Sunkus tuštinimasis ir kaip padėti savo augintiniui vidurių užkietėjimo atveju?

Vidurių užkietėjimas (obstipacija) reiškia nedažną, sunkų tuštinimąsi, taip pat galite pastebėti, kad gyvūnas kelias dienas apskritai nesituština. Tai žinoma taip pat priklauso nuo gyvūno organizmo bei jo mitybos ypatumų. Jei gyvūnas nesituštino vieną ar dvi dienas, tai dar nebūtinai rodo esant problemą, ypač, jei jo išmatos normalaus dydžio ir gyvūnui nereikia daug pastangų tuštinantis. Visgi, jei išmatų nėra daugiau nei dvi-tris dienas ir jūsų augintininis stanginasi, tačiau pastangos nepadeda, tai rodo, kad išmatoms kaupiantis žarnyne jos sukietėja, o tam reikės dar didesnių pastangų tuštinantis, tai – vidurių užkietėjimo požymis.

Prieš suteikiant pagalbą gyvūnui, svarbu taip pat įvertinti, ar jis neserga kitomis ligomis, kurios gali sukelti vidurių užkietėjimą, dažnai tai yra tam tikrų sutrikimų priežastis, taip pat obstipacija dažnai supainiojama su Kolitu.

Priežastys

Dažniausia vidurių užkietėjimas būdingas vidutinio-vyresnio amžiaus gyvūnams. Dažna priežastis yra dehidratacija – gyvūnas geria nepakankamai skysčių, tai lemia išmatų sukietėjimą žarnyne, prasideda vidurių užkietėjimas.

Ne retas atvejis šunims – svetimkūnių prarijimas. Šunys graužia ir praryja medienos daleles, popierių, žolę, rūbus, žaislus, – tai gali sukelti virškinamojo trakto nepraeinamumus. Ilgaplaukiams šunims bei katėms vidurių užkietėjimą gali lemti ir prarytų plaukų kiekis žarnyne, todėl itin naudingas maistas, kurio sudėtyje yra medžiagų, šalinančių plaukus iš žarnyno, tam taip pat naudojami ir specialūs preparatai. Nesuvirškinamos prarytų daiktų dalelės susimaišo su išmatomis ir sukelia sukietėjimus, nepraeinamumą, neslenka žarnomis, taigi gyvūnas negali pasituštinti.

Kita priežastis, pasitaikanti šunims – ilgi periodai tarp pasivaikščiojimų. Kuo ilgiau išmatos lieka žarnyne, tuo labiau jos kietėja, tad jei šuo tvarkingas ir namuose niekuomet nelinkęs atlikti savo reikalus – gali būti, kad užsikentėjimas lems tai, jog jam reikės didesnių pastangų tuštinantis.

Svarbiausia stebėti, ar tuštinimosi procesas nesukelia diskomforto jūsų augintiniui, ar jam tai lengvai pavyksta, taip pat ar ant išmatų nesimato kraujo žymių.

Prevencija

Veterinarijos gydytojas Aurimas Kviklys konsultuoja kaip gyvūnų šeimininkai galėtų atskirti šias problemas ir kokių priemonių imtis jų prevencijai.

Svarbiausia – visuomet užtikrinti, kad gyvūnas geria pakankamai vandens. Šunų šeimininkai, kurie mėgsta palepinti savo augintinius, turi atkreipti dėmesį, kad kaulai, skirti graužimui, būtų ne minkšti (ypatingai netinka vištų kaulai), nes kaulų atplaišos užkemša žarnyną, kai kuriais atvejais geriau duoti specialių skanėstų.

Taip pat galite išsivesti augintinį ilgesniems ar dažnesniems pasivaikščiojimams.

Ar dažnai tenka gydyti gyvūnus, prarijusius svetimkūnius, kaip tai susiję su vidurių užkietėjimu?

Tai nėra itin dažna problema, mūsų praktikoje tai paprastai įvyksta šunims, kurie praryja kaulus, kaulų atplaišos stringa, užkemša virškinamąjį traktą, žarnyną. Kartais kaulų smulkias daleles itin sunku pastebėti, kuomet jos užstringa stemplėje, ties skrandžiu, tai itin pavojinga, nes aštrios kaulų nuolaužos gali pradurti trachėją, į plaučius patenka kraujo ir gyvūnas gali uždusti.

Vidurių užkietėjimas labiau būdingas vyresnio amžiaus gyvūnams, paprastai tai chroniška problema, dažniausiai susijusi su gyvūno mityba, fizinio aktyvumo stoka, persirgtomis ligomis.

Kokie preparatai tinkami palengvinti vidurių užkietėjimo problemą?

Rekomenduojamos įvairios kapsulės, klizmutės, specialus subalansuotas maistas.

Iš ko kokių požymių šeimininkas gali įtarti, kad gyvūnas prarijo svetimkūnį ir reiktų kreiptis į veterinarijos gydytoją?

Gyvūnas itin daug vemia, bando atsikosėti, sunkiai tuštinasi, stanginasi, tačiau nepavyksta išsituštinti, laka vandenį, tačiau netenka daug skysčių vėmimo metu, todėl darosi silpnas, vangus.

Kokių priemonių tokiais atvejais imasi veterinarijos gydytojas?

Paprastai apčiuopiamas pilvas, jei svetimkūnis didelis, jį veterinarijos gydytojas apčiuops. Kitu atveju daromas rentgenas, kuris daugeliu atveju veiksmingai parodo svetimkūnį. Visgi, pasitaiko atvejų, kuomet svetimkūnio nesimato. Iš tiesų praktikoje pasitaiko atvejų, kai aparatūra neparodo svetimkūnio, todėl tenka atlikti chirurginę operaciją ir randame mažas, nedideles daleles užstrigusias dažniausiai storosiose žarnose.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt 
Protected by Copyscape

Šunų sveikata. Pilvo pūtimas ir skrandžio užsisukimas. Pavojinga būklė

Paprastas simptomas, – pilvo pūtimas šuniui gali būti tiek sunkios būklės požymis, tiek paprastas negalavimas, rodantis, kad šuo per daug priėdė. Dažnai šeimininkai, mylėdami savo augintinį, nori jį palepinti, todėl negali atsispirti švelniam žvilgsniui, prašančiam skanaus kąsnio nuo stalo. Ši šeimininko silpnybė taip pat gali skatinti šunų virškinimo sutrikimus, kurie, ilgajame periode, gali sukelti virškinimo ligas, alergijas. Jei pastebite, kad jūsų šuns pilvas itin išpūstas, didesnis nei įprasta ir atkreipia jūsų dėmesį, verčiau nedelsdami vykite į veterinarijos kliniką. Išsipūtęs pilvas gali būti ‎skrandžio‬ ‎užsisukimo‬ požymis, taip pat vidinio kraujavimo simptomas.Tokios kritinės būklės būdingesnės didelių veislių šunims, vyresnio amžiaus šunims.

Šunų skrandžio užsisukimas

Smarkiai išpūstas pilvas gali būti pavojingos būklės – skrandžio užsisukimo požymis. Tai nutinka, kai dujos ar didelis maisto kiekis virškinimo trakte sukelia spazmus, o perpildytas skrandis nuo spazmų apsisuka, jame lieka didelis maisto kiekis ir susikaupusios dujos, – tokioje situacijoje sutrinka, blokuojama skrandžio kraujotaka. Būklę sukelia ir itin didelis fizinis krūvis po sotaus valgio, taip pat atvejai, kuomet šuo ėda labai greitai ir ėsdamas prisiryja oro.

Pagrindinės skrandžio užsisukimo priežastys, kurias įvardija veterinarijos gydytojai, dažniausiai lemiamos šių veiksnių:
Šunų veislės, kurios išsiskiria įdubusia krūtine: Senbernarai, Dogai. Šunys, kurių pagal veislę ar prigimtį didelis kūno svoris, turi net 20 proc. didesnę skrandžio užsisukimo riziką. Nors ir retai, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet ir mažų veislių šunims užsisuka skrandis.

Jei maitinate savo šunį tik kartą per dieną ir duodate jam didelį maisto kiekį iš karto, – tai taip pat gali sukelti virškinimo sutrikimus. Alkanas šuo ėda itin greitai, praryja didelius kąsnius maisto, skubėdamas prisiryja daug oro.

Vyresnis gyvūno amžius, – 7-12 metų šunys dažniau patiria skrandžio užsisukimą.
Genetiniai veiksniai, šuns veislė.

Šunų pilvo pūtimas gali būti skubaus atvejo požymis gelbėjant augintinio gyvybę

Jei pastebite, kad augintinio pilvas itin išpūstas, šuo jaučiasi nepatogiai, nedelskite. Skrandžio užsisukimas dažniausiai neišvengiamai gydomas chirurginiu metodu, nedelsiant atliekama operacija.
Apsaugoti augintinį nuo šio sutrikimo galima stengiantis paisyti šių patarimų:
Šerkite šunį du ar daugiau kartų per dieną, paskirstydami dienos maisto normą per 2-3 šėrimus, – to ypač reikėtų laikytis, jei jūsų keturkojui jau buvę užsisukusio skrandžio atvejų. Į šuns dietą įtraukite kokybiškų konservų ar išvirkite mėsos sultinio su kruopomis, daržovėmis.
Pašėrę šunį iš karto neveskite jo į lauką, stenkitės, kad jis pailsėtų, šiek tiek palaukite, kol organizmas apvirškins maistą.

Šunų vidinis kraujavimas, organų plyšimas

Kita šunų pilvo pūtimo priežastis gali būti skrandžio ar žarnos įtrūkimas, plyšimas dėl šuns prarytų kaulų gabaliukų, opų ar auglių virškinimo trakte. Vidinis kraujavimas ir pilvo pūtimas taip pat gali prasidėti plyšus šlapimo pūslei, tulžies pūslei. Šiais kritiniais atvejais šuo gali būti vangus, apatiškas, taip pat šuo gali vemti, tad, esant sunkiai būklei, nedelsiant reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Vet. klinikoje esant vidiniam kraujavimui leidžiami antibiotikai, nuskausminamieji vaistai, gyvūnas operuojamas – išvaloma pilvo ląsta, išsiurbiami skysčiai.

Šunų hormonų sutrikimai

Dėl hormono kortizolio sutrikimų ir auglių antinksčiuose, šuo taip pat gali kentėti nuo pilvo pūtimų. Papildomi požymiai – didesnis skysčių vartojimas, dažnas šlapinimasis, kailio šėrimasis, plikimas. Chirurgija taikoma pašalinant auglius, skiriami vaistai.

Skysčių kaupimasis šunų pilvo ląstoje – vienas iš ligų požymių

Skysčiai pilvo ląstoje šunims gali kauptis dėl sutrikusios kepenų , širdies, inkstų, žarnyno ligų, žarnyno nepraeinamumo. Gyvūnas gydomas stengiantis pašalinti skysčių kaupimosi priežastį.

Traumos, onkologinės ligos, infekcijos, nesveika ar netinkama mityba – visos šios priežastys gali lemti šuns pilvo pūtimus, – tai požymis, leidžiantis laiku atpažinti pavojingą ar prastėjančią augintinio sveikatos būklę. Mažiems šuniukams pilvo pūtimas pasitaiko dėl parazitų – kirmėlių virškinimo trakte.

Kaip apžiūrėti augintinio pilvą?

Palieskite savo augintinio pilvo zoną – ar nejaučiate kietumo, tynio, karščio, guzų ar kitų neįprastų požymių. Sveiko šuns pilvas paprastai minkštas, lygus, normalios temperatūros, neišsipūtęs, o šuo puikiai jaučiasi, kai jį čiupinėjate ar glostote. Pastebėję neįprastus požymius nedelskite ir kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais

Veterinaras.lt

Protected by Copyscape

Augintinio virškinimo sutrikimai. Nuo viduriavimo iki obstipacijos

Stebėti augintinio sveikatą yra natūrali šeimininko kasdienės veiklos pareiga. Mažas šuniukas ar kačiukas, taip pat suaugę augintiniai pirmuosius sveikatos sutrikimo požymius rodo nejudrumu, nenoru žaisti, neįprastu elgesiu. Vienas iš pagrindinių požymių padedančių šeimininkui pastebėti augintinio negalavimus – nereguliarus arba per dažnas tuštinimasis. Tiek vidurių užkietėjimas (obstipacija), tiek viduriavimas (diarėja) gali būti natūrali organizmo reakcija į maisto pasikeitimą, stresą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į šių sutrikimų trukmę ir bendrą gyvūno būklę. Tiek žmogui, tiek gyvūnams, natūralu tuštintis bent kartą per dieną, tačiau dažnis priklauso nuo individualių organizmo savybių, maisto netolerancijos faktorių, alergijų ir daugelio kitų veiksnių. Apžvelgsime kokios gali būti pagrindinės augintinių viduriavimo ir vidurių užkietėjimo priežastys.Stebėti augintinio sveikatą yra natūrali šeimininko kasdienės veiklos pareiga. Mažas šuniukas ar kačiukas, taip pat suaugę augintiniai pirmuosius sveikatos sutrikimo požymius rodo nejudrumu, nenoru žaisti, neįprastu elgesiu.

Vienas iš pagrindinių požymių padedančių šeimininkui pastebėti augintinio negalavimus – nereguliarus arba per dažnas tuštinimasis. Tiek vidurių užkietėjimas (obstipacija), tiek viduriavimas (diarėja) gali būti natūrali organizmo reakcija į maisto pasikeitimą, stresą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į šių sutrikimų trukmę ir bendrą gyvūno būklę. Tiek žmogui, tiek gyvūnams, natūralu tuštintis bent kartą per dieną, tačiau dažnis priklauso nuo individualių organizmo savybių, maisto netolerancijos faktorių, alergijų ir daugelio kitų veiksnių. Apžvelgsime kokios gali būti pagrindinės augintinių viduriavimo ir vidurių užkietėjimo priežastys.

Augintinio viduriavimas

Tuštinimasis skystomis išmatomis kai kuriais atvejais prasideda staiga, nepastebint kitų gyvūno blogos savijautos požymių. Kartais viduriavimas praeina labai greitai, tęsiasi vos parą, tačiau užtrunka iki kelių dienų, savaičių, o tam tikrų ligų atveju – netgi iki kelių mėnesių. Nesunki diarėja katėms ir šunims gali trukti nuo 24 iki 48 valandų. Svarbiausia prisiminti, kad viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, tad gyvūnas turi nuolat gerti švarų vandenį. Dažniausios augintinių viduriavimo priežastys būtų šios:

  • Žarnyno uždegimai ir infekcijos;
  • Apsinuodijimai maistu arba cheminėmis medžiagomis;
  • Parazitai, – erkės, kirminai;
  • Maisto pasikeitimas, maisto netolerancija ir alergijos;
  • Pankreatitas (kasos uždegimas);
  • Onkologinės ligos;Skydliaukės, hormonų sutrikimai.

Nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją reikėtų tais atvejais, kuomet pastebite, kad gyvūnas viduriuoja daugiau nei parą, taip pat pastebite kraują išmatose ar juodas išmatas, vėmimą, apatiją, apetito netekimą. Nesunkus viduriavimas, kurio priežastys nėra rimtas negalavimas paprastai lengvai praeina keičiant augintinio mitybą: neduodant jam pieno produktų, termiškai neapdorotos mėsos, rūkytų mėsos produktų. Jei gyvūno organizmas jautrus, minėti maisto produktai labai dažnai sukelia viduriavimą, o kačių organizmas apskritai nevirškina pieno produktų. Gyvūnui viduriuojant galima duoti mėsos sultinio, nedidelį kiekį virtos mėsos, reikėtų stengtis riboti maisto kiekį, mažinti porcijas.

Augintinio vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimo atvejus galima pastebėti pastebint gyvūno bergždžias pastangas stengiantis pasituštinti, retą tuštinimąsi, kietas išmatas. Pagrindinės augintinio vidurių užkietėjimo priežastys gali būti:

  • Inkstų ligos (ypač katėms);
  • Žarnų nepraeinamumas dėl svetimkūnių (prarytų daiktų, kaulų arba anatominių savybių);
  • Maisto raciono, kuriame per mažai ląstelienos;
  • Onkologinių žarnyno ligų;Stuburo skausmų;Plaukų sankaupų virškinimo trakte (katėms);
  • Dėl stambių kietų išmatų išdidėjusios gaubtinės žarnos.

Konsultuodamas vet. gydytojas pataria įtraukti ląstelienos turinčių maisto produktų į augintinio dietą. Tai gali būti daržovės, kurias jūsų šuo ar katė mėgsta. Užsienyje vet. gydytojai rekomenduoja moliūgų konservus, tyrę. Rekomenduojama dieta, kuri neapsunkina virškinimo trakto, maisto produktai, kurie lengvai ir greitai suvirškinami, nesudarydami žarnyne sankaupų. Šeimininkai turi užtikrinti, kad gyvūnas geria pakankamai vandens, o taip pat stengtis, kad augintinis daugiau aktyviai judėtų, gautų daugiau fizinio krūvio.

Straipsnis parengtas remiantis moksline literatūra ir konsultuojantis su veterinarijos gydytojais-chirurgais 

Veterinaras.lt

Protected by Copyscape