti būklė, – gyvūno šeimininkui reikėtų nedelsti ir vykti į veterinarijos kliniką, kad veterinarijos gydytojas nustatytų priežastį. Stebėkite vėmimo dažnį, jei tai nutiko kartą per dieną ir gyvūnas atrodo žvalus, ėda, tuomet – tai normali būklė. Sunerimti reikėtų, jei pastebite ir kitų sveikatos sutrikimo požymių – viduriavimą, vangumą, kraują išmatose ar vemiant. Stebėkite, ar gyvūnas neprarado svorio, ar nori ėsti, geria vandenį.

Veterinarijos gydytojas, nustatydamas vėmimo priežastį, kreipia dėmesį į augintinio amžių, kūno svorį, anksčiau persirgtas ligas. Ligos diagnozei būtinas kraujo tyrimas, echoskopija, pilvo srities apčiuopa. Veterinarai esant sunkiai gyvūno būklei rekomenduoja neduoti gyvūnui ėsti bent pora valandų, užtikrinti, kad gyvūnas turėtų atsigerti vandens.

Rekomenduojama tolimesnė speciali dieta, – naminis vištienos sultinys, virta vištiena be odelės, ryžiai su sultiniu. Tokių mitybos rekomendacijų būtina laikytis iki keleto dienų, priklausomai nuo vėmimo priežasties, taip pat laikantis veterinaro nurodymų. Vet. gydytojas dažnam ir varginančiam vėmimui sustabdyti gali skirti vaistus, injekcijas, lašelinę, atsižvelgdamas į vėmimo priežastis.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt
Protected by Copyscape

Augintinio virškinimo sutrikimai. Nuo viduriavimo iki obstipacijos

Posted on by

Stebėti augintinio sveikatą yra natūrali šeimininko kasdienės veiklos pareiga. Mažas šuniukas ar kačiukas, taip pat suaugę augintiniai pirmuosius sveikatos sutrikimo požymius rodo nejudrumu, nenoru žaisti, neįprastu elgesiu. Vienas iš pagrindinių požymių padedančių šeimininkui pastebėti augintinio negalavimus – nereguliarus arba per dažnas tuštinimasis. Tiek vidurių užkietėjimas (obstipacija), tiek viduriavimas (diarėja) gali būti natūrali organizmo reakcija į maisto pasikeitimą, stresą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į šių sutrikimų trukmę ir bendrą gyvūno būklę. Tiek žmogui, tiek gyvūnams, natūralu tuštintis bent kartą per dieną, tačiau dažnis priklauso nuo individualių organizmo savybių, maisto netolerancijos faktorių, alergijų ir daugelio kitų veiksnių. Apžvelgsime kokios gali būti pagrindinės augintinių viduriavimo ir vidurių užkietėjimo priežastys.Stebėti augintinio sveikatą yra natūrali šeimininko kasdienės veiklos pareiga. Mažas šuniukas ar kačiukas, taip pat suaugę augintiniai pirmuosius sveikatos sutrikimo požymius rodo nejudrumu, nenoru žaisti, neįprastu elgesiu.

Vienas iš pagrindinių požymių padedančių šeimininkui pastebėti augintinio negalavimus – nereguliarus arba per dažnas tuštinimasis. Tiek vidurių užkietėjimas (obstipacija), tiek viduriavimas (diarėja) gali būti natūrali organizmo reakcija į maisto pasikeitimą, stresą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į šių sutrikimų trukmę ir bendrą gyvūno būklę. Tiek žmogui, tiek gyvūnams, natūralu tuštintis bent kartą per dieną, tačiau dažnis priklauso nuo individualių organizmo savybių, maisto netolerancijos faktorių, alergijų ir daugelio kitų veiksnių. Apžvelgsime kokios gali būti pagrindinės augintinių viduriavimo ir vidurių užkietėjimo priežastys.

Augintinio viduriavimas

Tuštinimasis skystomis išmatomis kai kuriais atvejais prasideda staiga, nepastebint kitų gyvūno blogos savijautos požymių. Kartais viduriavimas praeina labai greitai, tęsiasi vos parą, tačiau užtrunka iki kelių dienų, savaičių, o tam tikrų ligų atveju – netgi iki kelių mėnesių. Nesunki diarėja katėms ir šunims gali trukti nuo 24 iki 48 valandų. Svarbiausia prisiminti, kad viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, tad gyvūnas turi nuolat gerti švarų vandenį. Dažniausios augintinių viduriavimo priežastys būtų šios:

  • Žarnyno uždegimai ir infekcijos;
  • Apsinuodijimai maistu arba cheminėmis medžiagomis;
  • Parazitai, – erkės, kirminai;
  • Maisto pasikeitimas, maisto netolerancija ir alergijos;
  • Pankreatitas (kasos uždegimas);
  • Onkologinės ligos;Skydliaukės, hormonų sutrikimai.

Nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją reikėtų tais atvejais, kuomet pastebite, kad gyvūnas viduriuoja daugiau nei parą, taip pat pastebite kraują išmatose ar juodas išmatas, vėmimą, apatiją, apetito netekimą. Nesunkus viduriavimas, kurio priežastys nėra rimtas negalavimas paprastai lengvai praeina keičiant augintinio mitybą: neduodant jam pieno produktų, termiškai neapdorotos mėsos, rūkytų mėsos produktų. Jei gyvūno organizmas jautrus, minėti maisto produktai labai dažnai sukelia viduriavimą, o kačių organizmas apskritai nevirškina pieno produktų. Gyvūnui viduriuojant galima duoti mėsos sultinio, nedidelį kiekį virtos mėsos, reikėtų stengtis riboti maisto kiekį, mažinti porcijas.

Augintinio vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimo atvejus galima pastebėti pastebint gyvūno bergždžias pastangas stengiantis pasituštinti, retą tuštinimąsi, kietas išmatas. Pagrindinės augintinio vidurių užkietėjimo priežastys gali būti:

  • Inkstų ligos (ypač katėms);
  • Žarnų nepraeinamumas dėl svetimkūnių (prarytų daiktų, kaulų arba anatominių savybių);
  • Maisto raciono, kuriame per mažai ląstelienos;
  • Onkologinių žarnyno ligų;Stuburo skausmų;Plaukų sankaupų virškinimo trakte (katėms);
  • Dėl stambių kietų išmatų išdidėjusios gaubtinės žarnos.

Konsultuodamas vet. gydytojas pataria įtraukti ląstelienos turinčių maisto produktų į augintinio dietą. Tai gali būti daržovės, kurias jūsų šuo ar katė mėgsta. Užsienyje vet. gydytojai rekomenduoja moliūgų konservus, tyrę. Rekomenduojama dieta, kuri neapsunkina virškinimo trakto, maisto produktai, kurie lengvai ir greitai suvirškinami, nesudarydami žarnyne sankaupų. Šeimininkai turi užtikrinti, kad gyvūnas geria pakankamai vandens, o taip pat stengtis, kad augintinis daugiau aktyviai judėtų, gautų daugiau fizinio krūvio.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais 

Veterinaras.lt

Protected by Copyscape